Tačiau, pasak Merkel, ši iniciatyva žlugo dėl pasipriešinimo „pirmiausia iš Baltijos valstybių ir Lenkijos“. Dėl to, užuot kalbėję vieningu Europos balsu, Europos lyderiai buvo priversti atskirai bandyti įtikinti Putiną „pasitraukti nuo pražūties slenksčio“, rašo „The Telegraph“.
Merkel, regis, leidžia suprasti, kad būtent šis lemtingas Europos vienybės trūkumas paskatino Rusijos vadovą pradėti karą, formaliai apkaltinant Lenkiją ir Baltijos šalis dėl to, kas įvyko 2022 m. vasario 24 d.
Kaip pati Merkel neseniai sakė interviu metu: „Šiandien mes jau nebegalime pasakyti, kas būtų nutikę, jei tuo metu Europa būtų kalbėjusi vienu balsu.“ Tačiau platesniame istoriniame kontekste aišku viena – Baltijos šalys, garsiai įspėjusios apie artėjančią Rusijos agresiją, buvo teisios, o Merkel – klydo, rašo žiniasklaida.
Kodėl ši sena istorija vėl kelia diskusijas šiandien?
Žurnalistai teigia, kad tai todėl, jog esminiai Vakarų nesutarimai, buvę iki karo pradžios, neišnyko. Ir dabar jie tiesiogiai veikia karo eigą. Prieš invaziją, kai JAV prezidentu buvo Joe Bidenas, Baltieji rūmai atsargiai vertino puolamosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, bijodami eskalacijos.
Dabar Trumpo administracija atsisakė finansuoti Ukrainos karinį pasipriešinimą, perkeldama šią naštą Europai. Tačiau Europa išliko tokia pat susiskaldžiusi kaip ir prieš karą. Ir būtent čia, pasak „The Telegraph“, Trumpo administracija buvo teisi: Europos lyderiai pernelyg susiskaldę, kad galėtų ryžtingai stoti prieš Putiną.
„Merkel įpėdinis Friedrichas Merzas neprisijungė prie vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“, kuriai vadovauja Macronas ir Keiras Starmeris, siūlančios dislokuoti Europos taikdarių pajėgas Ukrainoje. Baltijos šalys išlieka tvirtai antirusiškos, tačiau naujasis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis priešinasi Ukrainos narystei ES ir NATO bei panaikino paramą Ukrainos pabėgėliams“, – rašoma straipsnyje.
Savo ruožtu Vengrija ir Slovakija priešinasi karinei paramai Kyjivui ir toliau perka rusišką naftą bei dujas. Neseniai išrinktame Čekijos parlamente daugumą turi partiją, skeptiškai vertinanti paramą Ukrainai.
Istorikai dar ilgai ginčysis, ar Europa savo politika išprovokavo Putiną, ar priešingai – neįvertino grėsmės ir nepadarė pakankamai, kad karo išvengtų. Tačiau po trejų su puse metų kovos akivaizdu viena: Europa vis dar neturi vieningos strategijos, kaip priešintis Putinui, o Ukraina ir toliau moka už tai kainą, rašo žurnalistai.
Anksčiau UNIAN pranešė, kad Prancūzijos vyriausybės žlugimas silpnina tiek Europą, tiek Ukrainą.
Europos pareigūnai ir diplomatai išreiškė susirūpinimą, kad prezidento Emmanuelio Macrono lyderystė tarptautiniais klausimais, tokiais kaip Ukraina ir Gazos konfliktas, bus smarkiai susilpnėjusi po to, kai Prancūzijos ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu atsistatydino praėjus mažiau nei mėnesiui nuo paskyrimo.
Taip pat buvo pranešta, kad parama gynybos išlaidų didinimui Europoje mažėja, nepaisant Rusijos provokacijų.
