Du informuoti ir anonimiškumą norėję išsaugoti šaltiniai žurnalistams sakė, kad pirmadienio vakarą derybos vis dar vyko. Todėl susitarimo, kuris nebuvo galutinis, sąlygos dar gali keistis.
JAV ir Ukrainos susitarimo projekte, kurį matė straipsnio autorius, nebeliko reikalavimo, kad Ukraina įsipareigotų Jungtinėms Valstijoms pervesti 500 mlrd. JAV dolerių pajamų iš gamtinių išteklių. Be to, iš Ukrainos nebus reikalaujama grąžinti dvigubai didesnės būsimos JAV paramos vertės, o tai buvo viena iš ankstesnio susitarimo projekto sąlygų.
Tačiau iš tos versijos, kurią turėjo galimybę peržiūrėti leidinio žurnalistai, matyti, kad Jungtinės Valstijos nesiūlo saugumo garantijų, kurios atgrasytų nuo tolesnės Rusijos agresijos, kaip to prašė Ukraina.
Pagal susitarimo projekto sąlygas Ukraina atsisako pusės savo pajamų, gautų iš būsimo gamtinių išteklių monetizavimo. Šios pajamos bus nukreiptos į fondą, kuriame Jungtinės Valstijos turės didžiausią pagal JAV įstatymus leidžiamą procentinę finansinę dalį, tačiau nebūtinai visą. Fondas reinvestuos pajamas Ukrainoje, nors neaišku, kokią procentinę dalį. Taip pat teigiama, kad Jungtinės Valstijos ir toliau teiks ilgalaikę paramą Ukrainos ekonominiam vystymuisi.
Kyjivo analitinio centro „Naujoji Europa“ vadovė Aliona Hetmančiuk, kurią Volodymyras Zelenskis pasirinko naująja Ukrainos ambasadore prie NATO, „The New York Times“ sakė, kad ukrainiečiams sunku prisitaikyti prie dramatiško JAV politikos posūkio.
„Ilgai buvome įpratę, kad JAV yra mūsų pusėje, ir mums vis dar reikia, kad jos būtų mūsų pusėje“, – sakė ji.
Pasak straipsnio, šis susitarimas dėl išteklių leis D.Trumpui teigti, kad jis gavo didelę finansinę naudą JAV, tačiau kartu Ukraina gali prarasti savo gynybai reikalingus pinigus. Tačiau, kaip nurodė A.Hetmančiuk, D.Trumpo tuštybė vis dėlto gali suveikti Ukrainos naudai.
-
Per žingsnį nuo susitarimo dėl retųjų metalų: ką iš tikrųjų Vašingtonas siūlo Kyjivui
-
E.Macronas pertraukė D.Trumpą ir prieš televizijos kameras paprieštaravo jam dėl Ukrainos
-
Pirmas kartas nuo karo pradžios: Izraelis balsavo prieš Ukrainą
-
Kremlius negailėjo pagyrų Vašingtonui po balsavimų Jungtinėse Tautose
-
V.Putinas pateikė Vašingtonui savo sandorį dėl rusų ir ukrainiečių retųjų iškasenų
-
Lietuvos kariuomenė pateikė atsakymus į 6 daugiausia nerimo keliančius klausimus
-
Ukraina sako numušusi 6 rusų raketas ir dešimtis dronų
„Be Ukrainos pritarimo galimam susitarimui [dėl karo su Rusija nutraukimo] D.Trumpas negalės būti didžiuoju taikdariu, kokiu jis skelbiasi esąs. Jis atrodys kaip prezidentas, kuris negali įvykdyti savo pažado. Jam reikia V.Zelenskio, kad įvykdytų šią taikos palaikymo misiją“, – paaiškino ji.
Galiausiai ekspertai sako, kad Ukraina pati turi nuspręsti, ar tęsti kovą.
Anksčiau naujienų portalas „Unian“ skelbė, kad JAV labai priešinosi saugumo garantijų įtraukimui į susitarimą dėl Ukrainos išteklių. Kyjivui pavyko pasiekti, kad iš susitarimo projekto būtų išbraukti problemiškiausi punktai, tačiau dėl saugumo garantijų klausimo greičiausiai bus susitarta tiesiogiai per D.Trumpo ir V.Zelenskio susitikimą, apie kurį JAV prezidentas užsiminė pirmadienį per spaudos konferenciją su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu.
Be saugumo garantijų – niekur
Apie būsimą susitarimą antradienį prabilo ir Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, kurio teigimu Kyjivas iš Vašingtonas šiuo metu aptaria galimybę sukurti investicinį fondą, į kurį Kyjivas investuotų būsimas pajamas iš retųjų žemių metalų gavybos, o Vašingtonas skirtų pinigų įvairioms sritims, įnašai būtų maždaug 50 ir 50 proc., rašo naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“.
Premjeras pabrėžė, kad Ukraina nesvarsto jokio klausimo dėl ypatingos svarbos naudingųjų iškasenų be saugumo garantijų, be taikos plano.
Ir, jo teigimu, šiandien Ukraina su Jungtinėmis Valstijomis aptaria šiuos du dalykus: saugumo garantijas ir ekonominį bendradarbiavimą. Ekonominio bendradarbiavimo klausimu svarstomos įvairios sritys, visų pirma karo iškankintos šalies atstatymas.
„Siūlome tas pačias sąlygas Europos partneriams, G-7 partneriams – tai yra visiems, kurie dalyvauja remiant Ukrainą per šiuos trejus metus“, – kalbėjo jis.
Jo teigimu, dabar rengiamas tik pirmasis susitarimas dėl ketinimų sukurti tokį dviejų šalių investicinį fondą.
„Tai reiškia, kad nieko ypatingo. Nieko panašaus į kolonijinį susitarimą nesvarstoma. Absoliučiai, dar kartą jus užtikrinu“, – pabrėžė premjeras.
Be to, jis pažymėjo, kad šiame dokumente įtvirtinta Europos integracija, ir šis susitarimas dėl investicinio fondo steigimo negali prieštarauti galiojančiai asociacijos sutarčiai su Europos Sąjunga, taip pat susitarimams su tarptautinėmis finansinėmis organizacijomis.
„Dabar mes palaikome labai konstruktyvų dialogą. Jungtinės Valstijos yra mūsų partnerė, ir dėl to nėra jokių abejonių“, – tikino ministras pirmininkas.
