Įstatymas draudžia prezidentui be Kongreso pritarimo kariauti ilgiau nei 60 dienų. Gegužės 1 d. D.Trumpas iš esmės turės tris galimybes, ko griebtis toliau.
Straipsnyje išskiriami tokie scenarijai: prašyti Kongreso leidimo tęsti karinius veiksmus, pradėti deeskalaciją arba bandyti apeiti apribojimą.
JAV ir Izraelio karinė kampanija prieš Iraną prasidėjo vasario 28 d., o D.Trumpas paaiškino, kad veikia pagal savo, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, įgaliojimus, siekdamas apsaugoti JAV bazes Artimuosiuose Rytuose ir „siekti gyvybiškai svarbių Jungtinių Valstijų nacionalinių interesų“, įskaitant „kolektyvinę mūsų regioninių sąjungininkų, įskaitant Izraelį, savigyną“.
Apie karo veiksmus Kongresui jis oficialiai pranešė pirmadienį, kovo 2 d.; nuo tos dienos skaičiuojamas 60 dienų terminas baigiasi gegužės 1 d., pažymėjo „The New York Times“.
Kongreso demokratai jau penkis kartus bandė priimti rezoliucijas, kad sustabdytų karinius veiksmus ir priverstų D.Trumpą konsultuotis su įstatymų leidėjais. Tačiau respublikonai jas visas užblokavo, tačiau kai kurie davė aiškiai suprasti, kad įstatymuose nustatytas terminas jiems yra svarbus.
Respublikonų senatorius Johnas Curtisas balandžio pradžioje rašė, kad „nepritars karinių veiksmų tęsimui pasibaigus 60 dienų terminui be Kongreso pritarimo“.
Respublikonų senatorė Lisa Murkowski iš Aliaskos viena pirmųjų sukritikavo administracijos skaidrumo stoką dėl karo tikslų, išlaidų ir laiko. Dabar ji su grupe senatorių rengia rezoliucijos, leidžiančios panaudoti karinę jėgą prieš Iraną, projektą, tačiau, pasak jos, pagrindinis dokumento tikslas – atkurti Kongreso įgaliojimus ir pareikalauti, kad administracija laikytųsi aiškių operacijos parametrų.
Senate respublikonai turi nedidelę persvarą – 53 balsus iš 100. Jei keli žmonės partijoje, kuri iki šiol suteikė D.Trumpui „carte blanche“, laikysis griežtos pozicijos, Baltieji rūmai privalės eiti į kompromisą.
Prezidentas gali prarasti didelę paramą, jei konfliktas užsitęs iki gegužės mėnesio, perspėjo Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetui pirmininkaujantis Brianas Mastas. Iškart po to, kai praėjusią savaitę Atstovų Rūmų respublikonai vos užblokavo demokratų rezoliuciją, B.Mastas pareiškė, kad „balsavimo rezultatas gali būti kitoks po 60 dienų“, turėdamas omenyje gegužės 1 d. terminą.
Įstatymas leidžia pratęsti karinius veiksmus 30 dienų, jei prezidentas raštu patvirtina, kad papildomo laiko reikia saugiam JAV karių išvedimui. Tačiau toks pratęsimas nesuteikia įgaliojimų tęsti puolamąją kampaniją.
Pavyko anksčiau, pavyks ir dabar?
Kaip pažymima straipsnyje, anksčiau abiejų partijų prezidentams yra pavykę tęsti karines operacijas be Kongreso pritarimo ir pasibaigus 60 dienų terminui.
-
Putinas sulaukė netikėto kvietimo iš Trumpo
-
Trumpas keičia retoriką: terminai karui Irane užbaigti išnyko kaip dūmas
-
Kirtis iš JAV karinės žvalgybos: paneigė Trumpo žodžius dėl Irano
-
Trumpo pasiuntinys kurpia planą: pasaulio čempionate Iraną galėtų pakeisti Italija
-
Iranas iškėlė Trumpui savo sąlygas: „Taip nieko nepasieksite“
Pavyzdžiui, 2011 m. Barackas Obama aiškino, kad įstatymas netaikomas tuo metu vykusiai operacijai prieš Libiją, kuria buvo siekiama sustabdyti Muammaro Gaddafio pajėgų vykdomą brutalų liaudies sukilimų malšinimą, nes ji „nesusijusi su ilgalaike kova ar aktyviu susišaudymu su priešiškomis pajėgomis ir joje nedalyvauja JAV sausumos pajėgos“.
Tai sulaukė aštrios abiejų partijų kritikos, tačiau kai kurie įstatymų leidėjai teigia, kad D.Trumpo administracija galėtų pateikti panašius argumentus Irano atveju, atkreipė dėmesį „The New York Times“.
