S.Haidajus: Rusija mūšiams Luhansko regione skiria „visas turimas atsargas“

Antradienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas paskelbė, kad kariškiams ir šaukiamojo amžiaus vyrams bus draudžiama be specialaus leidimo palikti savo gyvenamąją sritį. Ši taisyklė negalios keliaujantiems tarp Kyjivo ir Kyjivo srities. 

Po šio sprendimo visuomenėje kilo daug diskusijų.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo įraše pareiškė, kad trečiadienį karinių pajėgų vadas, gynybos ministras ir generalinis štabas turės pasiaiškinti dėl šio sprendimo, taip pat paprašė štabo daugiau nedaryti panašių sprendimų be prezidento žinios.

Antradienį Rusijos pajėgos paleido keturias raketas į Chmelnyckio regioną, iš kurių vieną numušė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba, savo „Telegram“ kanale pranešė Chmelnyckio regiono karinės administracijos pirmininkas Serhijus Hamalijus.

„Šiandien, apie 19.45 val., per oro pavojaus signalą rašistai paleido keturias raketas į mūsų regiono teritoriją. Vieną raketą numušė mūsų priešlėktuvinės gynybos pajėgos, o jos nuolaužos nukrito Šepetivkos rajono teritorijoje. Kitos trys raketos pataikė į vienos iš Chmelnyckio rajono bendruomenių teritoriją“, - sakė jis.

Jis pridūrė, kad smūgių taikinys buvo vandentiekio bokštas, kuris visiškai aprūpina bendruomenę vandeniu.

„Per sprogimus buvo sužeistas vienas žmogus. MIrusiųjų nėra“, - sakė regiono karinės administracijos vadovas.

Rusijos ir Ukrainos pajėgos dalyvauja „sunkiuose mūšiuose“ Luhansko srities pakraščiuose Rytų Ukrainoje, teigia Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Visos Rusijos kariuomenės pajėgos dabar ten mestos, visi jų turimi rezervai“, – antradienį sakė S.Haidajus.

Rusijos pajėgos patyrė „didžiulius nuostolius“, buvo sužeista daug žmonių, dalis karių taktiškai atitraukiami persigrupuoti, teigė S.Haidajus.

„Ligoninės yra perpildytos, morgai perpildyti“, – sakė jis.

Nepriklausomai patvirtinti abiejų pusių aukų skaičiaus neįmanoma.

S.Haidajus pridūrė, kad per pastarąsias kelias dienas buvo susprogdinta „daug sandėlių už priešo linijos“, sunaikinant „didžiulį kiekį“ Rusijos amunicijos ir degalų.

S.Haidajus apskaičiavo, kad Lysyčansko mieste liko nuo 10 000 iki 15 000 gyventojų.

Sekmadienį Ukrainos kariuomenė paskelbė, kad buvo „priversta pasitraukti“ iš miesto, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad pasitraukimas iš buvo motyvuotas siekiant išsaugoti Ukrainos karių gyvybes.

„Jie ieško proukrainietiškai nusiteikusių gyventojų, derasi su kolaborantais, rodo butus, kuriuose gyveno kariškių šeimos, laužia duris ir traukia drabužius“, – sakė S.Haidajus.

Atskirame atnaujintame pranešime Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienį pranešė, kad Rusijos pajėgos sutelkia „pagrindines pastangas“ perimti greitkelio, jungiančio Lysyčansko ir Bachmuto miestus, kontrolę ir bando užimti netoliese esančią Bilohorivkos gyvenvietę.

Praėjus dienai po to, kai Rusija ėmė kontroliuoti Luhansko sritį, Rytų Ukrainos Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenka paragino evakuoti 350 000 žmonių.

P.Kyrylenka teigė, kad tai būtų būtinas žingsnis siekiant išsaugoti gyvybes ir leisti Ukrainos pajėgoms parengti miestų gynybą prieš Rusijos puolimą.

„Visos šalies likimą lems Donecko regionas, – sakė P.Kyrylenka žurnalistams. – Kai bus mažiau žmonių, galėsime labiau susitelkti į savo priešą ir vykdyti pagrindines užduotis.“

Šie gubernatoriaus komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Rusijos pajėgos bombardavo Slovjansko miestą.

Laikinai okupuotame Berdiansko mieste įvyko sprogimai. Pirminiais duomenimis, incidentas įvyko uoste, praneša vietos „Telegram“ kanalai.

Pranešama, kad sprogimus girdėjo miesto centro gyventojai. Tikriausiai uoste kažkas sprogo.

„Sprogimo jėga buvo girdima aukštutinėje miesto dalyje ir Stiklo pluošto rajone“, – sakoma pranešime.

Informacijos apie žuvusiuosius ir sužeistuosius kol kas nėra.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis Ukrainos vardu pateikė paraišką įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, pranešė jis „Telegrame“.

„Mūsų valstybės prašymas įstoti į šią organizaciją perduotas generaliniam sekretoriui Mathiasui Cormanui. Tikimės, kad EBPO Taryba apsvarstys šį dokumentą, kad galėtume kuo greičiau prisijungti“, – sakė premjeras.

Jis sakė, kad tai įvyko per Lugane vykusioje konferencijoje vykusią diskusiją apie praktinį Ukrainos atkūrimo plano įgyvendinimą.

„Nuolatinė parama, būsimas darbas, susijęs su Ukrainos atsigavimu ir stojimu į ES, kurio pradžią parėmė visos ES valstybės narės, bus grindžiamas struktūrinių reformų Ukrainoje užbaigimu – sritimi, kurioje EBPO parama yra labai svarbi. Ukraina pritaria visiems organizacijos tikslams ir vertybėms ir nori kuo greičiau prie jos prisijungti. Ukrainos narystė EBPO yra vienas iš sėkmingo Ukrainos atsigavimo ir vystymosi kertinių akmenų“, – pridūrė D.Šmyhalis.

Birželio mėnesį į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją buvo grąžinti 44 vaikai, kurie buvo neteisėtai išvežti į Rusiją ir laikinai okupuotas teritorijas, pranešė Ukrainos laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministerija.

Dauguma grąžintų asmenų buvo našlaičiai arba vaikai, netekę tėvų globos, skelbia „Unian“.

Baltarusijos opozicijos lyderė tremtyje Sviatlana Cichanouskaja pareiškė nemananti, kad jos šalies pajėgos įsitrauks į karą Ukrainoje.

„Tikrai abejoju, kad Baltarusijos pajėgos... dalyvaus invazijoje į Ukrainą“, – sakė S.Cichanouskaja žurnalistams viešėdama Varšuvoje.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Sviatlana Cichanouskaja

„Žinoma, negaliu to garantuoti, bet pagal žvalgybos duomenis, pagal ekspertų nuomones, tai beveik neįmanoma“, – sakė tremties lyderė.

„Baltarusijos kariuomenė yra labai demoralizuota. Jie nenori kariauti su ukrainiečiais... Jie nenori mirti nei už Lukašenką, nei už Putiną“, – pridūrė S.Cichanouskaja.

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas antradienį sakė, kad parlamentarai turėtų svarstyti svarbios sutarties su Norvegija dėl sienos Arktyje denonsavimą, tarp abiejų šalių tvyrant didelei įtampai.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Viačeslavas Volodinas

Pranešimas pasirodė Maskvai kaltinant Oslą, kad šis blokuoja Rusijos krovinių gabenimą į Svalbardo salyną, o Kremliaus ryšiams su Europos šalimis trūkinėjant dėl rusų karinės invazijos Ukrainoje.

2010 metais Rusija ir Norvegija pasirašė sutartį dėl jūros sienos nustatymo ir bendradarbiavimo Barenco jūroje bei Arkties vandenyne, taip užbaigdamos 40 metų trukusį ginčą.

Tačiau antradienį Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas V.Volodinas pavedė deputatams svarstyti „susitarimo su Norvegija dėl bendradarbiavimo Barenco jūroje ir Arkties vandenyne denonsavimo klausimą“, paskelbė Valstybės Dūma.

Plačiau skaitykite čia.

Nuo invazijos pradžios užfiksuota mažiausiai 270 atvejų, kai Rusijos pajėgos pagrobė civilius gyventojus, pranešė Jungtinės Tautos.

„Nepaisant prieigos apribojimų, užfiksavome 270 savavališko sulaikymo ir priverstinio dingimo atvejų. Aštuonios aukos rastos negyvos“, – sakė JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet.

Tuo tarpu Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Eminė Džaparova apkaltino Rusiją „masiniais“ pagrobimais.

JT žmogaus teisių biurui nebuvo leista patekti į Rusijos pajėgų okupuotą teritoriją.

Maskva pareiškė, kad JT teiginiai yra dezinformacijos kampanijos, kuria siekiama „nuslėpti Kyjivo režimo nusikaltimus“, dalis.

Po Lysyčansko užėmimo Rusija dabar kreipia dėmesį į Slovjansko miestą Donecko srityje. Užsienio ir saugumo politikos analitikė Domitilla Sagramoso leidiniui „Deutsche Welle“ sakė, kad, nepaisant šių įvykių, Rusija padarė nedidelę pažangą likusioje Donecko srities dalyje, ir atkreipė dėmesį į Ukrainos pajėgų gynybines pastangas.

„Likusioje Donecko srities dalyje Rusijos pajėgos beveik nepajudėjo į priekį. Kol kas jiems tikrai labai gerai sekasi sulaikyti bet kokį Rusijos puolimą. Jie turi labai geras gynybines pozicijas, todėl galima tikėtis, kad kurį laiką šie regionai gali ir nesugriūti“, – sakė analitikė.

D.Sagramoso sakė, kad Rusijos pajėgos gali jausti, jog turi pagreitį, ir tikimasi, kad jos taikysis į Slovjanską, tačiau ji pabrėžė Ukrainos gebėjimą rengti atakas prieš Rusijos taikinius smogiamosiomis atakomis.

„Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kiek ukrainiečiai taip pat smogia už linijų. Buvo atakų prieš amunicijos sandėlius, infrastruktūrą, oro uostus Melitopolio vietovėse, taip pat Charkivo srityje, taip pat Donecko srityje“, – kalbėjo ji.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovė Michelle Bachelet antradienį pasmerkė Rusijos pradėtą „beprasmį karą“ Ukrainoje ir reikalavo užbaigti „nepakeliamas“ invazijos sukeltas civilių kančias.

Paskutinį kartą dalyvaudama JT Žmogaus teisių tarybos posėdyje M.Bachelet paragino nedelsiant nutraukti karo veiksmus ir atlyginti karo aukoms padarytą žalą.

„Prasidėjus penktam karinių veiksmų mėnesiui, konflikto Ukrainoje aukų vis daugėja“, – sakė ji.

„Dėl kasdienių žudynių, plačiai paplitusio naikinimo, savavališko sulaikymo ir masinio gyventojų perkėlimo civiliai gyventojai kenčia nuo karo veiksmų, kurių pabaigos, regis, nematyti, – kalbėjo M.Bachelet. – Kiekvienos šio beprasmiško karo aukos vardu, žudymai, kankinimai ir savavališki sulaikymai turi liautis.“

Plačiau skaitykite čia.

Donecko regiono valdžia pranešė, kad antradienį per intensyvų Ukrainos Slovjansko miesto apšaudymą žuvo du žmonės ir dar septyni buvo sužeisti.

Vietos gubernatorius Pavlo Kyrylenka apie tai paskelbė per „Telegram“ ir sakė, kad Rusijos sviediniai buvo nukreipti į miesto turgų.

„Rusai vėl tyčia taikosi į vietas, kur renkasi civiliai gyventojai“, – rašė P.Kyrylenka.

Po rusų atakos Slovjanske antradienį užsidegė centrinis turgus. Taip pat buvo atakuoti keli šiauriniai ir centriniai miesto rajonai.

Nepatvirtintais duomenimis, Ukrainos pajėgos atkovojo Solodkės gyvenvietę, skelbia Ukrainos žurnalistai.

Miestelis yra viduryje kelio tarp Donecko ir Volnovachos miestų rytiniame Donecko regione. 

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka apibūdino siaubingą padėtį apgultame Mariupolio mieste, kurį tebekontroliuoja Rusija. 

Nors dėmesys sutelktas į įnirtingas kovas kitose Donbaso regiono vietose, miesto gyventojai, kaip pranešama, kenčia siaubingomis sąlygomis.

P.Andriuščenka sakė, kad tik iki 3 proc. miesto gyventojų turi galimybę naudotis vandeniu. 

Daugelis žmonių yra priversti eiti kilometrus pėsčiomis, kad atsistotų į eilę prie vandens punktų, tarp kurių yra ir kanalizacijos šuliniai, sakė P.Andriuščenka. 

Perspėdamas apie „vandens krizę“, jis sakė, kad „mieste nėra minimalios priimtinos kokybės vandens“. 

Tuo tarpu jis taip pat buvo cituojamas sakydamas, kad Mariupolyje neliko gydytojų, nes išvyko rusų sveikatos priežiūros darbuotojai. 

Rašytoja ir politikos apžvalgininkė Olena Haluška sakė, kad sveikatos priežiūros paslaugų ir geriamojo vandens trūkumo, „chaotiškų laidotuvių“ ir karščio derinys kelia „siaubą“.

Mariupolio miesto taryba pranešė, kad okupuoto miesto gyventojai gauna 5 litrus geriamojo vandens per savaitę.

Gyventojai priversti ankstyvą rytą stovėti eilėse, kad patektų į surinkimo punktus.

Miesto taryba teigia, kad geriamasis vanduo tebėra viena opiausių problemų okupuotame mieste. Kad išgyventų, žmonės semia vandenį iš balų ir kanalizacijos šulinių. Tačiau toks vanduo yra pavojingas, nes visame mieste yra savaiminių laidojimo vietų ir šiukšlių.

„Jau daugiau nei du mėnesius okupantai trukdo Mariupolio gyventojams gauti pakankamą kiekį švaraus geriamojo vandens. Žmonės priversti laukti eilėse arba ieškoti kokybiškų alternatyvų. Tuo pat metu niekas netikrina turimo vandens kokybės. Vidurio Europos okupantai vandenį pavertė tikra aukso kasykla“, – pabrėžė Mariupolio meras Vadimas Bojčenka.

Ukrainos kariškiai numušė tris raketas, kuriomis priešas bandė atakuoti Očakovo (Mykolajivo sritis) ir Čornomorsko (Odesos sritis) uostus, pranešė operatyvinė vadovybė „Pietūs“.

„Vidurdienį priešas, pasitelkęs aviaciją, raketomis X-59 atakavo Očakovo ir Čornomorsko uostų infrastruktūrą. Dėl tikslaus oro gynybos pajėgų darbo visos trys raketos buvo sunaikintos virš jūros“, – rašoma pareiškime.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad per pastarąsias 10 dienų Ukrainoje nukauta „170 užsienio samdinių“.

Jis turi omenyje tuos, kurie kovojo kartu su Ukrainos kariais, nors šio teiginio neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

S.Šoigu teigė, kad Rusijos invazija bus tęsiama tol, kol bus pasiekti visi jos tikslai, tarp kurių yra ir „grėsmės civilių gyventojų saugumui“ pašalinimas.

Rusija ne kartą melagingai tvirtino, kad Ukraina vykdo „genocidą“ prieš rusakalbius piliečius savo rytiniame Donbaso regione.

Rusijos Dūma patvirtino pirmąjį įstatymų, kurie leistų Rusijai pereiti prie karo ekonomikos, etapą, skelbia „Sky News“.

Pagal įstatymus įmonės galėtų būti priverstos tiekti prekes kariuomenei, darbuotojams taip pat gali būti liepiama dirbti viršvalandžius, kad būtų paremta invazija į Ukrainą.

Ministro Pirmininko pavaduotojas Jurijus Borisovas paragino pritarti įstatymams, sakydamas, kad kariuomenė turėtų būti remiama, kol Rusijos ekonomika patiria „milžinišką sankcijų spaudimą“ iš Vakarų.

Tačiau prieš priimant įstatymų projektus, jie turi praeiti antrąjį ir trečiąjį svarstymus ir būti pasirašyti Vladimiro Putino. 

Nuo vasario 24 d. Rusijos kariuomenė Ukrainoje prarado apie 115 tūkst. karių, į šį skaičių įeina ir žuvę, ir sužeistieji, pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.
.
„Rusijos kariuomenės nuostoliai per 132 karo dienas siekia iki 115 000 žuvusiųjų ir sužeistųjų. Armijos daliniai prarado 36 000 žmonių, o privačios karinės įmonės – iki 12 000. Likusieji yra sužeisti“, – sakė M.Podoliakas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailo Podoliakas

Dauguma Zaporižios atominės elektrinės darbuotojų atsisako bendradarbiauti su okupantais, todėl rusai veža „Rosenergoatom“ darbuotojus į stotį, pranešė Ukrainos Specialiųjų operacijų pajėgų žvalgyba.

Žvalgybos duomenimis, pasiūlymai padidinti atlyginimus ir apmokamas atostogas, pavyzdžiui, okupuotame Kryme, okupantams nepadeda.

Todėl rusai planuoja iki mėnesio pabaigos suformuoti naują stoties personalą. Pagal jų planą visi stoties darbuotojai, nesutinkantys su jais bendradarbiauti, turėtų palikti miestą. Stotį nuo Ukrainos elektros tinklų planuojama atjungti iki rugsėjo pabaigos.

„Pažymime, kad tokia situacija yra ir su okupantais kituose sektoriuose. Valstybinės pagalbos tarnybos darbuotojai nebendradarbiauja ir nesudaro naujų darbo sutarčių. Užgrobtą geležinkelį aptarnauja Krymo geležinkelio darbuotojai, nes dauguma vietinių atsisakė“, – pranešė žvalgyba.

Kovo 4 dieną Rusijos kariuomenė užėmė Enerhodarą – miestą, kuriame yra Zaporižios AE.

Su Rusijos vėliava plaukiojantis prekinis laivas, atsidūręs Kyjivo ir Maskvos ginčo dėl grūdų centre, antradienį toliau stovėjo išmetęs inkarą Juodojoje jūroje prie Turkijos krantų.

Kyjivas teigia, kad „Žibek Žoly“ išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Berdiansko uosto su nelegaliai paimtais kviečiais.

Maskva pripažįsta, kad 7 tūkst. t „Žibek Žoly“ plaukioja su Rusijos vėliava, bet neigia bet kokius pažeidimus.

NATO narė Turkija, bandanti palaikyti ryšius ir su Maskva, ir su Kyjivu, oficialiai nieko nekomentuoja. Ukraina spaudžia Turkiją areštuoti laivą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos krovininis laivas, sustabdytas prie Turkijos krantų

Saga prasidėjo Maskvos primestos administracijos Ukrainos pietryčiuose pareigūnui ketvirtadienį paskelbus, kad iš Ukrainos Berdiansko uosto, šiuo metu kontroliuojamo Rusijos pajėgų, išplaukė laivas, gabenantis 7 000 tonų grūdų krovinį.

„Po daugelio mėnesių pertraukos pirmasis prekinis laivas paliko Berdiansko komercinį uostą – 7 000 tonų grūdų keliauja į draugiškas šalis“, – per platformą „Telegram“ parašė prorusiškos vietos administracijos vadovas Jevgenijus Balickis.

Rusija teigia „nacionalizavusi“ Ukrainos valstybinę infrastruktūrą ir perkanti grūdus iš vietos ūkininkų.

Ukraina tvirtina, kad grūdai neteisėtai konfiskuojami ir naudojami Rusijos karui finansuoti.

Jūrų eismą stebinčiose interneto svetainėse buvo matyti, kad laivas „Žibek Žoly“ vėliau išmetė inkarą maždaug už kilometro nuo Turkijos Juodosios jūros Karasu uosto.

Be to, remiantis jų informacija, laivas įjungė savo atsakiklius tik likus maždaug 12 valandų iki priartėjimo prie Turkijos.

Apie laivo atplaukimą paskelbė Ukrainos ambasadorius Turkijoje, aktyviai dalyvaujantis šiame ginče.

„Paprašėme Turkijos imtis atitinkamų priemonių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ambasadorius Vasylis Bodnaras.

Vėliau jis Ukrainos valstybinei televizijai sakė, kad prieš keturias dienas netikėtai atplaukusį laivą perėmė vietos pakrančių apsaugos pareigūnai.

Turkijos pareigūnai vis dar nieko nesako, nors 140 m ilgio laivas dabar aiškiai matomas iš Karasu paplūdimio.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį kalbėdamasis su reporteriais pripažino, kad „Žibek Žoly“ nepasiekė savo numatyto kelionės tikslo.

Tačiau jis taip pat menkino Maskvos vaidmenį ar laivo svarbą Rusijos pastangoms atnaujinti laivybą iš šiuo metu rusų kontroliuojamų Ukrainos dalių.

„Turime išsiaiškinti situaciją, – sakė S. Lavrovas. – Laivas tikrai atrodo rusų, plaukiojantis su Rusijos vėliava. Manau, kad jis priklauso Kazachstanui, o krovinys plukdomas pagal Estijos ir Turkijos kontraktą.“

Donecko gyventojai socialiniuose tinkluose paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti sprogimai Kyjivo rajone esančiame „Kamaz“ centre, kur, kaip įtariama, yra rusiškos amunicijos sandėlis.

Nepatvirtintais duomenimis, per sprogimus žuvo du žmonės ir dar du civiliai buvo sužeisti.

Šios informacijos patikrinti iš nepriklausomų šaltinių šiuo metu nėra galimybės.

Donecko miesto valdžios atstovai pripažino, kad miestas buvo apšaudytas, pataikyta į Kyjivo ir Kuibyševo rajonus.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vadovas Denisas Pušilinas pareiškė, kad apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų korpusai iš Luhansko krypties juda į Donecko pusę. Apie tai pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS.

„Jau galime pasakyti, kad mūsų korpusas, pirmasis korpusas, kuris dalyvavo ir padėjo mūsų broliams [Luhansko kryptimi – red. pastaba], jau juda Donecko kryptimi. Taip pat ir antrasis korpusas – Luhansko korpusas“, – D.Pušiliną cituoja TASS.

Rusijos okupantų užgrobtame Melitopolyje, ginkluotosioms pajėgoms sunaikinus priešo karinę bazę, buvo likviduota daugiau nei 200 priešų, pranešė miesto vadovas Ivanas Fedorovas.

Anot jo, naikinant priešo bazę buvo likviduotos kareivinės su okupantais, kuro ir tepalų talpyklos, sandėliai su šaudmenimis, taip pat daugelis gretimų pastatų.

„Galima sakyti, kad daugiau nei 200 rašistų buvo visiškai sunaikinti. Tai ne oficiali, bet patikima informacija. Dar daugiau nei 300 rašistų buvo sužeisti“, – pažymėjo miesto meras.

Liepos 3 dieną I.Fedorovas pranešė, kad Melitopolio aerodromas kaip priešo karinė bazė nebeegzistuoja – jį sunaikino Ukrainos kariškiai.

Jungtinės Tautos patvirtino, kad nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios žuvo beveik 4900 civilių. JT žmogaus teisių stebėjimo misija apie tai pranešė savo „Facebook“ paskyroje.

„Liepos 4 d. patvirtinome, kad nuo vasario 24 d. žuvo 4 889 civiliai, o 6 263 buvo sužeisti. Tikrieji skaičiai yra daug didesni“, – sakoma pareiškime.

Ukrainos atstatymo konferencijoje Šveicarijos mieste Lugane antradienį susitikusios Kyjivo sąjungininkės turėtų priimti deklaraciją, kurioje būtų išdėstyti karo nuniokotos šalies atstatymo principai ir prioritetai, atsieisiantys mažiausiai 750 mlrd. JAV dolerių (727,47 mlrd. eurų) .

Dešimčių šalių, tarptautinių organizacijų ir verslo įmonių vadovai nuo pirmadienio dalyvauja susitikime pietiniame Lugano mieste, vykstančiame sugriežtinto saugumo sąlygomis. Jame ieškoma geriausių šalies atstatymo būdų, nors Rusijos pajėgos tęsia karą Ukrainoje.

Pirmąją Ukrainos atstatymo konferencijos dieną pasisakęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir virtinė jo vyriausybės narių kalbėjo apie didžiulius nuostolius, patirtus nuo Rusijos pajėgų invazijos pradžios vasario 24 dieną.

„Ukrainos atstatymas – ne vietinė užduotis vienai tautai, – sakė V. Zelenskis savo vaizdo kreipimesi. – Tai bendra užduotis visam demokratiniam pasauliui.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusų raketomis apšaudomi Ukrainos miestai

Ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė, kad šalies atstatymas „jau dabar vertinamas 750 mlrd. JAV dolerių“.

„Pagrindinis lėšų susigrąžinimo šaltinis turėtų būti konfiskuotas Rusijos ir Rusijos oligarchų turtas“, – sakė jis.

„Šį kruviną karą pradėjo Rusijos valdžia. Ji sukėlė šį masinį sunaikinimą ir turėtų už tai atsakyti“, – kalbėjo premjeras.

Ši konferencija buvo numatyta dar prieš Rusijos invaziją. Joje iš pradžių planuota aptarti Ukrainos reformų klausimus, tačiau vėliau nuspręsta pagrindinį dėmesį skirti ekonomikos atkūrimui.

D.Šmyhalis pristatė parengtą vyriausybės atstatymo planą, pagal kurį pirmiausia bus tenkinami neatidėliotini nuo karo nukentėjusių žmonių poreikiai, o vėliau finansuojami tūkstančiai ilgalaikių atstatymo projektų, kuriais siekiama Ukrainą paversti europietiška, ekologiška ir skaitmenine valstybe.

Tikimasi, kad šie prioritetai atsispindės galutinėje Lugano deklaracijoje, kuri turėtų būti priimta baigiantis konferencijai antradienį apie vidurdienį. Joje turėtų būti išdėstyti bendrieji principai, apibrėžiantys Ukrainos atstatymo sistemą.

Kadangi į Ukrainą plūsta milijardai dolerių pagalbos, išlieka susirūpinimas dėl plačiai išvešėjusio korupcijos šalyje. Tai reiškia, kad daug apimančios reformos bus laikomos viena iš šalies atkūrimo plano įgyvendinimo sąlygų.

Nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ pagal Korupcijos suvokimo indekso tyrimo rezultatus priskiria Ukrainą prie labiausiai korumpuotų pasaulio šalių. Europoje prastesnes pozicijas užima tik Rusija ir Azerbaidžanas.

Ukrainiečiai siūlo, kad jai draugiškos šalys imtųsi globoti atskirus Ukrainos regionus ir vadovautų jų atstatymui, siekiant didesnio efektyvumo.

Jungtinė Karalystė pasisiūlė imtis Kyjivo regiono, o vienas diplomatinis šaltinis nurodė, kad Prancūzija daugiausia dėmesio skirs smarkiai nukentėjusiam Černihivo regionui.

Iš viso konferencija sulaukė maždaug 1 tūkst. dalyvių. Tarp jų yra Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, kuri pabrėžė, kad svarbu atstatyti Ukrainą geresnę nei ji buvo prieš karą, ir entuziastingai ištarė „Slava Ukraini“ („Šlovė Ukrainai“).

Zaporižios sritis pasiekė susitarimų dėl grūdų eksporto į užsienį, daugiausia į Artimųjų Rytų šalis, interviu agentūrai TASS sakė Rusijos paskirtas okupacinės karinės ir civilinės administracijos vadovas Jevgenijus Balickis.

Pasak jo, regionas planuoja parduoti ukrainietiškus grūdus Irakui, Iranui ir Saudo Arabijai, praneša BBC Rusijos tarnyba.

J.Balickis tikina, kad esą ūkininkui, kuris išaugins derlių, jau sumokėta. Jis taip pat sakė, kad viena didžiausių sutarčių yra sudaryta su Iranu – dėl 150 000 tonų grūdų pristatymo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Į Rusijos laivą kraunami Ukrainos grūdai

Ukraina ne kartą kaltino Rusiją grūdų vagyste, tačiau Maskva kaltinimus neigia. Įvairios žiniasklaidos priemonės ne kartą skelbė įrodymus, kad Rusija pavogtus Ukrainos grūdus pristato į Siriją ir kitur. 

Neseniai pranešta, kad Turkija prie Juodosios jūros krantų sustabdė su Rusijos vėliava plaukiojantį krovininį laivą, siekdama ištirti Ukrainos teiginius, kad juo gabenami vogti grūdai.

Tuo pat metu Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusija Juodojoje ir Azovo jūrose sukūrė du humanitarinius koridorius grūdams eksportuoti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad iki rudens Ukrainoje gali įstrigti iki 60 mln. tonų grūdų, jei šalis ir toliau susidurs su eksporto blokada, praneša BBC Rusijos tarnyba.

Dabar Ukrainos uostuose užblokuota 22 mln. tonų grūdų, kurie turėjo būti eksportuoti, bet dėl karo negali būti išvežti iš šalies. Tai jau sukėlė maisto trūkumą Afrikos šalyse ir didėjančias maisto kainas Europoje ir JAV.

„Tikimės, kad rudenį bus apie 60 mln. tonų daugiau. Tuomet atsidursime tikrai sudėtingoje, labai sudėtingoje situacijoje“, – perspėja V.Zelenskis.

Ukrainos prezidentas teigė, kad kartu su JT siekia atidaryti saugų koridorių, kuris leistų Ukrainai eksportuoti grūdus iš Juodosios jūros uostų.

„Esame suinteresuoti, kad mūsų žemdirbiai dirbtų ir kitais metais, kad būtų galima nuimti kitą derlių. Tam turime eksportuoti visus grūdus – miežius, kviečius, kukurūzus. Ukrainos vyriausybė negaišta laiko. Ieškome įvairių būdų eksportuoti grūdus, įskaitant geležinkelius ir upes, ir kasdien didiname šį eksportą“, – sakė V.Zelenskis.

Rusija antradienį paskelbė tirianti Ukrainoje laikytų ir neseniai per apsikeitimą belaisviais paleistų rusų karių kankinimą.

Rusijos Tyrimų komitetas, tiriantis rimtus nusikaltimus, pareiškime nurodė, kad „tikrina nežmoniško elgesio su nelaisvėje Ukrainoje [laikytais] rusų kariais faktus“.

Praėjusią savaitę Maskva ir Kyjivas paleido po 144 karo belaisvius – tai didžiausias apsikeitimas belaisviais nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną.

Rusijos Tyrimų komitetas teigė, kad rusų kariai tyrėjams pasakojo apie „patirtą smurtą“.

Kaip sakoma pareiškime, vienas karių sakė, kad ukrainiečių medikai jį gydė be vaistų nuo skausmo ir kad nelaisvėje jis buvo „mušamas, kankinamas elektra“.

Šis karys esą taip pat kelias dienas negavo maisto ir vandens.

Kitas rusų karys, kuriam buvo amputuota kairė koja, pasakojo, kad buvo smarkiai mušamas ir kad ukrainiečių medikai pirštu besdavo jam į žaizdą, sakoma pareiškime.

Šių paleistų rusų karių liudijimai yra „Ženevos konvencijos dėl karo belaisvių pažeidimų“ pavyzdžiai, pareiškė Tyrimų komitetas.

NATO sąjungininkės antradienį pasirašė Švedijos ir Suomijos stojimo į 30 valstybių bloką protokolus, todėl siūlymas ratifikuoti siūlymą priimti abi Šiaurės šalis dabar bus pateiktas sąjungininkių parlamentams.

Šis žingsnis dar labiau padidino Rusijos strateginę izoliaciją po vasarį Maskvos pradėtos invazijos Ukrainoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas gyrė šį istorinį žingsnį, abiejų Skandinavijos šalių, kurios dešimtmečius laikėsi nesijungimo prie karinių blokų politikos, apsisprendimą paveikus pastarajai Rusijos agresijai.

„Tai gera diena Suomijai ir Švedija, taip pat gera diena NATO“, – žurnalistams sakė J.Stoltenbergas, skaitydamas bendrą pranešimą spaudai su Švedijos užsienio reikalų ministre Ann Linde ir Suomijos diplomatijos vadov Pekka Haavisto.

„Prie stalo esant 32 šalims būsime dar stipresni, o mūsų žmonės – dar saugesni, mums patiriant didžiausią per dešimtmečius saugumo krizę“, – pabrėžė Aljanso vadovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./J.Stoltenbergas ir R.T.Erdoganas

Aljanso 30 ambasadorių ir nuolatinių atstovų oficialiai patvirtino praeitą savaitę Madride įvykusio NATO viršūnių susitikimo rezultatus, kai bloko lyderiai priėmė istorinį sprendimą pakviesti Rusijos kaimynę Suomiją ir jos partnerę Skandinavijoje Švediją prisijungti prie transatlantinės gynybos organizacijos.

Nors Aljansas pasiekė šį susitarimą, vis dar gali iškilti problemų jį tvirtinant Turkijos parlamente.

Praeitą savaitę Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas perspėjo, kad Ankara dar gali nuspręsti blokuoti šį procesą, jeigu abi Šiaurės šalys ne visiškai įvykdys Turkijos reikalavimą išduoti įtariamuosius, kaltinamus terorizmu ir siejamus su uždraustomis kurdų grupuotėmis arba su vienu į užsienį pasitraukusiu dvasininku, kaltinamu dėl 2016 metais Turkijoje mėgintu įvykdyti perversmu.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijai užėmus Ukrainos Luhansko sritį, Maskva skelbiasi pasiekusi strateginę pergalę. Tačiau taip nemano nei Ukrainos valdžia, nei šios šalies karo ekspertai.

Interviu 15min „Ukrainian Witness“ karo žurnalistas Jevhenas Nazaranka teigė, kad dabar rusai norės užimti ir visą Donecko sritį. Tačiau, pasak jo, pirmiausia Kremliaus pasiųsti okupantai turės persigrupuoti, nes kovos dėl Sjevjerodonecko ir Lysyčansko susilpnino rusų pajėgumus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Lysyčanske

Anot jo, „Lysyčanske ir Sjevjerodonecke viskas buvo nuspėjama ir įvyko pagal planą“. 

„Rusams buvo duota užduotis bet kokia kaina užimti Lysyčanską ir jiems pavyko tai padaryti. Užėmimo kaina buvo didelė – trys tankų batalionai, maždaug pusantro tūkstančio žmonių. Tačiau jei rusams reikės paaukoti pusantro tūkstančio savo karių, jie taip ir padarys. Jei lieps, paaukos ir 150 tūkstančių. Jie žmogaus gyvybės nevertina.

Tuo tarpu mes kovojame visiškai kitaip. Matėme, kad Sjevjerodonecke ir Lysyčanske mūsų kariai gali būti apsupti, todėl buvo priimtas sprendimas trauktis ir išsaugoti karių gyvybes. Stovėti iki galo Lysyčanske ir ten žūti arba patekti į nelaisvę nebuvo jokios prasmės. Strategiškai Lysyčanskas rusam nieko neduos. Taip, dabar jie kontroliuoja visą Luhansko sritį, bet mes ją vėliau susigrąžinsime“, – kalbėjo karo žurnalistas.

Visą straipsnį skaitykite ČIA.

Nuo agresijos prieš Ukrainą pradžios Rusijos okupantai prarado 36 350 karių ir 1 594 tankus.

Didžiausius nuostolius priešas patyrė Slovjansko ir Donecko kryptimis, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Taip pat skelbiama, kad per tą laikotarpį rusai neteko 3772 šarvuotų kovos mašinų, 806 artilerijos sistemų, 105 oro gynybos sistemų, 217 lėktuvų ir 187 sraigtasparnių. 

Rusijos kariai tęsia puolimą ir Ukrainos miestų apšaudymą raketomis

+4

Rusijos okupuoto Ukrainos Chersono regiono „naujoji valdžia“ paskelbė apie nuolatinės vyriausybės įkūrimą.

Jai vadovauja buvęs Kaliningrado srities ministro pirmininko pavaduotojas Sergejus Jelisejevas, anksčiau dirbęs ir FSB. Jo pavaduotojais paskirti buvęs Kaliningrado srities municipalinės plėtros ir vidaus politikos viceministras Vladimiras Bespalovas ir buvęs Aukščiausiosios Rados deputatas Aleksejus Kovaliovas, kuris yra teistas už bendradarbiavimą su okupacine valdžia.

„Tai ne laikina, ne karinė, ne kokia nors laikinoji administracija, o visavertė valdžios institucija. Tai, kad šioje vyriausybėje dirba ne tik chersoniečiai, bet ir Rusijos vadovai, labai aiškiai byloja apie Chersono regiono ateities kryptį. Ši kryptis – į Rusiją“, – rašė Chersono srities „naujosios administracijos“ vadovas Volodymyras Saldo.

Donecko srities gyventojų evakavimo procesas dėl nuolatinių apšaudymų ėmė spartėti, pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

„Evakuacijos procesas pradėjo šiek tiek įsibėgėti. Jei užvakar buvo evakuoti 64 žmonės, tai šiandien evakuacijos sąrašuose yra daugiau nei 200. Tam yra visos priemonės, imamasi reikiamų veiksmų.

Mes neturime mechanizmo priversti žmones palikti savo namus. Bet aš reikalauju, kad evakuoti reikia kuo daugiau“, – sakė P.Kyrylenka.

Pasak jo, padėtis regione išlieka sunki, o Donecko srityje nėra saugios vietos, kuri nebūtų apšaudoma.

Britų žvalgyba kasdienėje savo ataskaitoje teigia, kad užėmusi Lysyčanską Rusija kontroliuoja beveik visą Luhansko sritį. Tačiau, pasak jos, Ukrainos kariuomenė dabar galės trauktis į tiesesnę, gynybai patogesnę fronto liniją.

„Mūšiui dėl Donbaso buvo būdingas lėtas puolimo tempas ir masinis Rusijos artilerijos panaudojimas, kurio metu miestai buvo sulyginti su žeme. Mūšiai Donecko srityje beveik neabejotinai tęsis ta pačia kryptimi“, – teigiama pranešime.

Serhijaus Haidajaus „Facebook“ paskyros nuotr./Lysyčanskas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK) už palaikymą nuostatai, kad Rusijos sportininkams ir komandoms neturi būti leidžiama dalyvauti daugumos olimpinių sporto šakų varžybose.

V.Zelenskis sekmadienį susitiko Kyjive su TOK prezidentu Thomas Bachu ir gyrė „jo nesvyruojančią poziciją“ dėl sporto sankcijų Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai, sakoma prezidentūros paskelbtoje pokalbių santraukoje.

„Kol Rusija mėgina sunaikinti Ukrainos žmones ir užkariauti kitas Europos šalis, jos atstovams ne viena pasaulio sporto bendrijoje“, – pareiškė V.Zelenskis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./IOC prezidentas Thomas Bachas ir Volodymyras Zelenskis

Vasario 28-ąją, praėjus keturioms dienoms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, TOK rekomendavo sporto šakų lyderiams suvaržyti Rusijos  atletų galimybes dalyvauti tarptautiniame sporte.

Vėliau tą pačią dieną futbolo organizacijos FIFA ir UEFA paskelbė bendra nutarimą šiuo klausimu. Pastarasis antradienį bus svarstomas Sporto arbitražo teismo (CAS) Lozanoje, Rusijos futbolo federacijai pateikus apeliaciją.

Rusijos komandos buvo pašalintos iš daugiau kaip 15 futbolo pirmenybių, įskaitant vyrų ir moterų Pasaulio čempionatus, taip pat moterų Europos čempionato finalinį turnyrą, kuris trečiadienį prasidės Anglijoje.

Th.Bachas nuolat pabrėždavo, kad sankcijomis Rusijai, įskaitant draudimą organizuoti tarptautines varžybas, siekiama užtikrinti, kad renginiai išliktų sąžiningi, taip pat garantuoti atletų saugumą, o ne nubausti juos dėl turimos pilietybės.

V.Zelenskio biuras pateikė detalių apie Ukrainos sporto patirtą žalą per Rusijos invaziją, besitęsiančią jau penktą mėnesį.

Dėl karo veiksmų žuvo iš viso 89 sportininkai ir treneriai, dar 13 pateko į Rusijos pajėgų nelaisvę. Be to, „daugiau kaip 100 tūkst. Ukrainos atletų neturi galimybės treniruotis“, sakė V.Zelenskis.

TOK pranešė nuo karo pradžios trigubai padidinęs savo fondą Ukrainos sportui finansuoti – iki 7,5 mln. JAV dolerių (7,2 mln. eurų).

Th.Bachas V.Zelenskiui sakė turįs vilties, kad „stipri, sėkminga, išdidi Ukrainos nacionalinė olimpinė rinktinė“ varžysis 2024 metų vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje ir 2026 metų žiemos olimpiadoje Italijoje.

„Norime palaikyti jus, kad jūsų olimpinės svajonės išsipildytų“, – TOK vadovas sakė ukrainiečių atletams sekmadienį, aplankęs vieną treniruočių centrą.

Rusijos okupantai Donecko srityje, Bachmute, nužudė du civilius. Apie tai „Telegram“ pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

„Liepos 4 d. rusai nužudė 2 civilius Donecko srities – Bachmute. Dar 4 žmonės buvo sužeisti“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bachmutas

Rusijos kosmonautai Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), laikydami vieno Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų apsišaukėliško regiono vėliavą, pasveikino Luhansko sritį užėmusias Maskvos pajėgas, pirmadienį pranešė Rusijos kosmoso agentūra.

„Roskosmos“ paskelbė TKS kosmonautų Olego Artemjevo, Deniso Matvejevo ir Sergejaus Korsakovo nuotrauką, kurioje jie matyti laikantys apsišaukėliškos separatistinės „Luhansko liaudies respublikos“ vėliavą.

„Mes švenčiame kosmose ir Žemėje“, – paskelbė kosmoso agentūra socialiniame tinkle „Telegram“.

Sekmadienį Rusija, po kelias savaites trukusių kruvinų mūšių užėmusi svarbų Lysyčansko miestą, paskelbė kontroliuojanti visą Luhansko sritį Rytų Ukrainoje.

Kosmonautai „prisideda prie sveikinimų“ separatistinės „valstybės“ vadovui Leonidui Pasečnikui, nurodė „Roskosmos“.

Rusijos kosmoso agentūrai Vakarai taiko sankcijas nuo vasario pabaigos, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.

TKS – JAV, Kanados, Japonijos, Europos kosmoso agentūros (EKA) ir Rusijos bendradarbiavimo rezultatas – yra padalinta į dvi dalis: JAV orbitinį segmentą ir Rusijos orbitinį segmentą.

Rusijos okupantai antradienį įvykdė raketų ataką prieš Mykolajivą. Apie tai pranešė Mykolajivo meras Oleksandras Sienkevyčius.

„Ryte okupantai pradėjo raketų atakas prieš Mykolajivą. Gelbėtojai, medikai, greitosios pagalbos komandos ir komunaliniai darbuotojai jau dirba“, – paskelbė jis.

Apie žalą ar aukas nepranešta. Daugiau informacijos meras pažadėjo pateikti vėliau.

Rusijos prezidentas V.Putinas pirmadienį paskelbė pergalę Ukrainos rytinėje Luhansko srityje, kitą dieną po ukrainiečių pasitraukimo iš paskutinės savo tvirtovės šioje teritorijoje.

Rusijos gynybos ministras S.Šoigu per televizijos transliuotą susitikimą raportavo V.Putinui, kad šalies pajėgos perėmė kontrolę visoje Luhansko srities teritorijoje. Ši sritis kartu su kaimynine Donecko sritimis sudaro rytinį Donbaso regioną, kurį Maskva siekia visą užimti.

S.Šoigu sakė V.Putinui, kad „operacija“ buvo baigta sekmadienį, kai Rusijos pajėgos užėmė Lysyčansko miestą, paskutinę ukrainiečių pajėgų tvirtovę Luhansko srityje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu

V.Putinas savo ruožtu pareiškė, kad kariniai daliniai „dalyvavę aktyviuose kovos veiksmuose ir pasiekę sėkmę, pergalę“ Luhanske, „turėtų pailsėti, padidinti savo kovinius pajėgumus“.

Rusijos pajėgos mėgino toliau vystyti puolimą į Rytų Ukrainos gilumą, ukrainiečių kariuomenei patvirtinu, kad jos pajėgos sekmadienį buvo išvestos iš Lysyčansko. Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus pirmadienį sakė, kad Ukrainos pajėgos iš miesto atsitraukė, kad nebūtų apsuptos.

Plačiau apie tai skaitykite ČIA.

Ukrainos ginluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienio ryto apžvalgoje rašo, kad Rusija tęsia šalies gyvenviečių ir civilių objektų apšaudymus.

„Charkivo sektoriuje priešas sutelkia pagrindines pastangas, kad išlaikytų užimtas linijas ir neleistų mūsų kariams prasiskverbti į jas“, – teigiama apžvalgoje.

Štabas nurodo, kad Slovjansko sektoriuje šalį ginančios pajėgos atrėmė Rusijos puolimą prie Dolynos. 

„Donecko sektoriuje pagrindinės priešo pastangos sutelktos į Luhansko srities teritorijos kontrolę administraciniuose kordonuose“, – rašoma toliau. 

Tęsiasi kovos prie Bachmuto. Remiantis pranešimu, Ukrainos aviacija, raketų ir artilerijos daliniai tęsia smūgius prieš priešo sandėlius ir telkinius, ypač Chersono srityje. 

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus įspėjo, kad Rusijos pajėgos toliau taikysis į Donecko srities miestus Slovjanską ir Bachmutą.

„Reuters“ jis sakė, kad dabar greičiausiai miestai bus smarkiai puolami, Rusijai bandant visiškai perimti Donbaso kontrolę. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Bachmutas

„[Rusijos pajėgos] neperkels 100 proc. savo karių į kokį nors frontą, nes joms reikia išlaikyti liniją. Jei jie paliks savo pozicijas, tada mūsiškiai gali vykdyti tam tikrą kontrpuolimą. Vis dėlto jiems tikslas numeris vienas yra Donecko regionas. Bus puolamas Slovjanskas ir Bachmutas. Bachmutas jau pradėtas labai smarkiai apšaudyti“, – sakė jis.

Dnipro srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenko telegrame pranešė, kad antradienį ryte į regioną Rusija paleido 7 raketas, iš kurių 6 buvo numuštos. Anot jo, Dnipre numuštos raketos nuolaužos sukėlė gaisrą, aukų išvengta.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Numuštos rusų raketos liekanos

Pokrovo mieste sugriauti keli namai, dar keli – apgadinti. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas liepos 4 dieną feisbuke paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, užfiksuotas ypač tikslių raketų sistemų HIMARS naudojimas nakties metu.

„Ir taip atrodo kovinis didelio tikslumo HIMARS darbas naktį, skirtingiems taikiniams vienu metu. Zaporižios kryptis“, – rašo štabas. 

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasidžiaugė, kad Rusija užėmė Lysyčanską ir Luhansko srities pasienį, ir, atrodo, nurodė Rusijos kariuomenei padaryti operatyvinę pertrauką“, – naujausioje apžvalgoje rašo Juntinės Amerikos Valstijose (JAV) įsikūręs Karo studijų institutas.

Pasak ekspertų, liepos 4 d. V.Putinas susitiko su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu aptarti naujausių Rusijos laimėjimų Luhansko srityje ir įteikė generolui pulkininkui Aleksandrui Lapinui ir generolui majorui Esedullai Abačevui „Rusijos didvyrio“ apdovanojimą už vadovavimą Lysyčansko operacijai. V.Putinas taip pat pareiškė, kad mūšyje dėl Lysyčansko dalyvavę Rusijos daliniai turėtų pailsėti, kad padidintų savo kovinius pajėgumus.

Ukrainos kariuomenė Zaporižios srityje jau naudoja JAV raketines sistemas „Himars“

+2

Šiuo viešu komentaru Putinas tikriausiai siekė parodyti, kad jam rūpi karių gerovė, nes Rusijoje periodiškai pasigirsta skundų dėl elgesio su Rusijos kariais, rašoma toliau. Taip pat tikėtina, kad jo komentaras buvo tikslus – Rusijos kariams, kovojusiems Sjevjerodonecke ir Lysyčanske, prieš atnaujinant plataus masto puolamąsias operacijas, reikia pailsėti ir atsigauti.

„Tačiau neaišku, ar Rusijos kariuomenė sutiks rizikuoti dėl pakankamai ilgos operatyvinės pertraukos, kad šios greičiausiai išsekusios pajėgos galėtų atgauti jėgas“, – teigia Karo studijų institutas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje

Buvęs Rusijos karininkas Igoris Girkinas, aršus Rusijos nacionalistas, vadovavęs kovotojams per 2014 m. karą Donbase, savo „Telegram“ kanale paskelbė aštrią Kremliaus vadovavimo karui kritiką ir suabejojo Lysyčansko užėmimo reikšme. Jis teigė, kad Rusijos pajėgos sumokėjo per didelę kainą už ribotą naudą. Prieš liepos 4 d. įvykusį V.Putino susitikimą su S.Šoigu paskelbtose „Telegram“ žinutėse savo beveik 400 000 prenumeratorių I.Girkinas aiškino, kad Rusijos pajėgos nepasiekė paskelbtų „antrojo specialiosios operacijos etapo“ (operacijos Rytų Ukrainoje po Rusijos atsitraukimo iš Kyjivo) tikslų, teigiama apžvalgoje. Specialiąja operacija Rusija vadina Ukrainoje pradėtą karą.

„Scanpix“/AP nuotr./Igoris Girkinas

I.Girkinas užsiminė, kad sutikimas kovoti ukrainiečių sąlygomis buvo reikšmingas Rusijos vadovybės klaidingas žingsnis ir pareiškė (dar iki V.Putino pastabų paviešinimo), kad Rusijos kariams reikia laiko pailsėti, papildyti pajėgas, kad atgautų puolamąjį potencialą, bei pažymėjo, kad pavienių karių keitimo ir dalinių rotacijos trūkumas smarkiai smukdo kovinę dvasią. Tačiau, rašoma apžvalgoje, jis perspėjo, kad to nepadarius Ukrainos kariai galėtų perimti iniciatyvą. Be to, I.Girkinas teigė, kad Rusijos pajėgos turi ribotas galimybes pasistūmėti į priekį kitose Ukrainos vietose dėl Ukrainos personalo ir technikos pranašumo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

JAV karo ekspertai atkreipė dėmesį, kad I.Girkino kritika yra puikus pavyzdys to, kaip Rusijos karinių tinklaraščių autoriai ir karo entuziastai nusivylė Kremliaus veiksmais, ypač po dramatiškai nesėkmingo bandymo persikelti per Bilohorivkos upę gegužės pradžioje. I.Girkino pareiškimai tiesiogiai kenkia Kremliaus pastangoms pateikti Lysyčanską kaip svarbią pergalę ar posūkį ir rodo, kad Rusijos informacinėje erdvėje tarp ultranacionalistiškai nusiteikusių elementų ir toliau jaučiamas gilus nusivylimas. I.Girkino Rusijos karinių nesėkmių vertinimas ypač sutampa su daugeliu Karo studijų instituto (ir kitų Vakarų agentūrų bei ekspertų) analizių, o tai rodo, kad jis ir kai kurie kiti kariniai tinklaraštininkai toliau vertina ir skelbia nuo Kremliaus oficialios linijos nepriklausomus situacijos vertinimus ir prognozes, teigiama apžvalgoje.

I.Girkinas greičiausiai tikisi pasinaudoti savo, kaip buvusio žymaus karo Donbase 2014 m. dalyvio, statusu, kad įtikintų V.Putiną imtis, jo paties manymu, to, kas vis dar yra pateisinama ir būtina, konkrečiai – mobilizuoti Rusijos gyventojus daug didesnio masto karui, teigia JAV ekspertai. 

Toliau apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad Ukrainos pajėgos vis dažniau taikosi į Rusijos karinę infrastruktūrą, naudodamos netiesioginę ugnį ir JAV suteiktas HIMARS sistemas okupuotos teritorijos gilumoje. Pranešama, kad liepos 4 d. Ukrainos pajėgos smogė Rusijos šaudmenų sandėliams Dibrivnėje, Charkivo srityje (netoli fronto linijos), o liepos 3-4 d. naktį į liepos 3-4 d. – Snižnėje, Donecko srityje (maždaug 75 km nuo fronto linijos), po to, kai liepos 3 d. smogė vienam iš keturių Rusijos šaudmenų sandėlių Melitopolyje. Liepos 4 d. Ukrainos generalinis štabas taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip Ukrainos raketų sistema HIMARS (angl. high mobility artillery rocket system) veikia neįvardytame Zaporižios srities rajone.

Kelios Karo studijų instituto pastabos:

• Rusijos vadovybė gali sudaryti sąlygas operatyvinei pertraukai po to, kai buvo užimtas Lysyčanskas ir Luhansko srities riba.
• Rusijos pajėgos stiprina teritorinę ir administracinę Sjevjerodonecko ir Lysyčansko kontrolę.
• Rusijos pajėgos tęsė puolamąsias operacijas į rytus nuo Bachmuto, siekdamos pasirengti puolimui Bachmute ir Siverske.
• Rusijos pajėgos tęsė ribotus ir nesėkmingus puolimus į šiaurę nuo Charkivo miesto.
• Ukrainiečių partizanų veikla nukreipta prieš Rusijos geležinkelio linijas aplink Melitopolį ir Tokmaką.
• Rusijos vadovybė gali nustatyti sąlygas okupuotose teritorijose gyvenančių Ukrainos piliečių šaukimui į kariuomenę.