Tokias išvadas daro mokslininkai iš Varšuvos universiteto ir Lodzės politechnikos aukštosios mokyklos, kurie išsamiai ištyrė keramines atrastų indų šukes ir rado augalinės bei gyvulinės kilmės organinių medžiagų pėdsakų. Tai, ką aptiko, jie aprašė straipsnyje, paskelbtame moksliniame žurnale „Archeometry“.
Reikšmingi radiniai
Kaip teigiama straipsnyje „Seniausi alkoholinių gėrimų pėdsakai šiaurės ir rytų Europos lygumų pasienio zonoje“, anksčiau nebuvo patvirtinta, kad čia būtų rasti nuo VI iki III amžiaus pr. Kr. laikotarpio indai su alaus ar kitų fermentuotų alkoholinių gėrimų pėdsakais. Todėl esą Palenkės regione rasti radiniai yra labai reikšmingi, nes iki šiol mokslininkai galėjo analizuoti daugiausia tik kaulų elementus ar kietųjų maisto produktų likučius.
Šie tyrimai naujoje šviesoje rodo alkoholio vartojimo tendencijas vėlyvajame neolite ir ankstyvajame bronzos amžiuje šiaurės rytų Europoje, sako mokslininkai: „Rezultatai rodo, kad mažiausiai devyniuose induose kadaise buvo fermentuotų alkoholinių gėrimų, primenančių alų arba sudėtingesnius fermentuotus mišinius, tokius kaip vadinamasis skandinaviškas grogas.
Šie radiniai yra ankstyviausi cheminiai fermentuotų alkoholinių gėrimų pėdsakai šiame regione, datuojami antrąja trečiojo tūkstantmečio pr. Kr. puse.“
Cheminė analizė parodė, kad šiuose gėrimuose būta natūraliai kviečiuose ir miežiuose aptinkamų rūgščių – pieno, acto, azelaino. Be to, aptikta ir junginių, susidarančių dėl bakterijų ir mielių sąveikos. Reikšminga ir tai, kad mėginiuose rasta junginių, susijusių su grūdų perdirbimu (pvz., augalinių sterolių ir jau minėtos azelaino rūgšties).
Mokslininkai kelia hipotezę, kad šiuose induose galėjo būti alkoholinių gėrimų, pagamintų naudojant grūdus. Taip pat manoma, kad šie gėrimai galėjo būti praturtinti vaisiais, siekiant pagerinti skonį ir aromatą arba naudojami kaip laukinių mielių šaltinis. Tą esą patvirtina acto ir sviesto rūgščių buvimas mėginiuose. Kita vertus, pieno rūgštis esą leidžia manyti, kad fermentaciją galėjo lemti ne tik mielės, bet ir bakterijos.
Anot mokslininkų, „gėrimai galėjo būti tikslingai ir kruopščiai gaminami“.
Grūdų tuo metu čia neauginta
Kaip teigiama, šis radinys neįprastas dar ir dėl to, kad surastas Palenkės ir Mazovijos regionų vietovėse, kuriose, lyg šiol turėtais duomenimis, gyventojai prieš 4,5 tūkst. metų nesivertė žemdirbyste. O atrasti gėrimų likučiai moliniuose ąsočiuose savo sudėtyje turėjo medžiagų iš augalų, kurie čia net neaugo – teigiama, kad grūdinės kultūros Palenkės regione pradėtos auginti kur kas vėliau.
Tad miežių, kviečių ir vaisių pėdsakai, pasak mokslininkų, rodo, kad arba jie čia vis dėlto tuo metu jau auginti, arba buvo atvežti ir įsigyti prekybinių mainų metu.
Šie Varšuvos ir Lodzės aukštųjų mokyklų mokslininkų tyrimai neįrodo, kad tokio tipo augalai tuo metu regione jau auginti, bet galima daryti išvadas apie buvusius tuo metu prekybinius kelius, apie kuriuos iki šiol nebuvo žinoma, iš regionų, kur grūdinės kultūros jau augintos.
Miežių, kviečių ir vaisių pėdsakai, pasak mokslininkų, rodo, kad arba jie čia vis dėlto tuo metu jau auginti, arba buvo atvežti ir įsigyti prekybinių mainų metu.
Mokslininkų manymu, šie ąsočiai su alkoholinių gėrimų likučiais galėjo būti naudojami apeigose, tarkim, laidotuvių, kuriose tokie gėrimai galėjo būti geriami. Panašios tradicijos fiksuotos ir kituose Europos regionuose.

