2026-02-13 18:52

To nežino net ministrai: šios šalies vadovas gali pasiūlyti Europai savo „branduolinį skėtį“

Pirmą kartą nuo Šaltojo karo pabaigos Europos šalys svarsto galimybę sukurti savo branduolinės gynybos sistemą, nes Jungtinės Valstijos nebėra patikimos sąjungininkės, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais.
Branduolinė raketa „Trident II“
Branduolinė raketa „Trident II“ / AP/ „Scanpix“

Pasak jų, derybos vyksta specialiu, kariniu lygiu, dėl to apie jas nežino net ministrai.

Šiuo metu Europoje branduolinių ginklų turi tik Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.

Šaltinių teigimu, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas gali pasiūlyti kai kurioms kitoms Europos šalims palįsti po savo „branduoliniu skėčiu“. „Bloomberg“ teigia, kad jis apie tai gali paskelbti savo kalboje per Miuncheno saugumo konferenciją arba pasitaręs su patarėjais nuspręsti vėliau prabilti iš Prancūzijos.

Prancūzija ir Jungtinė Karalystė kartu turi apie 400 dislokuotų kovinių galvučių, o JAV – 1 670. Tikėtina, kad šis skaičius gali išaugti po to, kai pasibaigė Rusijos ir JAV strateginės ginkluotės mažinimo ir ribojimo sutarties (START III) galiojimas.

Wikipedia.org nuotr./Branduolinės raketos „Trident II“ startas iš povandeninio laivo
Wikipedia.org nuotr./Branduolinės raketos „Trident II“ startas iš povandeninio laivo

Jungtinė Karalystė remiasi tik jūriniu branduolinės triados komponentu, Prancūzija – jūriniu ir oro komponentu, o JAV turi visus jos elementus.

Amerikiečių skėtis į prancūziškąjį

Anot straipsnio, JAV branduolinio skėčio pakeitimas prancūziškuoju gali finansiškai sužlugdyti daugelį Europos šalių.

Jau dabar žemyno šalys daug lėšų skiria įprastinei ginkluotei. 2025 m. Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė gynybai kartu išleido daugiau kaip 446 mlrd. eurų.

Kai kurios Europos šalys galėtų investuoti į visus branduolinio ginklo kūrimui reikalingus komponentus, tačiau tam reikėtų atominių elektrinių, sudėtingų ir brangių urano sodrinimo centrifugų ir „politinio noro pažeisti branduolinio ginklo neplatinimo susitarimus“, įvertino „Bloomberg“ šaltinis.

Leidinys atkreipė dėmesį, kad Vašingtono pareiškimai apie būtinybę Europai pačiai pasirūpinti savo saugumu yra susiję su įprastine ginkluote.

AP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas
AP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nei viešai, nei privačiuose pokalbiuose nėra minėjęs „branduolinio skėčio“. Remiantis „Bulletin of the Atomic Scientists“ duomenimis, 2023 m. Europoje buvo apie 100 JAV branduolinių bombų B61, dislokuotų šešiose oro bazėse penkiose šalyse pagal dvišalius susitarimus su JAV.

Rusija ir JAV tebėra didžiausios pasaulio branduolinės galybės – šioms dviem šalims tenka daugiau kaip 90 proc. pasaulio branduolinių ginklų. Stokholmo taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, 2025 m. sausio mėn. duomenimis, Rusija savo arsenale turėjo 4 309 branduolines galvutes, o JAV – 3 700.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą