Albanijos gyventojai sekmadienį rinko šalies parlamentą. Rinkimai laikomi ypač svarbiais šalies ateičiai ES, o apklausos rodė, kad dviejų pagrindinių partijų populiarumas yra apylygis.
Apie 3,1 mln. balso teisę turinčių piliečių ketveriems metams rinko 140 parlamentarų. Tai buvo jau septinti rinkimai Albanijoje nuo komunistinio režimo žlugimo praėjusiame dešimtmetyje. Juose dalyvavo apie 4 tūkst. kandidatų, kurie atstovavo 39 partijoms ir koalicijoms.
Premjero Sali Berishos vadovaujama Demokratų partija yra maždaug tokia pat populiari, kaip ir opozicinė Edi Ramos Socialistų partija.
Europa ypač atidžiai stebėjo šiuos rinkimus. Žlugus komunistiniam režimui visų Albanijoje vykusių rinkimų rezultatai būdavo ginčijami ir išprovokuodavo smurtą. Šįkart balsavimą prižiūrėjo apie 3 tūkst. stebėtojų, 500 jų – iš užsienio.
Rinkimai laikomi ypač svarbiais šalies ateičiai ES, o apklausos rodė, kad dviejų pagrindinių partijų populiarumas yra apylygis.
Per paskutinį rinkimų kampanijos mitingą Tiranoje S.Berisha paragino „visus albanus susivienyti dėl mūsų europinės svajonės – sutelkti pastangas, kad Albanija taptų panaši į visą Europą".
Jo priešininkas E.Rama, kuris yra ir sostinės meras, taip pat žadėjo albanams „didelių permainų metą". „Socialistai yra tie, kurie nuves albanus į Europą – nes demokratai prarado savo galimybę", – sakė jis savo šalininkams.
3,6 mln. gyventojų turinti Balkanų šalis, kurioje gyvena daugiausia musulmonai, jau yra įstojusi į NATO karinį aljansą, o balandį žengė pirmą žingsnį ES narystės link, pateikdama prašymą priimti į Bendriją. ES pabrėžė, kad Albanijos, kuri yra viena neturtingiausių Europos šalių, galimybės tapti Bendrijos nare labai priklauso nuo to, ar šaliai pavyks surengti taikius rinkimus, atitinkančius tarptautinius standartus.
