„Vykstant mūsų normalizacijos procesui su Armėnija, kuris tęsiasi nuo 2022 metų (...), biurokratinis pasirengimas dėl tiesioginės prekybos tarp mūsų šalies ir Armėnijos pradžios buvo baigtas gegužės 11 dieną“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Oncu Keceli.
Pagal naująjį reglamentą prekių kilmės ir galutinės paskirties vieta dabar gali būti nurodoma kaip Turkija ir Armėnija, nors dėl veikiančio sienos perėjimo punkto trūkumo prekyba ir toliau vyks tranzitu per trečiąją šalį.
„Būtini techniniai ir biurokratiniai darbai, siekiant atidaryti bendrą abiejų šalių sieną, vis dar tęsiami“, – sakė atstovas.
Praktiškai prekyba tarp abiejų šalių jau vyksta abiejose pusėse, ypač per Sakartvelą.
Ši žinia žymi naują žingsnį Ankaros ir Jerevano santykių normalizavimo link po to, kai Azerbaidžanas užėmė Kalnų Karabachą, iš kurio pasitraukė didžioji dalis armėnų tautybės gyventojų.
Praėjusį mėnesį jie nusprendė atnaujinti Karso–Giumri geležinkelio linijos eksploataciją abiejose sienos pusėse.
Turkijos nacionalinė oro linijų bendrovė „Turkish Airlines“ kovą įvykdė pirmąjį tiesioginį skrydį tarp Stambulo ir Jerevano.
Visgi abi pusės tebėra susiskaldžiusios. Armėnai teigia, kad 1915–1917 metais Osmanų imperijoje buvo nužudyta 1,5 mln. jų tautiečių, ir siekia tarptautinio pripažinimo, kad tai buvo genocidas.
Turkija griežtai neigia kaltinimus genocidu ir ginčija skaičius, teigdama, kad armėnai buvo tarp šimtų tūkstančių žmonių, žuvusių per Pirmojo pasaulinio karo neramumus, kai žlugo Osmanų imperija.
