„Tai kelia labai didelį nerimą“, – pareiškė organizacijos direktorius Mahmoodas Amiry-Moghaddamas (Mahmudas Amiris Mogadamas), turėdamas omenyje šį preliminarų skaičių.
„Tai neturi nė vieno precedento per pastaruosius 35 metus. Per visą „Iran Human Rights“ gyvavimo laikotarpį tokių skaičių dar niekada nėra buvę“, – pabrėžė jis.
2024-aisiais, IHR ir Paryžiuje įsikūrusios teisių gynimo grupės „Together Against the Death Penalty“ (ECPM) duomenimis, Irane mirties bausmė buvo įvykdyta mažiausiai 975 žmonėms.
Nors IHR dar nėra paskelbusi galutinių 2025 metų duomenų, organizacija teigia, jog patvirtino mažiausiai 1500 žmonių egzekucijas, iš jų daugiau nei 700-ams mirties bausmė buvo įvykdyta dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų.
M. Amiry-Moghaddamas sakė, kad egzekucijų skaičius ėmė sparčiai didėti nuo 2022 metų rugsėjį kilusių protestų, kuriuos išprovokavo Mahsos Amini, 22-ejų Irano kurdės, suimtos už tariamą griežtų aprangos taisyklių pažeidimą, mirtis areštinėje.
Anot jo, įvykdytų mirties bausmių skaičius išaugo nuo daugiau nei 500 2022 metais iki daugiau nei 800 2023-aisiais, o paskiau iki 975 2024 metais ir iki mažiausiai 1500 praėjusiais metais.
„Irano valdžia mirties bausmę naudoja kaip priemonę baimei kurti“, – sakė M. Amiry-Moghaddamas.
„Šių egzekucijų tikslas – užkirsti kelią naujiems protestams. Tačiau, kaip matote, šiomis dienomis jiems tai nepavyko“, – pridūrė jis.
Spontaniški protestai, kuriuos sukėlė nepasitenkinimas Irano ekonomine stagnacija ir didėjančia hiperinfliacija, prasidėjo sekmadienį didžiausioje Teherano mobiliųjų telefonų rinkoje, kai šimtai parduotuvių savininkų uždarė savo įmones.
Nuo to laiko protestai įgavo pagreitį – antradienį prie jų prisijungė studentai iš 10 sostinės ir kitų miestų universitetų, įskaitant prestižiškiausias Irano institucijas.
