Ekspertai aprašė galimą scenarijų, pagal kurį 2027 m. kovą Rusijos šarvuočiai kerta Latvijos sieną netoli Rėzeknės, užima geležinkelio stotį ir pajuda Daugpilio link, antrojo pagal dydį šalies miesto, kuriame pusė gyventojų yra etniniai rusai.
„Jų tikslas – užgrobti nedidelį teritorijos gabalėlį, prisidengiant tuo, kad „rusakalbėms bendruomenėms“ reikia Maskvos apsaugos. Rusijos kariai sparčiai stato įtvirtintas pozicijas ir dislokuoja mobilias oro gynybos sistemas, o jų prezidentas Vladimiras Putinas... laukia, kaip reaguos NATO“, – vysto situaciją straipsnio autoriai.
Tačiau pagal scenarijų JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbia, kad Amerika nekovos dėl gabalėlio Latvijos, kuri, jo žodžiais tariant, yra „iš esmės rusiška“, sakydamas, kad Rusija yra per daug galinga, kad su ja būtų galima kovoti. Be to, įterpia ekspertai, D.Trumpas apkaltina pačią Europą, kad jos silpnumas iš tikrųjų išprovokavo invaziją.
„Šis fiktyvus Latvijos teritorijos užgrobimas verčia NATO svarstyti tai, kas anksčiau atrodė neįsivaizduojama: ar Aljansas gali atgrasyti, o vėliau ir atremti Rusijos puolimą be Amerikos?“ – klausia straipsnio autoriai.
Kiek laiko gali kariauti Europa?
Pasak ekspertų, bet kokia teorija apie NATO pergalę be Amerikos karių prasideda nuo pripažinimo: Europa yra pajėgi kariauti tik trumpą karą.
„Be sunkiosios technikos, degalų papildymo ore, oro valdymo ir kontrolės sistemų, palydovinės žvalgybos ir neišsenkančių amunicijos atsargų, kurias teikia Jungtinės Valstijos, Europos gebėjimas palaikyti intensyvias kovines operacijas būtų išsemtas per kelias savaites“, – įvertino D.Gio ir D.Chalmersas.
Jie pabrėžė, kad tai nereiškia neišvengiamo Europos pralaimėjimo, nes Europa be Amerikos turi didžiulį demografinį ir ekonominį pranašumą, tačiau problema yra ta, kad Rusijos ekonomika ir visuomenė jau yra karo stovyje, o tam, kad NATO šalys Europoje galėtų kuo greičiau atremti užpuolikus, jos turės priimti skubius politinius sprendimus, greitai sustiprinti rytinį flangą ir perimti iniciatyvą, kol Rusija nespėjo pasinaudoti Europos pramoniniais ir logistiniais pajėgumais.
„Deja, Putinas pademonstravo norą kariauti ilgus karus su sąlyga, kad Kinija suteiks paramą... Jis mažiau jautrus nuostoliams ir materialinei žalai nei jo demokratiniai oponentai.
Jei Kremlius mato, kad Vakarų Europos vidaus politika pradeda silpti, jis gali tiesiog išgyventi pradines nesėkmes ir toliau daryti spaudimą, kaip tai daro Ukrainoje. Kuo ilgiau tęsis karas, tuo prastesni šansai Europai be Amerikos kaip „demokratijos arsenalo“, – teigiama straipsnyje.
Pirmasis etapas
Pasak autorių, pirmasis karo etapas būtų atgrasyti ir lokalizuoti pirminį Rusijos puolimą.
„Europos kariuomenės, ypač Lenkijos, Šiaurės šalių, Baltijos šalių ir Vokietijos, turi modernią ginkluotę, gerai parengtus planus, prieigą prie geležinkelių ir kelių tinklų, kurie leidžia palyginti greitai perkelti pastiprinimą į rytus. Jei Europa išvengs pralaimėjimo pirmosiomis dienomis, ji galės atgrasyti invaziją pakankamai ilgai, kad galėtų sukaupti savo pajėgas“, – rašo „The Economist“.
Tačiau, pasak D.Gio ir D.Chalmerso, susigrąžinti užgrobtas teritorijas būtų sunku, nes Europai reikėtų ne tik vietinio pranašumo, bet ir nuslopinti Rusijos priešlėktuvinę gynybą pačios Rusijos teritorijoje – žingsnio, kurio daugelis NATO narių gali nesiimti. O V.Putinas, pažymima, šią logiką gerai supranta ir neabejotinai ja pasinaudotų.
Karas NATO viduje
Be to, galėtų paaštrėti politiniai nesutarimai ir NATO viduje. Jungtinė Karalystė, Lenkija, Baltijos šalys ir Šiaurės Europa pagrindine grėsme laiko Rusiją, o daugelis Viduržemio jūros regiono valstybių narių jaučia mažesnį pavojų, todėl yra linkusios mažiau rizikuoti.
„Toks skirtingas grėsmės suvokimas gali greitai paversti NATO siauresne „Norinčiųjų koalicija“ su mažesne kovine galia. Nesunku įsivaizduoti, kad Vengrija ar Slovakija pasitrauktų iš NATO; Turkija, kita NATO narė, vietoj to gali siekti tarpininko vaidmens“, – dėsto autoriai.
Negana to, Europos pajėgumai skiriasi operacinių pajėgumų požiūriu, pastebėjo D.Gio ir D.Chalmersas.
Jų teigimu, Europa yra palyginti gerai pasirengusi trumpalaikėms kovoms. Ore Europa turi geresnius naikintuvus nei Rusija, tačiau jai trūksta degalų papildymo lėktuvų ir oro valdymo ir kontrolės sistemų – priemonių, kuriomis jau seniai aprūpina Jungtinės Valstijos.
Jūroje Europai tektų išsklaidyti savo išteklius, bandant vienu metu dominuoti Baltijos ir Juodojoje jūrose bei šiaurinėse prieigose.
„Kibernetinių operacijų srityje Europa laikosi savo, nors dalis kritinės infrastruktūros priklauso JAV bendrovėms, kurių bendradarbiavimą gali apriboti JAV vyriausybės sprendimas.
Kosminė erdvė yra dar viena pažeidžiama vieta. Neturėdama JAV palydovinės žvalgybos, Europa turėtų pasikliauti nacionalinių išteklių ir potencialiai nepatikimų privačių paslaugų teikėjų, tokių kaip „Starlink“, mozaika“, – rašoma straipsnyje.
Ekspertai pabrėžė, kad Europa turi skubiai investuoti į savo gynybos pajėgumus, plėsti gynybos pramonės bazę ir pasiruošti veikti be Amerikos vadovavimo, nes priešingu atveju pasikliovimas automatine JAV pagalba išliks pavojinga rizika.
Ar Putinas išdrįs?
Buvęs Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas praėjusių metų pabaigoje atskleidė Rusijos planus Baltijos šalims ir Lenkijai.
Pasak jo, Europa turėtų būti pasirengusi puolimui jau 2027 m., nes V.Putino planuose numatyta Baltijos šalių okupacija.
„Pagal pagrindinį planą Rusija turėjo būti pasirengusi pradėti veikti 2030 metais. Dabar planai buvo pakoreguoti, patikslinti, kad terminas sutrumpėtų iki 2027 m.“, – nurodė jis, nepateikdamas įrodymų ir neatskleisdamas savo šaltinių.
Karo tyrimų instituto analitikai atkreipė dėmesį, kad nors V.Putinas ne kartą pasižadėjo nepulti Europos Sąjungos ir NATO, juo negalima pasitikėti, nes Rusija ne kartą yra pademonstravusi, kad yra pasirengusi ignoruoti bet kokius tarptautinius susitarimus, kurie neatitinka jos interesų.
