Leidinyje pabrėžiama, kad išvystytos Baltijos jūros infrastruktūros stebėjimas ir apsauga Lenkijai bei kitoms prie jūros esančioms šalims tapo opia nacionalinio saugumo problema. Jūros dugne ir pakrantėse yra sukurta plati telekomunikacijų bei energetikos infrastruktūra.
Čia nutiesti strategiškai svarbūs dujotiekiai – „Balticconnector“, jungiantis Suomiją ir Estiją, bei „Baltic Pipe“, kuriuo dujos iš Norvegijos tiekiamos į Lenkiją.
Virš Baltijos jūros paviršiaus, prie Danijos ir Vokietijos krantų, stovi šimtai vėjo jėgainių, o prie Lenkijos krantų sparčiai vystomi nauji vėjo energetikos projektai. Baltijos jūros pakrantėse veikia dešimt suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų, dar du šiuo metu statomi.
Ypač pažeidžiama laikoma Lenkija – beveik pusė šalies energetikos importo priklauso nuo Baltijos jūros vamzdynų ir uostų.
„Formaliai NATO buvimas Baltijos jūroje dar niekada nebuvo toks stiprus. Iš devynių Baltijos jūros pakrančių valstybių visos, išskyrus Rusiją, priklauso Aljansui.
Tačiau, nors NATO turi akivaizdų pranašumą įprastinių karinių jūrų pajėgų srityje, Rusija vis dar turi priemonių sukelti chaosą“, – akcentuojama „The Economist“ straipsnyje.
Publikacijoje primenama, kad nuo 2023 metų Baltijos jūroje užfiksuota mažiausiai 11 įtariamų infrastruktūros sabotažo atvejų.
Dalis jų siejama su vadinamuoju Rusijos „šešėliniu laivynu“. Rimčiausi incidentai – dujotiekio „Balticconnector“ bei Suomiją ir Estiją jungiančio elektros kabelio pažeidimai.
Rusijos žvalgybos tarnybos, rašo „The Economist“, taip pat gali naudoti vadinamojo „šešėlinio laivyno“ laivus operacijoms virš jūros lygio. Rugsėjį virš Danijos oro uostų buvo pastebėti dronai, kurie, tikėtina, buvo paleisti iš su Rusija siejamų laivų. Panašūs incidentai vėliau fiksuoti ir Prancūzijoje bei Vokietijoje.
„Hibridinės atakos leidžia Rusijai neigti savo įsitraukimą, testuoti NATO tarpusavio gynybos straipsnio veikimą ir vertinti kiekvienos Aljanso narės pasirengimą konfrontacijai. Tačiau Vladimiro Putino režimas vis dažniau ima veikti ir atvirai.
Spalio pradžioje Danijos karinė žvalgyba pranešė, kad Rusijos karo laivai nukreipė ginklus į Danijos karinio jūrų laivyno laivus ir sraigtasparnius bei pajudėjo jų link, imituodami susidūrimą“, – rašo „The Economist“.
Geografijos ypatumai
Kaip rašo „The Economist“, Baltijos jūros infrastruktūros apsauga yra itin sudėtinga užduotis. Nors radarai ir palydovai gali stebėti oro erdvę bei sekti laivus net ir išjungus jų atsakiklius, jūros dugnas laikomas „idealia terpe hibridinėms atakoms“.
Leidinys pažymi, kad dauguma šiandien naudojamų stebėjimo technologijų, paremtų sonarinėmis sistemomis, Baltijos jūrai netinka. „Seklus ir įvairiomis nuolaužomis užgriozdintas jūros dugnas sukuria akustinį triukšmą, intensyvus laivybos judėjimas maskuoja povandeninę veiklą, o staigūs druskingumo pokyčiai iškreipia garso bangas.
Nauji sprendimai užpildys dalį spragų – tai hidroakustiniai jutikliai, A26 tipo povandeniniai laivai ir bepilotės povandeninės platformos (UUV)“, – rašoma publikacijoje. Vis dėlto integruotos stebėjimo sistemos sukūrimas, kuris yra vienas pagrindinių NATO tikslų Baltijos jūros regione, gali užtrukti ne vienerius metus.
Atsakas į hibridines atakas
Tuo metu pagrindinė Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos institucija neseniai padarė išvadą, kad Rusija modernizuoja savo laivyną, pritaikydama jį povandeninių kabelių ir vamzdynų atakoms.
Todėl, anot leidinio, „NATO turi imtis daugiau veiksmų, kad parodytų Rusijai – jos hibridinės atakos neliks be atsako“.
Aljansas jau sustiprino patruliavimą Baltijos jūroje, tačiau tarptautinė teisė riboja tokių veiksmų apimtį: įguloms neleidžiama lipti į trečiųjų šalių laivus ar juos tikrinti.
Kai kurios šalys siūlo ir radikalesnes priemones. Po to, kai virš Danijos buvo pastebėti į jos oro erdvę įskridę dronai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė uždaryti Baltijos jūrą vadinamojo šešėlinio laivyno tanklaiviams. Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur tokią idėją buvo iškėlęs dar prieš kelis mėnesius.
Vis dėlto, kaip rašo „The Economist“, tokia blokada beveik neabejotinai pažeistų tarptautinę teisę. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija garantuoja laivams – net ir tiems, kuriems taikomos sankcijos – teisę plaukti tarptautiniais sąsiauriais, jei jie negrasina jėgos panaudojimu ir laikosi saugumo taisyklių.
Rusija, kuri per Baltijos jūrą išgabena apie 60 proc. savo jūrinių žalios naftos eksporto apimčių, Danijos sąsiaurių uždarymą šešėlinio laivyno tanklaiviams greičiausiai vertintų kaip karo aktą.
Kitas būdas riboti laivybą – atsisakyti įleisti laivus, neatitinkančius techninių standartų. Šis požiūris pastaruoju metu populiarėja. Spalį Danija sugriežtino tanklaivių kontrolę Skageno uosto rajone, jungiančiame Šiaurės ir Baltijos jūras.
Tuo metu Lenkija stiprina savo karines jūrų pajėgas: lapkritį šalies parlamente priimtas įstatymas suteikė kariniam jūrų laivynui teisę naudoti jėgą kritinei infrastruktūrai ginti net ir už Lenkijos teritorinių vandenų ribų.



