„Iranas neturi branduolinio ginklo, ir jie su tuo sutiko. Iranas su tuo sutiko, ir sutiko labai tvirtai. Jie sutiko grąžinti mums branduolines dulkes, kurios yra po žeme dėl mūsų atakos su bombonešiais B-2“, – aiškino JAV prezidentas žurnalistams ketvirtadienį.
„Taigi, su Iranu turime daug susitarimų, ir manau, kad kažkas įvyks, labai pozityvaus, labai svarbaus“, – pridūrė jis.
„Branduolinėmis dulkėmis“ Amerikos lyderis vadina ypač prisodrintą uraną, kuris, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) teigimu, yra palaidotas giliai po žeme. Faktas, kad Iranas jį turi yra pagrindinis įtampos tarp D.Trumpo administracijos ir Teherano taškas.
Laikraščio teigimu, jei šis D.Trumpo pareiškimas būtų teisingas, tai būtų svarbus žingsnis JAV pastangose apriboti Irano galimybes pasigaminti branduolinį ginklą.
Iranas iš karto nepatvirtino padaręs tokią nuolaidą derybose su amerikiečiais ir tarpininkais iš Pakistano.
Ankstesni iš JAV pusės nuskambėję pareiškimai apie Irano branduolinius įsipareigojimus pasirodė esą netikslūs arba žlugo.
Prieš paliaubas, kurios baigsis antradienį, D.Trumpas paprašė, kad JAV kariuomenė parengtų itin rizikingo ir sudėtingo reido planą, pagal kurį be Irano sutikimo būtų galima įsiveržti į Iraną ir perimti šią radioaktyviąją medžiagą.
Kariniai planai dėl reido, kurio metu būtų siekiama perimti „branduolines dulkes“, pareikalautų šimtų ar tūkstančių JAV karių oro pajėgų persikėlimo giliai į Iraną, kur jie turėtų vykdyti kelias savaites truksiančią išieškojimo misiją, galimai apšaudomi.
Atsižvelgiant į tai, kad Iranas jau seniai kartoja nesiekiantis sukurti branduolinio ginklo, naujas pažadas, kad jo nesukurs, gali būti ne itin reikšmingas proveržis. Esamų prisodrinto urano atsargų perdavimas būtų laikomas nuolaida, nors ir ribota, jei Teheranas išsaugos galimybę prisodrinti daugiau urano.
JAV pareigūnai mano, kad antskrydžius, surengtus praėjusią vasarą, buvo sunaikinta arba neveikė daugelis urano sodrinimui reikalingų centrifugų, tačiau manoma, kad šalis turi ir kitų centrifugų.
Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa skirta civiliniams tikslams.
Irano gebėjimo pasigaminti branduolinį ginklą apribojimas jau seniai yra vienas svarbiausių D.Trumpo ir jo administracijos tikslų.
2015 m. pagal branduolinį susitarimą su prezidento Baracko Obamos administracija Iranas sutiko su 300 svarų iki 3,67 proc. prisodrinto urano riba. Tačiau po to, kai D.Trumpas per savo pirmąją kadenciją nutraukė šio susitarimo galiojimą, Iranas pradėjo gaminti beveik ginklams tinkamą medžiagą ir 2021 m. paskelbė, kad pradėjo sodrinti uraną iki 60 proc.
„Iranas nori sudaryti sandorį, ir mes su jais labai gražiai elgiamės, – ketvirtadienį dėstė D.Trumpas. – Šiandien jie nori daryti dalykus, kurių nenorėjo daryti prieš du mėnesius“.
Jis pridūrė, kad „tikriausiai“ įvyks dar vienas asmeninių derybų raundas, „galbūt savaitgalį“, ir pakartoji, kad naujoji jų lyderių grupė yra „labai protinga“.
D.Trumpo pareiškimai nuskambėjo tą pačią dieną, kai jis pranešė, kad Izraelis ir Libanas susitarė dėl 10 dienų paliaubų – dar vieno žingsnio bendrų pastangų sumažinti įtampą ir smurtą, kurį sukėlė JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną.
