Švedija perkelia į salą antžemines oro gynybos sistemas ir didina savo karinių oro pajėgų parengtį. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Švedija perdavė Danijai įrangą kovai su dronais, nes pastarosiomis dienomis ten buvo pastebėta neatpažintų bepiločių orlaivių. Be to, ES paspartino vadinamosios „dronų sienos“ kūrimą.
Vis dėlto, anot „The Economist“, tai gali būti būtent tai, ko siekė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Buvęs Rusijos diplomatas Borisas Bondarevas, atsistatydinęs protestuodamas prieš invaziją į Ukrainą, sakė, kad V.Putinas gali tikėtis, jog tai bent iš dalies nukreips NATO dėmesį nuo paramos Ukrainai.
„Kuo labiau europiečiai patys jaus grėsmę, tuo daugiau išteklių jiems reikės savo persiginklavimui, ir tuo mažiau išteklių bus prieinama Ukrainai. Dėl to silpnės Kyjivo karinis potencialas, o ukrainiečiams bus vis sunkiau išlaikyti savo gynybą“, – aiškino jis.
Rumunijos gynybos ministras Liviu-Ionutas Mosteanu teigė, kad Maskva gali imtis tokių bauginimo metodų, nes jos puolimas Ukrainoje nedavė rezultatų. Todėl Rusija ieško „naujų veikimo būdų, nes negali padaryti nė vieno žingsnio į priekį Ukrainoje“.
Jo nuomonei pritarė ir Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras:
„Tai greičiausiai todėl, kad jie nesėkmingai kovoja mūšio lauke ir turi daryti spaudimą Europai ir Vakarams, kad šie spręstų savo problemas, rūpintųsi savo oro gynyba ir nesuteiktų oro gynybos priemonių Ukrainai“, – aiškino jis.
Pasak leidinio, atrodo, kad Rusijos provokacijos yra nukreiptos būtent prieš tas šalis, kurios labiausiai padeda Ukrainai. Pavyzdžiui, Danija taps pirmąja NATO šalimi, gaminsiančia Ukrainai skirtus ginklus. Žešuvo oro uostas Lenkijoje jau seniai yra pagrindinis karinės pagalbos Ukrainai tiekimo centras.
V.Putinui nereikia savo manevrais gąsdinti nei politikų, nei generolų. Kad pasiektų savo tikslų, jam pakanka įbauginti šalių, į kurias jis taikosi, gyventojus, kad susilpnėtų piliečių pasitikėjimas valdžia. Tai gali paskatinti rinkėjus dukart pagalvoti, ar verta remti Ukrainą ir užimti priešišką poziciją Rusijos atžvilgiu, rašo dienraštis.
Estijos gynybos ministras pabrėžė, kad, jei reikės, į tokias provokacijas bus duotas karinis atsakas. Tačiau strategiškai, pasak jo, būtina „didinti spaudimą Rusijai per sankcijas, naftos kainų lubas ir karinę pagalbą Ukrainai“.
