Nuomonės straipsnyje autorius pastebėjo, kad šios savaitės NATO susitikimą Hagoje aptemdė liūdna dviprasmybė.
JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimus Europa išgirdo – Aljansas susitarė dėl išlaidų gynybai, siekiančių 5 proc. BVP ribą ir dar kartą patvirtino įsipareigojimus kolektyvinei gynybai. Tačiau rytinį NATO flangą apėmė nežinomybė – labiausiai išduota jautėsi Ukraina.
Išdavystės jausmą tik sustiprino baigiamoji susitikimo deklaracija, kurioje Aljansas griežtai nepasmerkė Rusijos invazijos, ir nors gynybos bloko vadovas Markas Rutte pakartojo teiginį, jog Ukrainos kelias į narystę yra nepakeičiamas, „šįkart jo žodžiai nuskambėjo tuščiau, nei įprastai“, pastebėjo S.Ramani.
Tai ir menkas Volodymyro Zelenskio įsitraukimas atspindėjo stiprėjantį Aljanso nuovargį nuo karo Ukrainoje.
Anot autoriaus, tai įkūniją platesnes, problematiškas tendencijas. Po daugiau nei trejus metus trunkančio karo pilnai pergalei pasiekti Ukrainai trūksta ir ginkluotės, ir kariškių. Dar kontraversiško Volodymyro Zelenskio susitikimo Ovaliajame kabinete metu D.Trumpas perspėjo, kad Ukraina nebeturi karių, o viceprezidentas J.D.Vance’as rėžė kritiką dėl Ukrainos šaukimo sistemos.
Ukrainos prezidentas į šias problemas atsakė pakeisdamas savo poziciją ir praplėsdamas mobilizacijos amžiaus ribą 18-24 metų vaikinams. Vis dėlto, padidėjęs savanorių skaičius neišsprendė problemos. Rusijos palaipsnis stūmimasis fronte yra personalo trūkumo, moralės problemų bei nesutarimų tarp eilinių karių ir vadovybės rezultatas. Sužeidimai mūšiuose paveikia labiausiai patyrusius Ukrainos karius, o tai palieka kariuomenės naujokus pažeidžiamus Rusijos „mėsos bangos“ puolimo taktikoms.
JAV parama Ukrainai, turint omenyje D.Trumpo poziciją, galimai tik mažės. Prioritetą Kyjivas dabar teikia oros gynybos sistemoms – Rusija negailestingai intensyvina raketų išpuolius Ukrainos miestuose. Šiuo metu Ukraina remiasi sąjungininkėmis Europoje, kad užpildytų prarają JAV paramoje. Daugiau puolamosios ginkluotės ėmė teikti Vokietija, o Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimai Berlynui dėl „Taurus“ raketų galėtų pastūmėti naująjį kanclerį Friedrichą Merzą parodyti dar tvirtesnį ryžtą ir atsisakyti atsargios pozicijos, kurios laikėsi Olafas Scholzas.
Europos valstybės taip pat ženkliai prisideda prie Ukrainos vidaus ginkluotės pramonės stiprinimo. NATO susirinkime Jungtinė Karalystė paskelbė planus finansuoti bendras dronų gamybos schemas su Ukraina ir Vokietija, tačiau nors tai ir yra muzika V.Zelenskio ausims, tai neišsprendžia visų Kyjivo problemų.
Auganti vidaus ginkluotės pramonė negali atsverti Šiaurės Korėjos paramos Rusijai, o Europa Ukrainą apginkluoti gali nebent užsakydama naują ginkluotę iš JAV.
Nepaisant šių neigiamų aplinkybių, nepalaužiamas Ukrainos patriotizmas ir taktinis išradingumas gali sulėtinti Rusijos puolimą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Oleksandro Syrskio pareiškimas, kad Ukraina sustabdė Rusijos puolimą prie Sumų, ir operacijos „Voratinklis“ ataka prieš Rusijos strateginius bombonešius atspindi šias Ukrainos pajėgų stiprybes.
Rusijos nenoras deeskaluoti karo, nepaisant stulbinančių aukų ir varginančiai lėto stūmimosi, rodo, kad Ukraina negali pasikliauti vien ryžtu. Dėl šio supratimo Vakarų ekonomines ir demokratines institucijas liaupsinę ukrainiečiai tampa cinikais, o ilgalaikės Ukrainos perspektyvos integruotis į transatlantinio saugumo orbitą praranda pagreitį.
„Nors D.Trumpas ir M.Rutte sveikino gynybos išlaidų didinimą, kuris turėtų padidinti ilgalaikį NATO atsparumą, bendroje Aljanso deklaracijoje Ukrainos nustūmimas į paraštes panaikina daugelį sistemos privalumų. Ilgalaikis saugumas neįmanomas, jei Ukrainoje pasiduosime Rusijai“, – reziumavo S.Ramani.











