Nepaisant didėjančių atlyginimų ir mažiausio istorijoje nedarbo lygio, 31 proc. rusų skundžiasi, kad jiems neužtenka pinigų maistui, rodo „Gallup“ apklausa. Ir nors ši dalis yra mažesnė nei per pandeminę krizę (tada tokius atsakymus pateikė daugiau nei 40 proc. respondentų), ji yra gerokai didesnė nei reikšmės, stebėtos prieš Krymo aneksiją ir konfrontacijos su Vakarais pradžią – 17 proc. 2013 m.
Tuo pat metu vis daugiau rusų kalba apie blogėjančią ekonominę padėtį savo regionuose, nustatė „Gallup“ sociologai. 2025 m. tokį atsakymą pateikė 39 proc. respondentų, palyginti su 33 proc. prieš metus, 34 proc. 2023 m. ir 29 proc. 2022 m.
Pesimizmas dėl ekonomikos tapo vienu iš 20 metų tyrimo rekordų: rusai blogiau padėtį vertino tik per 2009 m. pasaulinę finansų krizę (40 proc.) ir Covid-19 metais (45-50 proc.).
Palyginimui, 2010-ųjų pradžioje, kai nafta kainavo daugiau nei 100 JAV dolerių už barelį, o mintis apie karą su Vakarais buvo marginalų reikalas, 19-24 proc. rusų skundėsi prasta ekonomikos padėtimi, t. y. beveik perpus mažiau.
„Rekordiškai mažas nedarbas ir didelis darbo užmokesčio augimas sutapo su pozityvesniu rusų požiūriu į darbą ir pajamas, tačiau didelė infliacija, maisto neprieinamumas ir nuolatinė nelygybė atskleidžia gilesnes problemas“, – skelbia „Gallup“.
Maisto produktų infliacija lenkia bendrą kainų augimą, o bulvių – pagrindinės skurstančiųjų maisto produktų krepšelio dalies – mažmeninės kainos nuo 2024 m. pradžios šoktelėjo 167 proc. Visa tai pabrėžia Rusijos ekonominio stabilumo „trapumą“, mano „Gallup“ ekspertai.
Rusijos ekonomikos augimas, kurį skatina trilijoninės išlaidos valstybės gynybos sutartims, 2023 m. sudarė 4,1 proc., o 2024 m. – 4,3 proc., o darbo užmokesčio augimas pasiekė 16 metų rekordą, rodo „Rosstat“ duomenys.
Tačiau 2025 m. karinis bumas baigėsi, kai Centrinis bankas buvo priverstas smarkiai padidinti palūkanų normas, kad pažabotų infliaciją ir pristabdytų pinigų pasiūlos augimą. Vasaros pabaigoje Rusijos metinis BVP augimo tempas praktiškai nusmuko iki nulio (0,4 proc.), o nuo sausio iki rugpjūčio mėn. ekonomika susitraukė 0,6 proc., pagal nacionalinio ekonomikos prognozavimo instituto RAN skaičiavimus.
Vyriausybė, iš pradžių žadėjusi Kremliui 2,3 proc. ekonomikos augimą, savo prognozę sumažino iki 1 proc. O Tarptautinis valiutos fondas mano, kad ekonomika pridės tik 0,6 proc. ir 2026 m. nesugebės paspartėti (fondo prognozė – 1 proc.).
