„Jei JAV imsis veiksmų Irano uostams taikyti blokadą ir Iranas pajus skausmą, labai tikėtina, kad husių judėjimo nariai suintensyvins veiksmus Bab al Mandebo sąsiauryje“, – pabrėžė ekspertas.
Jo vertinimu, Bab al Mandebo sąsiaurio uždarymas dar labiau padidintų spaudimą pasaulinei laivybos pramonei.
Tai įmanoma, bet yra rizika
Irano uostų blokavimas reiškia, kad JAV pateks į dar pavojingesnę teritoriją nei iki šiol – teisiniu, kariniu ir ekonominiu požiūriu. Tai galima padaryti, bet su tam tikra rizika, rašo BBC.
JAV karinio jūrų laivyno karo laivai tikrai negalės plaukioti prie Bandar Abaso ar Jasko uostų. Tai reikštų atvirą kvietimą nedelsiant užpulti juos bepiločiu orlaiviu, raketomis ar greitaeigiais kateriais „kamikadzėmis“.
Vietoj to JAV centrinė vadavietė, JAV kariuomenės dalis, kuri vykdo veiklą Artimuosiuose Rytuose, tikriausiai naudosis palydovine ir kita žvalgybine informacija, kad išsiaiškintų, kurie laivai išplaukė iš Irano uostų ir kam jie priklauso.
Net ir išjungus šių laivų AIS (automatinės identifikavimo sistemos) atsakiklius, JAV karo laivams, plaukiojantiems palyginti saugiu atstumu nuo kranto, nebus sunku juos surasti, kai jie išplauks į Omano įlanką, ir juos sulaikyti.
Tačiau Iranas šią grėsmę pavadino jūrų piratavimu. Islamo Respublika savo ruožtu pagrasino imtis veiksmų prieš kaimyninius Persijos įlankos šalių uostus.
Dar yra Irano sąjungininkų klausimas: Kinija ir Rusija. Ar JAV bus pasirengusios, tarkime, įlipti į Kinijai priklausantį laivą ar krovinį ir jį konfiskuoti? O kas nutiks, jei Kinija, turinti karinę bazę netoli Džibučio, nuspręs lydėti savo laivus karinio jūrų laivyno laivais?
Tūkstančiai įstrigusių jūreivių
Pirmadienį Indijos profesinė sąjunga pareiškė, kad tūkstančiams Hormuzo sąsiauryje ir aplink jį esančiuose laivuose įstrigusių įgulų narių trūksta būtiniausių dalykų ir jie vis labiau stokoja vilties.
Indijos nacionalinės jūrininkų sąjungos generalinis sekretorius Milindas Kandalgaonkaras nurodė, kad regione įstrigo beveik 20 tūkst. Indijos įgulos narių.
„Pranešama, kad daugeliui šių jūrininkų labai trūksta maisto, geriamojo vandens ir būtiniausių medicinos priemonių“, – rašė jis laiške Indijos nacionalinei laivybos valdybai. Jis paragino valdžios institucijas užtikrinti, kad atsargos pasiektų laivus, apsaugoti jūrininkų gerovę ir prireikus parengti evakuacijos planus.
Tanklaivių savininkai teigia, kad paliaubos mažai prisidėjo prie jūreivių sąlygų sąsiauryje palengvinimo, nes įgulos praneša, kad trūksta maisto ir gėlo vandens.
Eismas retėja
Pirmadienį, likus kelioms valandoms iki JAV žadėtos Irano uostų blokados pradžios, laivų stebėjimo grupių duomenimis, eismas Hormuzo sąsiauryje tapo kur kas retesnis.
Laivų sekimo svetainėse matyti, kad vienas su Iranu susijęs tanklaivis „Aurora“, praplaukęs pro sąsiaurį, buvo Omano įlankoje. Šiam laivui Jungtinės Valstijos taiko sankcijas.
Laivų stebėjimo svetainės „MarineTraffic“ duomenimis, pro sąsiaurį taip pat praplaukė Kinijai priklausantis tanklaivis „New Future“, gabenantis naftos produktus. Jis išplaukė iš Jungtinių Arabų Emyratų uosto.
Iš Omano įlankos į sąsiaurį plaukė Kinijos balkeris, kurio paskirties vieta nurodyta Irakas.
Kelios dešimtys laivų, kurių dauguma yra Irano valdomi, stovi išmetę inkarus per kelis kilometrus nuo pagrindinio Irano uosto Bandar Abaso, esančio netoli sąsiaurio.
Sekmadienio vakarą, JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie sąsiaurio blokadą, visas eismas per sąsiaurį buvo sustabdytas, pranešė jūrų duomenų teikėja „Lloyd's List Intelligence“. Vėliau JAV kariuomenė pareiškė, kad blokada bus taikoma Irano uostams, o ne pačiam sąsiauriui.
Jūrų duomenų bendrovės „Kpler“ duomenimis, anksčiau sekmadienį sąsiaurį kirto keturiolika laivų, iš kurių penki išplaukė iš Persijos įlankos. Didžiausias iš jų buvo Kinijai priklausantis ir jos valdomas tanklaivis.
Dešimt didelių Irano tanklaivių, stebimų per palydovus, yra už sąsiaurio ribų, Omano įlankoje, teigia naftos gabenimą stebinti bendrovė „TankerTrackers“. Krovinius gabenančių tanklaivių bendras pajėgumas – 21 mln. barelių.
