D.Trumpas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir Europos vadovams sakė, kad Rusija ir Ukraina turėtų pačios rasti sprendimą dėl karo, pranešė leidinys, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jis pareiškė, kad tik jis ir V.Putinas turi teisę sudaryti susitarimą.
Pasak šešių su situacija susipažinusių pareigūnų, D.Trumpas taip pat atsisakė anksčiau išsakytų grasinimų prisijungti prie Europos sankcijų Rusijai.
„Šie įrodymai nušviečia pasikeitusią D.Trumpo poziciją. Jis faktiškai atsiribojo nuo taikos proceso, nors anksčiau žadėjo užbaigti karą per 24 valandas. Jei jis nepakeis savo pozicijos, pirmadienio įvykiai V.Putinui suteiks būtent tai, ko jis siekė – Amerikos spaudimo pabaigą ir NATO skilimą“, – rašo leidinys.
„D.Trumpo administracijos politika nuo pat pradžių buvo nukreipta prieš auką – Ukrainą, o ne prieš agresorių – Rusiją“, – cituojama buvusi JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget A.Brink.
Baltųjų rūmų pareigūnas komentare „The New York Times“ tikino, kad naujos sankcijos Rusijai gali pakenkti verslo interesams, o D.Trumpas „siekia maksimaliai padidinti ekonomines galimybes amerikiečiams“.
„Europos lyderiai iš pokalbio su D.Trumpu suprato, kad jie neturėtų tikėtis, jog JAV dalyvaus toliau stiprinant sankcijų spaudimą Kremliui. Tai buvo posūkis: anksčiau D.Trumpas socialiniame tinkle retkarčiais grasindavo Rusijai sankcijomis. Tačiau po pirmadienį įvykusio pokalbio telefonu su V.Putinu šie įsipareigojimai dingo. Amerikos prezidentas tiek viešai, tiek pokalbiuose su Europos vadovais atsisakė įgyvendinti šį grasinimą“, – rašo leidinys.
D.Trumpas, kuris per rinkimų kampaniją žadėjo, kad per 24 valandas užbaigs karą, vėliau pripažino, kad tai daug sunkiau, nei jis manė. Nusivylęs lėta pažanga ir V.Putino nesitaikstymu, jis kalbėjo apie galimybę Jungtinėms Valstijoms pasitraukti iš derybų.
„Rusijos potencialas neribotas“
Pirmadienį paskelbtame pranešime D.Trumpas aiškiai parodė, kad nori atsiriboti nuo taikos derybų ir pereiti prie verslo sandorių su Rusija sudarymo, pabrėžia leidinys.
Galiausiai jis užsiminė apie savo tikrąjį tikslą – Vašingtono ir Maskvos santykių normalizavimą.
„Rusija turi didžiulę galimybę sukurti labai daug darbo vietų ir gerovės. Jos potencialas neribotas“, – skelbė D.Trumpas.
Šiuo metu neaišku, kaip tiksliai atrodytų santykių normalizavimas, tačiau D.Trumpas siekia atverti Amerikos bendrovėms prieigą prie Rusijos energetikos sektoriaus ir retųjų žemių metalų rinkos.
-
WP: Trumpas nori išspirti iš Jungtinių Valstijų 200 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių
-
„Stojo nejauki tyla“: Trumpo ir Putino pokalbis paliko Europos lyderius be žado
-
„Reuters“ paviešino kalinių sąrašą, kurių Vašingtonas gali pareikalauti iš Maskvos
-
Tomas Janeliūnas: Trumpui nerūpi derybos, jei jis negali padaryti šou
-
WSJ: Zelenskio bandymas pelnyti Trumpo palankumą atsimušė į sieną
„Atrodo, kad V.Putinas gerai žino apie D.Trumpo komercinius interesus, todėl didžiąją dalį jų pokalbių jis skyrė galimiems ekonominiams santykiams. Dėl to Europa juda link naujų sankcijų įvedimo, o Jungtinės Valstijos, priešingai, yra pasirengusios judėti priešinga kryptimi, siekdamos apeiti Ukrainą ir gilinti bendradarbiavimą su Rusija. Tai ir yra NATO skilimas, kurį V.Putinas jau du dešimtmečius bando įžiebti ir išnaudoti“, – rašo „The New York Times“.
