Šveicarija pirmininkaus ESBO 2026 metais, o užsienio reikalų ministras Ignazio Cassis (Ignacijas Kasis) sakė, kad Bernas nori sutelkti dėmesį į pasitikėjimo stiprinimo priemones ir pasirengimą galimoms paliauboms tarp Maskvos ir Kyjivo.
„Šiuo klausimu jau yra konkrečių svarstymų: organizacija yra pajėgi greitai dislokuoti kelias dešimtis žmonių. ESBO galėtų stebėti paliaubas, paliaubų liniją, stebėti rinkimus ir taip toliau“, – sakė I. Cassis laikraščiui „SonntagsBlick“.
„Tačiau šiuo metu fronto linija tęsiasi 1,3 tūkst. kilometrų – vien ESBO yra per maža, kad galėtų stebėti visą jos ilgį. Tam reikėtų didelių dalyvaujančių valstybių įsipareigojimų“, – teigė jis.
I. Cassis sakė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) galėtų greitai pasiekti susitarimą dėl paliaubų.
„Kažkas panašaus gali įvykti labai staiga – kaip ir Gazos Ruožo susitarimo atveju. Mano tikslas – kad mes, kaip ESBO, būtume pasirengę. Kai tik bus sudarytas susitarimas, norime, kad galėtume paspausti mygtuką ir pradėti veikti“, – tvirtino ministras.
Jis sakė, kad pirmiausia į Ukrainą turėtų vykti faktų nustatymo misija, kuri grįžusi pateiktų situacijos diagnozę, o ESBO galėtų greitai pradėti tolesnius veiksmus.
ESBO, įkurta 1975 metais siekiant sumažinti įtampą tarp Rytų ir Vakarų Šaltojo karo metais, vienija 57 nares iš Europos, Vidurio Azijos ir Šiaurės Amerikos, įskaitant Jungtines Valstijas, Ukrainą ir Rusiją.
I. Cassis sakė, kad Rusija, 2022 metų vasarį pradėjusi plataus masto invaziją į Ukrainą, pažeidė pagrindinius ESBO principus.
Tačiau Maskva iš organizacijos nepasitraukė ir nebuvo pašalinta, o tai rodo, kad ESBO „tebėra svarbi dialogui su Rusija – net jei tas dialogas yra susilpnėjęs“.
I. Cassis sakė, kad jis atkreips didžiųjų valstybių dėmesį į tai, ką ESBO galėtų padaryti bendradarbiavimo srityje, ir į kanalus, kuriais ji galėtų naudotis.
„ESBO turi būti pasirengusi veikti, kai tik atsiras galimybė, net jei šiuo metu galimybės yra ribotos“, – sakė jis.
Tris dienas trukusios Ukrainos ir JAV pareigūnų derybos šeštadienį nedavė jokio akivaizdaus proveržio, o prezidentas Volodymyras Zelenskis įsipareigojo tęsti derybas dėl „tikros taikos“, net ir tuo metu, kai Rusija pradėjo dar vieną seriją bepiločių lėktuvų ir raketų smūgių savo kaimynei.
