Šis padalinys, apie kurį anksčiau nebuvo viešai kalbama, įspėja, kad Kinija kelia rimtą grėsmę Rusijos saugumui. Jo darbuotojai teigia, kad Pekinas vis aktyviau bando verbuoti rusų šnipus ir gauti prieigą prie jautrių karinių technologijų, kartais bando suvilioti nusivylusius rusų mokslininkus, rašo „The New York Times“.
Žvalgybininkai teigia, kad Kinija šnipinėja Rusijos armijos veiksmus Ukrainoje, siekdama išstudijuoti vakarietišką ginkluotę ir taktiką. Jie baiminasi, kad kinų akademikai rengia dirvą teritorinėms pretenzijoms Rusijai. Jie taip pat praneša, kad kinų žvalgybininkai užsiima šnipinėjimu Arktyje, prisidengdami kalnakasybos bendrovėmis ir universitetų mokslo centrais.
-
Xi Jinpingas ir Putinas: Maskvoje vykusios derybos buvo produktyvios ir išsamios
-
Rusija ir Kinija pasmerkė D. Trumpo planus dėl oro gynybos sistemos „Geležinis kupolas“
-
Kinija sako remianti tiesiogines Rusijos ir Ukrainos derybas dėl karo užbaigimo
-
Rusija atvėrė naują mūšio lauką: Europa kol kas skaudžiai pralaimi
-
Kinijos lazerinis superginklas slapta atsidūrė rusų rankose: kuo jis ypatingas
Visos šios grėsmės aprašytos aštuonių puslapių FSB vidiniame planavimo dokumente. Dokumente išdėstyti prioritetai kovojant su kinų šnipinėjimu. Jis nėra datuotas, o tai gali reikšti, kad tai yra juodraštis, tačiau iš konteksto galima daryti prielaidą, kad jis buvo parengtas 2023 m. pabaigoje arba 2024 m. pradžioje.
Teigiama, kad šis dokumentas pateikia išsamiausią iki šiol informaciją apie Rusijos kontržvalgybos požiūrį į Kiniją. Rusija ištvėrė kelerius metus trunkančias Vakarų finansines sankcijas po invazijos, didžiąja dalimi dėl Kinijos.
Juk Kinija yra didžiausia Rusijos naftos pirkėja ir gyvybiškai svarbių kompiuterinių lustų, programinės įrangos ir karinių komponentų tiekėja. Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir V.Putinas atkakliai propaguoja „beribę“ partnerystę, bet slaptas FSB memorandumas rodo, kad ribos vis dėlto egzistuoja.
„Yra politinė vadovybė, ir ji visomis jėgomis siekia suartėjimo su Kinija. O yra žvalgyba ir saugumo tarnybos, ir jos yra labai įtarios“, – sako Rusijos specialiųjų tarnybų ekspertas, emigracijoje, Jungtinėje Karalystėje, gyvenantis Andrejus Soldatovas.
Tuo pat metu V.Putinas, matyt, puikiai supranta suartėjimo su Kinija riziką, bet vis tiek tęsia suartėjimo kursą, o tai gali reikšti, kad JAV turi mažai šansų pakeisti šį pasirinkimą. „V.Putinas mano, kad gali giliau pasinerti į Kinijos glėbį – tai rizikinga, bet pateisinama. Taip pat matome, kad sistemos viduje yra žmonių, skeptiškai nusiteikusių tokio kurso atžvilgiu“, – mano Carnegie Eurazijos centro direktorius Aleksandras Gabujevas.
V.Putinas daugybę metų siekė Xi Jinpingo palankumo, susitiko su juo daugiau nei 40 kartų, o po invazijos į Ukrainą žymiai sustiprino partnerystę su Kinija. Šalys turi natūralią ekonominę sinergiją: Rusija yra viena didžiausių energijos gamintojų pasaulyje, o Kinija – didžiausia jos vartotoja. Tai kelia sudėtingą užduotį Rusijos kontržvalgybos tarnyboms. Dokumente teigiama, kad jos turi sulaikyti Kinijos žvalgybos grėsmę, neleisdamos atsirasti „neigiamoms pasekmėms dvišaliams santykiams“.
