Vis dėlto šis išpuolis bent jau socialiniuose tinkluose nesulaukė tokio atgarsio kaip tragedijos Paryžiuje bei Belgijoje. Tiek ten, tiek Stambule buvo įvykdyti teroristiniai aktai, per kuriuos žuvo daugybė žmonių. Tačiau tik po prancūzų ir belgų tragedijų lietuviai socialiniuose tinkluose aktyviai reiškė užuojautą, solidarizavosi su nuo terorizmo nukentėjusių valstybių gyventojais ant savo profilių užsidėdami specialias žymas (vėliavas) ir panašiai. Kodėl taip nesielgėme Turkijos tragedijos akivaizdoje?
Pasak nemažai šias temas nagrinėjusio Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologo dr. Vaido Morkevičiaus, tai priklauso ne nuo vieno dalyko.
„Reakcija viešojoje erdvėje (privačių reakcijų, mano žiniomis, niekas netyrinėjo) yra šiek tiek specifinis dalykas.
Diskusija, kodėl europiečiai reaguoja į įvykius Paryžiuje ir Briuselyje labiau nei Ankaroje ar Stambule, visų pirma, kilo dėl reakcijų skirtumo socialinėse medijose (pavyzdžiui, feisbuke). Šiuo atveju akcentuočiau kelis dalykus:
1. „Savi marškiniai arčiau kūno“
Turkija yra tolima ir egzotiška šalis (ne tiek ir daug lietuvių yra joje buvę), nors ir „ant Europos Sąjungos slenksčio“. Taip pat Lietuvoje nėra žymios dalies turkų emigrantų (pavyzdžiui, Vokietija, turinti ženklią dalį turkų emigrantų, reagavo projektuodama Turkijos vėliavą ant Brandenburgo vartų Berlyne).
Be to, tyrimai rodo, kad svarbiausi teritorinio tapatinimosi objektai yra konkreti vietovė (miestas, rajonas, kaimas ir pan.), kurioje žmogus gyvena, ir šalis, kurioje žmogus gyvena (iš kurios kilęs).
Platesni dariniai (Europa, ES, žmonija) yra daug silpnesnis traukos ir tapatinimosi objektas. Taigi, šiuo atveju Turkijos „subjektyvus tolimumas“ tikriausiai turėjo didelės įtakos, nes greičiausiai lietuviams Prancūzija (viena pagrindinių Europos ir ES valstybių) ar Belgija (šalis, kurioje yra ES ir NATO sostinė Briuselis) yra daug labiau savos teritorinės bendruomenės dalis, nei Turkija.
2. Socialinėse medijose svarbus nuomonės lyderių (blogerių, žymių viešųjų intelektualų, žurnalistų ir panašių autoritetų) balsas.
Svarbu, kaip reaguoja šie nuomonės lyderiai į įvairius įvykius, nes daugelis žmonių seka tuo, ką daro ir kaip elgiasi autoritetai. Šiuo atveju nuomonės lyderiai labiau reagavo į įvykius Belgijoje ir Prancūzijoje nei Turkijoje, todėl ir jų pasekėjai panašiai reagavo.
3. Reikia nepamiršti, kad į visas pasaulio bėdas joks žmogus neturės laiko reaguoti, todėl reakcija ir sureikšminimas visada bus selektyvus.
Vadinasi, reaguojant ir sureikšminant kažką įsijungia abu anksčiau įvardyti veiksniai: artimumas (relevantiškumas) ir nuomonės lyderiai (čia, aišku, patenka ir žiniasklaida, kuri taip formuoja viešosios erdvės diskusijų darbotvarkes)“, – pasakojo sociologas.
Neseniai paskelbti visuomenės apklausos duomenys atskleidė, kad Lietuvos gyventojai terorizmo bijo mažiau nei kiti europiečiai. Tai iš dalies patvirtina ir lietuvių elgesys, renkantis poilsį tokiose šalyse kaip Egiptas ir Turkijas, kur išlieka padidintas teroristinių išpuolių pavojus – nepaisant nemažos teroristinių išpuolių grėsmės, jie ten keliauja ilsėtis.
Dr. V.Morkevičiaus teigimu, vadinti visų lietuvių bebaimiais negalima. Tai – daugiau individualios psichologijos dalykas.
„Aš, pavyzdžiui, nevažiuočiau į Turkiją ar Egiptą, – sakė akademikas. – Gali būti, kad dauguma važiuojančių į Turkiją ir Egiptą žmonių renkasi pigų poilsį, tuo pačiu prisiimdami su tuo susijusias rizikas. Taigi, greičiausiai ši drąsa nereiškia terorizmo nebijojimo, o labiau parodo, kad dėl kainos lietuviai gali aukoti net saugumą.
Kita vertus, yra ir kitų pigaus poilsio šalių – tarkime, Bulgarija. Taigi, reikėtų žiūrėti prieinamą statistiką, kaip keičiasi lietuvių poilsinių kelionių trajektorijos.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Atostogos bulgariškai – 4 žvaigždučių viešbutyje lietuvius pasitiko pelėsis ir dulkių kamuoliai
