Beveik neabejojama, kad E.Rachmonas spalio 11 dieną užsitikrins naują septynerių metų kadenciją, o toks scenarijus suteiktų jam galimybę tapti ilgiausiai valdančiu posovietiniu lyderiu.
Jis valdo šią Vidurio Azijos šalį nuo 1992 metų, o prezidento pareigas eina nuo 1994-ųjų.
Apie jo paskyrimą per parlamente dominuojančios Tadžikistano liaudies demokratų partijos suvažiavimą informavo valstybinė naujienų agentūra „Chovar“.
Nepriklausomos naujienų agentūros „Asia Plus“ duomenimis, pats E.Rachmonas nedalyvavo partijos konferencijoje.
Autokrato paskyrimas kandidatu, regis, išsklaido visas spėliones, kad jis sieks per spalį vyksiančius rinkimus perduoti valdžią savo giminaičiui.
Pastaraisiais metais buvo spėliojama, kad 67 metų E.Rachmonas perduos valdžią kuriam nors iš savo šeimos narių, o realiausiu kandidatu buvo laikomas jo vyriausias sūnus – sostinės Dušanbės meras Rustamas Emomalis.
32 metų R.Emomalis šiemet buvo vienbalsiai išrinktas parlamento aukštųjų rūmų pirmininku – antruoju pagal įtaką pareigūnu po prezidento, kaip numato šalies konstitucija.
Žinia, kad į prezidento postą vėl iškeliama E.Rachmono kandidatūra, nuskambėjo Tadžikistano pagrindinei opozicijos partijai paskelbus, kad ji nekels savo kandidato šiems prezidento rinkimams.
Dar keturios politinės jėgos iškėlė pretendentus spalį vyksiančiam balsavimui, tačiau nė vienam iš jų tikriausiai nepavyks mesti rimtą iššūkį E. Rachmonui.
Kazachstano, kitos Vidurio Azijos valstybės, ilgametis lyderis Nursultanas Nazarbayevas pernai kovą atsisakė prezidento posto, o jo vietą užėmė tuometis Senato vadovas Kassymas-Jomartas Tokayevas.
Dar du Vidurio Azijos valstybių vadovai, perėmę valdžią paskelbus nepriklausomybę 1991 metais – Turkmėnijos prezidentas Saparmuratas Nijazovas ir Uzbekistano lyderis Islamas Karimovas – mirė eidami savo pareigas.
