Leidinys teigia, kad Rusija diplomatinėmis priemonėmis bando pasiekti tai, ko jai nepavyko padaryti per 11 karo metų. Šiame procese pagrindiniu Kremliaus įrankiu išlieka Donaldas Trumpas. Kaip rašoma publikacijoje:
„Rusija ir toliau plečia ribas to, ką Ukraina ir Europa yra priverstos priimti – tiek fronto linijose, tiek prie derybų stalo.“
Per 2025 metus D.Trumpas tris kartus bandė įtikinti Ukrainą priimti Rusijos reikalavimus, pateikiamus kaip paliaubų susitarimas. Kiekvieną kartą blogiausio scenarijaus pavyko išvengti tik dėl nepaprastų Europos lyderių diplomatinių pastangų. Tuo pat metu kiekvienas naujas derybų etapas objektyviai stiprino Maskvos pozicijas.
Iškalbingas pavyzdys – lapkritį pristatytas vadinamasis „28 punktų Rusijos planas“. Užuot jį visiškai atmetus, jis buvo priimtas kaip derybų pagrindas.
Dėl to net idėja riboti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydį, kuri anksčiau Europoje buvo laikoma nepriimtina, faktiškai sulaukė tylaus pritarimo. Leidinys pažymi:
„Karas bus nuspręstas ne fronte – ir, tikėtina, ne Ukrainoje.“
Analizėje pabrėžiama, kad kovos Ukrainoje tęsiasi ne dėl nuostolių ar spaudimo stokos, o dėl pagrindinių veikėjų – tiek Ukrainos rėmėjų, tiek Rusijos sąjungininkų – nenoro ryžtingai pakeisti jėgų balansą.
Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja sąmoningai remia Maskvą tiek, kad karas išsekintų Vakarus, bet neperaugtų į pasaulinį konfliktą.
Tuo pat metu JAV paramos Ukrainai mažėjimas buvo nuspėjamas, o Europos valstybės nebuvo pasirengusios šio praradimo kompensuoti. Be to, Europa menkai pasiruošusi 2027 metų scenarijui, kai Jungtinės Valstijos gali sumažinti arba visiškai nutraukti paramą Europos gynybai.
„Pasaulis, kuriame JAV susitelkia tik į save, o Europa ir Rytų Azija lieka vienos prieš agresyvius kaimynus, dar neseniai atrodė kaip distopija“, – pažymi leidinys.
Nepaisant to, JAV kariai tebėra integruoti į Europos gynybos struktūras, ypač NATO. Paradoksalu, tačiau būtent Baltųjų rūmų nenuspėjamumas šiuo metu sulaiko Rusiją nuo tiesioginio puolimo prieš NATO valstybes.
Pavojinga taikos iliuzija
Vis dėlto Ukrainai esminė problema išlieka nepakitusi – pagrindiniai konflikto šalių tikslai yra nesuderinami. Kaip rašo leidinys: „Rusija siekia panaikinti Ukrainą kaip laisvą ir nepriklausomą valstybę. Ukraina siekia išlikti.“
Analitikai perspėja, kad net laikinos paliaubos gali tapti galimybe Kremliui persigrupuoti ir pasirengti naujam puolimui – taip, kaip tai jau buvo padaryta Gruzijoje ir Sirijoje. Tuo pat metu bet koks kovų intensyvumo sumažėjimas rizikuoja sukurti saugumo iliuziją Europoje ir atidėti būtiną persiginklavimą.
Išvada išlieka niūri: nepaisant garsių pareiškimų apie „90 proc. pasirengimą taikai“, realaus kelio karo pabaigos link kol kas nėra.
„Kol Rusija mano, kad tęsdama karą gali laimėti daugiau nei sutikdama su siūlomomis sąlygomis, nėra jokio pagrindo tikėtis taikos“, – konstatuojama straipsnyje.
