Anot jų, Tel Avivas buvo įsitikinęs, kad Vašingtonas aktyviai dalyvaus rengiant ataką, taip pat įtrauks amerikiečių oro pajėgas ir užtikrins Izraeliui gynybą nuo galimo atsakomojo Irano smūgio.
Tokios atakos tikslas buvo bent metams paralyžiuoti Teherano pastangas sukurti branduolinį ginklą.
Baltuosiuose rūmuose kelis mėnesius tęsėsi diskusijos, kokių tolesnių veiksmų imtis dėl Irano: eiti diplomatijos keliu, ar remti Izraelį. Straipsnyje pažymima, kad diskusijų metu išryškėjo nesutarimai tarp istoriškai aršiai nusiteikusių JAV kabineto pareigūnų ir kitų labiau skeptiškų komandos narių, manančių, jog karinis puolimas kaži, ar sugriautų šalies branduolines ambicijas, bet galėtų nuvesti į platesnio masto karą.
Vienoje iš diskusijų viceprezidentas J.D.Vance'as, kuriam pritarė ir kiti administracijos pareigūnai, teigė, kad D.Trumpas turi unikalią galimybę sudaryti sandorį.
Jei derybos nepavyktų, D.Trumpas galėtų paremti Izraelio puolimą, pasak administracijos pareigūnų, dėstė J.D.Vance'as.
Rezultatas – kol kas pasiektas apytikris konsensusas, kad kariniai veiksmai nebus vykdomi, o Iranas išreiškė norą derėtis.
D.Trumpas apie tai informavo Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu, kai šis balandžio mėnesį surengė vizitą į Vašingtoną.
Po susitikimo hebrajų kalba paskelbtame pareiškime B.Netanyahu teigė, kad susitarimas su Iranu būtų veiksmingas tik tuo atveju, jei jį pasirašiusiems asmenims būtų leista „atvykti, susprogdinti objektus, išmontuoti visą įrangą, prižiūrint amerikiečiams ir vykdant amerikiečių nurodymus“.
Po to, kaip rašo „The New York Times“, Izraelis nusprendė sutelkti dėmesį į slaptas diversines operacijas prieš konkrečius taikinius ir Irano branduolinių technologijų mokslininkų eliminavimą.
Pirmasis JAV ir Irano derybų raundas įvyko balandžio 12 d. Omane. Jas per tarpininką vedė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araqchis ir D.Trumpo specialusis pasiuntinys Artimiesiems Rytams Steve'as Witkoffas. Teheranas pareiškė, kad yra pasirengęs grįžti prie 2015 m. susitarime numatyto urano sodrinimo lygio, jei Vašingtonas panaikins kai kurias sankcijas.
Pasak britų leidinio „The Guardian“, JAV pasiūlė Iranui perduoti savo labai prisodrinto urano atsargas trečiajai šaliai, pavyzdžiui, Rusijai. Tačiau Teheranas primygtinai reikalauja, kad jos liktų šalyje, kontroliuojant Jungtinių Tautų tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA).
Irano valdžios institucijos tai laiko apsidraudimu tam atvejui, jei būsima JAV administracija pasitrauktų iš susitarimo, kaip 2018 m. padarė D.Trumpas.
-
Irano ajatola Ali Khamenei sako, kad derybos su JAV vyko gerai
-
Iranas sako, jog urano sodrinimo klausimu Trumpo delegacijai nenusileis
-
Rubio ir Witkoffas vyks į Prancūziją derybų dėl Ukrainos, Irano ir prekybos santykių
-
Kremlius teigia esąs pasirengęs padaryti viską, ką gali, dėl Irano branduolinės programos
-
Iranas patvirtino, kad naujas derybų su JAV raundas vyks Romoje
-
Irano žiniasklaida: į Teheraną atvyko TATENA vadovas Rafaelis Grossi
Prieš tai D.Trumpas buvo nustatęs Irano vadovybei dviejų mėnesių terminą naujam branduoliniam susitarimui sudaryti. Baltųjų rūmų vadovas išsiuntė laišką su atitinkamu reikalavimu Islamo Respublikos aukščiausiajam lyderiui Ali Khamenei, grasindamas „pasekmėmis“ atsisakymo atveju.
