Ispanijos laikraščio „El Pais“ šaltiniai nurodė, kad galimas ir kitas išpuolio motyvas – skolos.
9.15 val. policija gavo pranešimą apie užpuolimą gatvėje. Buvo pranešta, kad vyrui padarytos šautinės žaizdos. Į įvykio vietą atvykusios skubios pagalbos tarnybos konstatavo jo mirtį.
„El Pais“, remdamasis šaltiniais, pranešė, kad A.Portnovas buvo nušautas prie įėjimo į elitinę Amerikos mokyklą Posuelo de Alarkone (Madrido priemiestis). Pasak leidinio, A.Portnovas atvažiavo prie mokyklos mersedesu ir išleido savo vaikus. Po to du ar trys nepažįstami vyrai priėjo prie automobilio ir penkis kartus šovė į Portnovą, mažiausiai trys kulkos pataikė aukai į galvą ir nugarą, rašo „El Pais“. „Sky News“ šaltinis pažymi, kad tada užpuolikai pabėgo miško link.
„20minutos“ citavo savo šaltinius, kurie teigė, kad tyrimas kaip vieną iš pagrindinių versijų svarsto „sąskaitų suvedimą, susijusį su organizuotu nusikalstamumu“, nors neatmeta galimybės, kad žmogžudystė gali būti susijusi su Rusijos ir Ukrainos konfliktu. Ispanijos radijo stoties „Cadena SER“ šaltiniai taip pat pranešė, kad nužudymo motyvu laikomas „sąskaitų suvedinėjimas“.
A.Portnovas karjerą pradėjo 1997 m. nuo darbo Ukrainos valstybinėje vertybinių popierių komisijoje. 2006 m. jis tapo Julijos Tymošenko bloko parlamento nariu. 2010 m. tapo Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotoju. Po trejų metų tapo Viktoro Janukovyčiaus patarėju ir dirbo juo iki 2014 m. sausio mėn.
Maidano metu jis buvo V.Janukovyčiaus grupės „politinei krizei“ spręsti narys. Vėliau A.Portnovas sprendimą prisijungti prie grupės pavadino „didele klaida“.
Tų pačių metų vasario mėnesį A.Portnovas išvyko iš Ukrainos, prieš tai patekęs į sąrašą asmenų, kuriuos Generalinė prokuratūra pareikalavo nedelsiant sulaikyti. Jis gyveno Rusijoje ir Austrijoje (Vienoje), buvo advokatas. Nepriklausomo portalo „Agentstvo“ ištirtais Pasienio tarnybos duomenimis, paskutinį kartą A.Portnovas Rusijoje lankėsi 2020 m. kovą.
2014 m. A.Portnovui buvo pritaikytos ES ir Kanados sankcijos. Po metų ES sankcijos buvo panaikintos. ES teismas pripažino, kad vienintelis apribojimų pagrindas buvo Ukrainos generalinės prokuratūros raštas, kuriame „pateikiamas tik bendro pobūdžio teiginys, kad dėl pareiškėjo kartu su kitais buvusiais aukšto rango buvusiais pareigūnais atliekamas tyrimas“.
2014 m. Ukrainos teismas patenkino A.Portnovo ieškinį prieš Generalinę prokuratūrą, nustatęs, kad informacija apie jo dalyvavimą Maidano aktyvistų žudynėse yra nepatikima. Kaip pažymi „RBK-Ukraina“, prieš jį taip pat buvo keliamos dešimtys kitų bylų, tačiau dauguma jų buvo arba nutrauktos, arba baigėsi A.Portnovo pergale teisme.
Nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki spalio 5 d. A.Portnovas vadovavo prorusiškam kanalui „NewsOne“.
2019 m. jis grįžo į gimtąją šalį prieš Volodymyro Zelenskio inauguraciją. Grįžęs į Ukrainą A.Portnovas pateikė pareiškimus Valstybiniam tyrimų biurui dėl buvusio prezidento Petro Porošenkos ir jo aplinkos žmonių. 2020 m. A.Portnovas taip pat kritikavo V.Zelenskį už tai, kad jis, pradėjęs eiti pareigas, „ėmė vaikščioti po Maidaną su žvakelėmis“. Ukrainos prezidentas sakė, kad asmeniškai A.Portnovo nepažįsta.
2021 m. A.Portnovui buvo pritaikytos JAV sankcijos už bandymą daryti įtaką teismų sistemai ir Ukrainos generaliniam prokurorui. Šį sprendimą jis susiejo su savo „visuomenine ir žmogaus teisių veikla Ukrainoje“.
Pasak projekto „Schemy“, 2022 m. birželio 3 d. A.Portnovas vėl išvyko iš Ukrainos. O 2024 m. namą ir sklypą uždaroje kotedžų gyvenvietėje netoli Kyjivo jis perrašė savo vaikams.
Pabėgo iš šalies nepaisydamas draudimo
Remiantis įvairiais žiniasklaidos pranešimais, jis pasinaudojo savo ryšiais valdžios sferose ir 2022-aisiais pabėgo iš Ukrainos, nors dėl Rusijos plataus masto invazijos galioja draudimas karinei tarnybai tinkamiems vyrams išvykti iš šalies.
Ukrainos institucijos šio incidento nekomentavo, tačiau vienas karinės žvalgybos pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, AFP sakė, kad A.Portnovas buvo nušautas.
Kyjivas nuo plataus masto karo pradžios prisiėmė atsakomybę arba buvo siejamas su keletu nužudymų Rusijoje ir Maskvos okupuotose Ukrainos dalyse, nukreiptų prieš politikus ar kariškius arba ideologinius karo šalininkus.
