„Diversijos dezinformacija, kišimasis į rinkimų procesus, šnipinėjimas, išpuoliai prieš kritinę infrastruktūrą ir pramonės objektus. Tai nėra pavieniai incidentai, o Rusijos sąmoningos ir tikslingos strategijos dalys“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė A.Sybiha.
Užsienio reikalų ministras išreiškė solidarumą su Vokietija ir paragino griežtai reaguoti į Rusijos veiksmus, įskaitant papildomas sankcijas. Jis įspėjo, kad bausmių už tokius veiksmus nebuvimas tik „padidintų agresoriaus apetitą“.
„Europai reikia ryžtingos strategijos, kaip atremti Rusijos grėsmes, ypač artėjant kitiems metams, kai įvairiose Europos šalyse vyks nemažai rinkimų“, – sakė A.Sybiha.
Jis pridūrė, kad Ukraina yra pasirengusi pasidalyti savo patirtimi ir prisidėti prie euroatlantinio saugumo užtikrinimo.
„Realybė tokia, kad Rusija mano kariaujanti su Europa. Net jei pati Europa nelaiko, kad kariauja su Rusija“, – pridūrė ministras.
A.Sybiha teigė, kad tolesnė parama Ukrainai ir didesnis spaudimas Maskvai būtų „geriausias atsakas“ į incidentą Leipcige ir kitose Europos šalyse įtariamas Rusijos hibridines operacijas.
Pirmas kartas
Vokietijos vyriausybė rugsėjo 1 d. oficialiai apkaltino Rusijos žvalgybos tarnybą bandymu rugpjūčio pradžioje surengti dronų išpuolį Leipcigo/Halės oro uoste. Tai buvo pirmas kartas, kai Berlynas tiesiogiai apkaltino Maskvą dėl šio incidento.
Kaip pranešta, dronas buvo aprūpintas sprogmenimis ir turėjo smogti Ukrainos bendrovės „Antonov“ krovininiam lėktuvui, kuris taip pat naudojamas karinei įrangai gabenti. Vokietijos pareigūnai teigė, kad drono konstrukcija, komponentai, sprogmenys ir degalai atitiko tuos, kuriuos Rusija naudojo kitose hibridinėse operacijose ir kare prieš Ukrainą.
Reaguodama į incidentą, Vokietija paskelbė planuojanti uždaryti Rusijos konsulatą Bonoje ir Rusijos kultūros centrą Berlyne. Taip pat Berlynas siekia papildomų sankcijų, griežtesnių Rusijos piliečių atvykimo į šalį ribojimų ir didesnio spaudimo Rusijos šešėliniam laivynui.

