„Trūksta oro, degina akis ir gerklę“: Teherano gyventojai prabilo apie tikrą „apokalipsę“ Irane

Atsiųstose žinutėse ir balso įrašuose „The Guardian“ pašnekovai nupasakojo padėtį savo namuose ir gatvėse. Pasak jų, po smūgių net užtemo saulė ir sostinės gyventojai turėjo įjungti žibintuvėlius, kad ką nors matytų.

Teherane ir jo apylinkėse nukentėjo keturios naftos saugyklos ir naftos logistikos aikštelė. Vietos valdžios institucijos pranešė, kad viename iš objektų žuvo 6 žmonės ir 20 buvo sužeista.

Kadras iš vaizdo įrašo/JAv ir Izraelis apšaudė Teheraną

Vaizdo įrašuose, kuriais buvo dalijamasi socialiniuose tinkluose, matyti, kaip naktį virš Teherano dangaus kilo didžiulės liepsnos, o virš naftos saugyklų rūko dūmai.

Sekmadienio rytą 10 mln. gyventojų turinčiame mieste prapliupus lietui, valdžios institucijos įspėjo apie nuodingą rūgštųjį lietų. Tuo tarpu didelė dalis gyventojų pabudo nuo gerklės skausmo ir perštinčių akių.

Aktyvistė ir buvusi politinė kalinė Negin, kurios tikrasis vardas pakeistas saugumo sumetimais, gyvenanti centrinėje rytinėje miesto dalyje, teigė, kad padėtis yra „apokaliptinė“.

„Padėtis tokia bauginanti, kad ją sunku apibūdinti. Visą miestą apgaubė dūmai. Man labai trūksta oro, degina akis ir gerklę, tą patį jaučia ir daugelis kitų. Tačiau žmonės vis tiek turi eiti į lauką, nes neturi kito pasirinkimo. Šiandien daugelis vietų atsidarė, bet vėl užsidarė, nes lauke būti neįmanoma“, – pasakojo moteris.

Irano aplinkos apsaugos agentūra patarė Teherano gyventojams likti patalpose. Šalies Raudonojo pusmėnulio organizacija nurodė, kad dėl nuodingų cheminių medžiagų gali susidaryti rūgštusis lietus ir pakenkti odai bei plaučiams, todėl patarė žmonėms nejungti oro kondicionierių ir neiti į lauką iš karto po lietaus.

Žmonės taip pat buvo paraginti saugoti maistą, kurį gali paveikti lietus. O Teherano gubernatorius rekomendavo lauke dėvėti kaukes.

Jungtinėje Karalystėje dirbantis Irano hematologas daktaras Shahramas Kordasti įspėjo, kad toksiškos dujos ir smulkios kietosios dalelės gali dirginti akis ir kvėpavimo takus, pabloginti astmą, plaučių ligas ir širdies ligas bei padidinti kai kurių vėžinių susirgimų riziką.

Negin, išėjusi nusipirkti kaukės ir inhaliatoriaus, pažymėjo: „Net kaukes darosi sunku rasti“.

„Mus paliko vienus“

„Tai didžiulė klaida. Prašau tų, kurie turi galimybę, ypač užsienio žiniasklaidos, susimąstyti apie šią situaciją. Ką tokiomis sąlygomis turi daryti žmonės? Tai tikrai nusikaltimas žmonijai“, – nuogąstavo ji.

Kalbėdama apie JAV ir Izraelio smūgių poveikį žmonėms, Negin pabrėžė: „Tai jau nebėra tik žmogaus teisių pažeidimas. Tai tikrai antihumaniškas elgesys.“

„Jei kas nors turi problemų su Islamo Respublikos vyriausybe, tai viena, bet ne su mumis, žmonėmis. Negalima pulti vandens sistemų ar naftos perdirbimo gamyklų. Didžioji dalis Teherano vandens gaunama iš užtvankų. Jei jos bus užterštos, kas bus tada? Vyriausybė iš esmės paliko žmones vienus“, – tūžo moteris.

„Kainos sparčiai auga. Nusipirkau inhaliatorių už 850 000 tomanų (5,19 euro). Iš kur žmonės turi gauti tokius pinigus? Daugelis žmonių Teherane yra kasdieniai darbininkai, kurie jau seniai neturi darbo. Maistas tampa labai brangus, o daugelis dalykų tampa deficitu“, – situaciją nupasakojo Negin.

Mieste nusprendusią likti moterį apėmė bejėgiškumo jausmas.

„Spaudimas šalies viduje tampa milžiniškas. Trūksta būtiniausių prekių. Niekur nebuvo benzino. Šiandien daugelyje vietų žmonėms duoda tik penkis litrus degalų. Situacija yra nepaprastai skausminga“, – nurodė ji.

Kitose žinutėse, perduotose per giminaičius užsienyje, du teheraniečiai „The Guardian“ sakė, kad visiems buvo patarta likti namuose, o šalies žiniasklaidoje buvo pateiktos instrukcijos, kaip elgtis su nuodingu oru ir užtikrinti saugumą.

„Kaip per COVID pandemiją“

Vyras, prisistatęs kaip Mehdi, 42 metų restorano savininkas, gyvenantis vakarinėje Teherano dalyje, sakė, kad baimė įkvėpti nuodingų dujų ir prie ko nors prisiliesti yra panaši į tą, kurią jautė per COVID pandemiją.

„Mes bijome net valyti langus ir balkonus. Visur pilna suodžių, o mes nenorime jų liesti net su pirštinėmis. Man peršti akys, o aš žvelgiu į lauką ir matau, kad žmonės be kaukių tęsia savo kasdienį gyvenimą. Aš nesu toks drąsus. Ore tvyro toks kvapas, kurio negaliu paaiškinti“, – nurodė jis.

Mehdi taip pat sakė, kad planuoja išvykti iš miesto. Pasak jo, tęsti savo darbą ir tiekti žmonėms maistą restorane, kol nežinos, kad vanduo saugus, būtų pernelyg pavojinga.

„Patikėkite manimi, mes esame vieni. Šiam režimui mes nerūpime, tad kodėl turėčiau prašyti užsienio jėgos, kad ji mumis pasirūpintų? Ir pasakykite tiems, kurie sako, kad mes to prašėme. Ne! Mes neprašėme savo žmonių, kuriuos režimas ir taip žudė, mirties. Ir jei jums nerūpėjo, kai jie mus šaudė, dabar užčiaupkite burną. Mes [teheraniečiai] esame čia tam, kad padėtume vieni kitiems, net jei ši vyriausybė to nedaro“, – pyktį reiškė vyras.

Kai šeštadienio vakarą Izraelis nusitaikė į naftos saugyklas, 39 metų Mehnaz, nenorėjusi, kad būtų skelbiamas jos tikrasis vardas, bandė bėgti iš pietinės sostinės dalies.

Žinutėje moteris nurodė maniusi, kad smūgiai Teheranui sustiprės anksti sekmadienį, todėl su vyru susikrovė būtiniausius daiktus ir sėdo į automobilį.

Pavažiavusi vos kelias minutes, ji pamatė danguje ryškias liepsnas, kylančias link Šahr-e Rey naftos bazės. manydama, kad tai tik dar vienas sprogimas. Jie toliau važiavo į priekį, nesuprasdama, kad nukentėjo naftos bazė.

Dėl režimo įvesto interneto išjungimo ji neturėjo jokios informacijos apie tai, kam ir kur smogta: „Maniau, kad dabar išvažiuoti saugu, nes jie smogs anksti [sekmadienio] rytą, bet turėjau grįžti“.

Šeštadienį apie vidurnaktį ji parašė: „Teheranas dega. Gatves užpildė dūmai. Šiuo metu neįmanoma išvažiuoti iš miesto ir net uždarius langus į vidų skverbiasi sunkūs dūmai... [Aš] nežinau, ar likti mieste, ar drąsiai kovoti su liepsnomis, ar išvažiuoti, kol jis dar dega. Netgi neturiu kaukės.“

Tačiau sekmadienį „The Guardian“ žurnalistai sulaukė kitos moteris žinutės. Ji teigė nusprendusi, kad likti mieste nebeįmanoma. Apie 11.30 val. ji paliko sostinę ir išvyko į tėvų namus už provincijos ribų.

„Tai buvo tamsi diena: Išeidama pastebėjau, kad danguje nebuvo nė vieno paukščio, o žinote, ką jie sako? Kai paukščiai tave palieka, tu iš tiesų esi vienas. Mieste turime tiek daug kačių. Jei šie išpuoliai tęsis, kad ir kas čia valdys toliau, jis valdys kačių demokratiją. Bet tada net ir katės turi tik devynis gyvenimus“, – grotekiškai rašė Mehnaz.