„Donnylendas“? Ukraina siūlo dalį Donbaso pervadinti Trumpo garbei

Ko gero, mažai tikėtina atrodė, kad Donaldo Trumpo vardas galėtų būti panaudotas geopolitinio konflikto židiniui pavadinti. Iki šiol ši idėja buvo laikyta paslaptyje.

Pastaraisiais mėnesiais vykusiose taikos derybose Ukrainos pareigūnai pasiūlė, kad Donbaso regiono gabalėlis, dėl kurio vis dar aršiai kovoja Rusija, galėtų būti pavadintas „Donnylendu“.

Apie tokį naujadarą, kuris taip pat yra nuoroda į „Donbasą“ ir „Donaldą“, užsiminė keturi su derybomis susipažinę anoniminiai šaltiniai, dėl slaptumo negalėję atskleisti savo tapatybės.

Donaldas Trumpas / / AP

Pasak trijų pašnekovų, kai vienas Ukrainos derybininkas pirmą kartą pusiau juokais paminėjo šį pavadinimą, tai buvo mėginimas paskatinti D. Trumpo administraciją griežčiau pasipriešinti Rusijos teritorinėms ambicijoms.

Prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo tęsti kovą tol, kol Rusijos pajėgos pasieks svarbią administracinę ribą Donbaso – pramoninio regiono Rytų Ukrainoje, kuriame Kremlius 2014 m. pradėjo karą – pakraštyje.

Disneilendą primenantis pavadinimas, skirtas žmonių apleistai, nualintai Ukrainos anglies ir plieno krašto teritorijai, gali trikdyti, nes Europoje ir toliau tęsiasi žiauriausi mūšiai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tačiau tai taip pat tikrovės, kurioje gyvename, atspindys, kai vyriausybės apeliuoja į D.Trumpo tuštybę, siekdamos patraukti Amerikos galią į savo pusę.

Ukrainai šios pastangos dar neatsipirko. „Donnylendo“ pavadinimas ir toliau vartojamas derybose, bet nėra žinoma, kad jis būtų įrašytas į kokius nors oficialius dokumentus. Derybininkai taip pat svarstė galimybę, kad administruojant teritoriją galėtų įsitraukti Trumpo Taikos taryba, nors, kaip pažymėjo keturi šaltiniai, nei Rusija, nei Ukraina kol kas prie jos neprisijungė.

Leanne Abraham/ „The New York Times“/„Donnylendas“

Tačiau Maskva vis dar nesutiko su tokia tvarka, kuri būtų priimtina Ukrainai. Dėl to teritorijos, kurią ukrainiečiai pasiūlė pavadinti „Donnylendu“ – maždaug 80 km ilgio ir 64 km pločio – likimas liko vienu iš pagrindinių nesutarimų punktų derybose.

Pastarosiomis savaitėmis derybos dėl Ukrainos vyksta užkulisiuose, net ir tuo metu, kai pagrindiniai JAV pasiuntiniai – Steve'as Witkoffas, artimas D.Trumpo bičiulis, ir Jaredas Kushneris, prezidento žentas, – daugiausia dėmesio skiria karui prieš Iraną.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį mėnesį pareiškė besitikintis, kad S.Witkoffas ir J.Kushneris netrukus apsilankys Ukrainoje. Tačiau su derybomis susipažinęs asmuo pažymėjo, kad amerikiečiai vis dar laukia, kol bus pasiekta pakankama pažanga, kuri pateisintų tokią kelionę. Be to, jie ketina dar kartą apsilankyti ir Rusijoje.

„Ukraina juda į priekį. Norėčiau, kad jie susitaikytų, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė D.Trumpas. – Pažiūrėsime, kas nutiks. Ten vyksta dalykai.“

Savo rinkimų kampanijos metu D.Trumpas žadėjo, kad karą Ukrainoje užbaigs per 24 valandas. Tačiau jis ir jo vyriausieji derybininkai jau daugiau nei metus bando sudaryti taikos susitarimą, valandų valandas praleisdami derybose su V.Putinu ir varydami į neviltį Ukrainos pareigūnus tuo, kad, atrodo, jie veikia tik kaip tarpininkai, o ne tie, kurie gina Ukrainą.

„Donnylendas“ buvo vienas iš manevrų, kuriuo ukrainiečiai bandė palenkti D.Trumpą į savo pusę.

Dougas Millsas/ „The New York Times“/Vladimiras Putinas, Donaldas Trumpas

Nuo pat JAV prezidento susitikimo su Kremliaus šeimininku Aliaskoje rugpjūčio mėnesį D.Trumpo administracija siuntė signalus, kad galėtų pritarti taikos susitarimui, pagal kurį Ukraina pasitrauktų iki administracinės Donecko srities, vienos iš Donbaso provincijų, sienos. Šį žingsnį kritikai laikė didele nuolaida Kremliui.

Ukraina teigia, kad dabar šioje teritorijoje gyvena apie 190 tūkst. žmonių. Kiti deryboms artimi asmenys nurodė, kad tikrasis skaičius gali būti perpus mažesnis. Ši teritorija yra taip arti fronto linijos, kad pagrindinis greitkelis į Donbasą yra aptrauktas tinklu, skirtu apsisaugoti nuo sprogmenis nešančių Rusijos dronų.

Vietos ekonomika sunyko, išskyrus vieną veikiančią anglių kasyklą ir teritorijoje įsikūrusius karius aptarnaujančias įmones, įskaitant parduotuves, kuriose parduodami balionai ir gėlės. Jas kariai gali nupirkti juos aplankyti atvykstančioms žmonoms ar draugėms.

Ukraina tvirtina, kad gali apginti šią teritoriją ir taip lengvai jos neatiduos. Tačiau gruodžio mėnesį V.Zelenskis davė suprasti, kad yra atviras kompromisui, pagal kurį būtų suformuota demilitarizuota zona arba laisvoji ekonominė zona, tačiau jos pilnai nekontroliuotų nė viena iš kariaujančių šalių.

Lynsey Addario/ „The New York Times“/Donbasas

Ukrainiečiai apsvarstė, bet nepritarė pasiūlymams dėl neutralaus administratoriaus arba vadovavimo organo sukūrimo, kuriam priklausytų tiek Rusijos, tiek Ukrainos atstovai, su sąlyga, kad Maskva nepradėtų reikšti pretenzijų į šias žemes, pasibaigus karui.

Savo ruožtu Kremlius pareiškė, kad Rusija galėtų pritarti demilitarizuotos zonos sukūrimui, jei joje būtų leista patruliuoti Rusijos policijos ar Nacionalinės gvardijos kariams – Kyjivui tai visiškai nepriimtina.

Ukraina norėjo, kad D.Trumpo administracija paspaustų Maskvą sušvelninti savo poziciją. Ukrainos derybininkai net sugalvojo tą zoną praminti „Donnylendu“ – teritorija, kurios pilnai nekontroliuotų nė viena pusė, ir pavadinti ją D.Trumpo garbei.

Derybas atidžiai sekęs „RAND Corp.“ analitinio centro politologas Samuelis Charapas įvertino, kad tiek Maskva, tiek Kyjivas pademonstravo tam tikrą lankstumą dėl šios Donbaso dalies ateities, kuri tebėra Ukrainos kontrolėje.

Didžiausią susirūpinimą Ukrainai kelia grėsmė, kad, atsisakius teisių į šią teritoriją ir joje įrengtų įtvirtinimų, Rusijai ateityje gali būti daug lengviau atnaujinti invaziją. Tačiau, kaip pastebėjo S.Charapas, Ukraina, matyt, įžvelgia ir naudą savo saugumui, jei ši teritorija būtų siejama su D.Trumpo vardu.

„Turėdami Trumpo pritarimą laisvajai ekonominei zonai, manau, jie tikriausiai tai vertintų kaip tam tikrą atgrasymo priemonę“, – teigė S.Charapas, turėdamas omenyje Ukrainą.

Lynsey Addario/ „The New York Times“/Donbasas

Esama dar vieno pasiūlymo, kuriame pokario susitarimas buvo pavadintas „Monako modeliu“ – nuoroda į Prancūzijos miestą-valstybę prie Viduržemio jūros.

Kaip ir „Donnylende“, jame kalbama apie galimą pusiau autonominę nykštukinę teritoriją, kuriai būtų suteiktas užjūrio ekonominės zonos statusas. Pasak vieno pašnekovo, tiesiogiai susipažinusio su Ukrainos derybų strategijomis, „Monako modelio“ terminas jau įtrauktas į sutarties projektus, o tuo tarpu „Donnylendo“ – figūruoja tik diskusijose.

Tačiau vasario pabaigoje derybos dėl teritorinių klausimų atsidūrė aklavietėje po to, kai karas Irane atitraukė JAV derybininkų grupės dėmesį.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija sutiktų tik su visiška teisine Donbaso kontrole. O V.Zelenskis sumenkino galimybę iškeisti žemę į taiką, sakydamas, kad tai būtų „didelė klaida“.

Anot šaltinių, Rusija ir Ukraina nuo to laiko nepajudėjo iš vietos dėl teritorinių klausimų, nors diskusijos kitais klausimais buvo tęsiamos, įskaitant JAV įsipareigojimus užtikrinti pokario Ukrainos saugumą.

Vienas Ukrainos derybininkas, naudodamasis dirbtinio intelekto programėle „ChatGPT“, net sukūrė „Donnylendo“ vėliavą – žalios ir aukso spalvos – bei himną, prasitarė šaltinis. Neaišku, ar JAV pusė juos kada nors matė.

Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.