Stambulo meras Ekremas Imamoglu sekmadienį per balsavimą turėjo būti išrinktas Respublikonų liaudies partijos (CHP) kandidatu į 2028 m. prezidento postą.
Reaguojant į jo areštą, sekmadienio vakarą šalyje padažnėjo didžiausi neramumai per daugiau nei dešimtmetį – protestuotojai buvo apšaudomi ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis.
E.Imamoglu sakė, kad jam pateikti kaltinimai yra politiškai motyvuoti.
„Niekada nenusilenksiu“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“ prieš tai, kai buvo sulaikytas.
Sekmadienį vakare prie Stambulo rotušės penktą naktį iš eilės susibūrė minios, kurias buvo galima matyti mojuojančias Turkijos vėliavomis ir skanduojančias priešais riaušių policijos eilę.
Pastebėta, kad pareigūnai į kai kuriuos protestuotojus šaudė vandens patrankomis ir naudojo pipirines dujas.
Moteris, į protestus atsivedusi savo 11 metų sūnų, sakė, kad norėjo jį įtraukti, nes nerimavo dėl jo ateities.
„Su kiekviena diena gyventi Turkijoje darosi vis sunkiau, mes negalime kontroliuoti savo gyvenimo, negalime pasirinkti, ką norime, ir čia nėra tikro teisingumo“, – kalbėjo ji.
E.Imamoglu žmona Dilek Kaya Imamoglu kreipėsi į gausią minią prie miesto rotušės, sakydama demonstrantams, kad „neteisybė“, su kuria susidūrė jos vyras, „sujaukė kiekvieno sąžinę“.
Demonstracijos, kuriomis reaguojama į E.Imamoglu areštą, yra didžiausios šalyje nuo 2013 m. Gezi protestų, prasidėjusių Stambule dėl vietos parko nugriovimo.
Prancūzijos naujienų agentūros AFP duomenimis, iš viso mitingai vyko mažiausiai 55 iš 81 Turkijos provincijos, t.y. daugiau kaip dviejuose trečdaliuose šalies teritorijos.
E.Imamoglu buvo vienas iš daugiau kaip 100 žmonių, tarp kurių buvo ir kitų politikų, žurnalistų bei verslininkų, sulaikytų trečiadienį atliekant tyrimą.
Sekmadienį jis buvo oficialiai suimtas ir apkaltintas „nusikalstamos organizacijos įkūrimu ir vadovavimu jai, kyšių ėmimu, turto prievartavimu, neteisėtu asmens duomenų fiksavimu ir konkurso klastojimu“.
Jis buvo suimtas, kol vyks teismo procesas. AFP ir vietos žiniasklaida pranešė, kad jis buvo nugabentas į Silivrio kalėjimą.
E.Imamoglu taip pat buvo nušalintas nuo mero pareigų, sakoma Turkijos vidaus reikalų ministerijos pranešime.
Pranešimuose socialiniuose tinkluose E.Imamoglu kritikavo savo areštą kaip „juodą dėmę mūsų demokratijai“ ir teigė, kad nesilaikoma teisminės procedūros.
Jis ragino žmones visoje šalyje prisijungti prie protestų ir dalyvauti sekmadienį vyksiančiame balsavime.
Vėlų sekmadienį per savo advokatus paskelbtoje žinutėje socialiniame tinkle „X“ E.Imamoglu perdavė linkėjimus protestuotojams ir sakė, kad rinkėjai parodė, jog Turkijai „užtenka“ R.T.Erdogano.
E.Imamoglu buvo vienintelis asmuo, dalyvavęs CHP kandidatų į prezidentus atrankoje.
Areštas neužkerta kelio E.Imamoglu kandidatuoti ir būti išrinktam prezidentu, tačiau jei jis bus nuteistas dėl bet kurio iš jam pateiktų kaltinimų, jis negalės kandidatuoti.
E.Imamoglu vadovaujama CHP partija pranešė, kad sekmadienį balsavo beveik 15 mln. žmonių.
CHP teigė, kad apie 1,6 mln. balsų atidavė jos nariai, o likusius balsus į atskiras balsadėžes atidavė ne jos nariai, norintys parodyti solidarumą su E.Imamoglu.
BBC negali nepriklausomai patikrinti šių skaičių.
Laukdama, kol galės atiduoti savo balsą, 38 metų Aslihan sakė AFP: „Mes nepasiduosime nevilčiai“.
Įkalintas politikas laikomas vienu grėsmingiausių R.T.Erdogano, kuris Turkijoje 22 metus ėjo pareigas ir kaip ministras pirmininkas, ir kaip prezidentas, varžovų.
Tačiau dėl kadencijų apribojimų R.T.Erdoganas negalės vėl kandidatuoti 2028 m., nebent pakeistų konstituciją.
Teisingumo ministerija kritikavo asmenis, siejančius R.T.Erdoganą su areštais, ir primygtinai reikalavo, kad teismai būtų nepriklausomi.
Sekmadienį „X“ Pasaulinės vyriausybės reikalų departamentas pareiškė, kad prieštarauja Turkijos ryšių reguliavimo institucijos „daugkartiniams teismo nurodymams“ blokuoti daugiau kaip 700 paskyrų platformoje, įskaitant Turkijos politinių veikėjų ir žurnalistų paskyras.
„X“ teigė, kad šis žingsnis yra „ne tik neteisėtas, bet ir trukdo milijonams Turkijos naudotojų naudotis naujienomis ir politinėmis diskusijomis savo šalyje“.
Tuo tarpu Stambulo universitetas antradienį paskelbė, kad dėl įtariamų pažeidimų atšaukia E.Imamoglu mokslinį laipsnį.
Jei šis sprendimas būtų patvirtintas, kiltų abejonių dėl jo galimybės kandidatuoti į prezidento postą, nes pagal Turkijos konstituciją prezidentai, norėdami eiti pareigas, turi būti įgiję aukštąjį išsilavinimą.
E.Imamoglu advokatai sakė, kad sprendimą panaikinti jo diplomą apskųs Konstituciniam Teismui ir Europos Žmogaus Teisių Teismui.
Vyriausioji rinkimų taryba spręs, ar E.Imamoglu gali būti kandidatu.
-
Stambulo meras policijai sako, kad jam reiškiami kaltinimai yra amoralūs ir nepagrįsti
-
Advokatas: teismas oficialiai suėmė Stambulo miesto merą E.Imamoglu
-
Turkijos vidaus reikalų ministerija nušalino E. Imamoglu nuo Stambulo mero pareigų
-
Nušalintas Stambulo meras nugabentas į kalėjimą
-
Apie 15 mln. turkų balsavo opozicijos rinkimuose, solidarizuodamiesi su nušalintu meru
