Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 07 05, 20:47

Rusijos parlamentarai ragina denonsuoti Arkties sutartį su Norvegija

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas antradienį sakė, kad parlamentarai turėtų svarstyti svarbios sutarties su Norvegija dėl sienos Arktyje denonsavimą, tarp abiejų šalių tvyrant didelei įtampai.
Tirpstantis amžinasis įšalas
Arktis / 123RF.com nuotr.

Pranešimas pasirodė Maskvai kaltinant Oslą, kad šis blokuoja Rusijos krovinių gabenimą į Svalbardo salyną, o Kremliaus ryšiams su Europos šalimis trūkinėjant dėl rusų karinės invazijos Ukrainoje.

2010 metais Rusija ir Norvegija pasirašė sutartį dėl jūros sienos nustatymo ir bendradarbiavimo Barenco jūroje bei Arkties vandenyne, taip užbaigdamos 40 metų trukusį ginčą.

Tačiau antradienį Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas V.Volodinas pavedė deputatams svarstyti „susitarimo su Norvegija dėl bendradarbiavimo Barenco jūroje ir Arkties vandenyne denonsavimo klausimą“, paskelbė Valstybės Dūma.

V.Volodinas parėmė komunistų deputatą Michailą Matvejevą, sakiusį, kad 2010-aisiais Rusija „užleido Norvegijai 175 tūkst. kv. km Barenco jūros“.

„Šiandien Norvegija neleidžia gabenti maisto ir krovinių į Špicbergeną“, – sakė M.Matvejevas. Jo žodžiai cituojami Valstybės Dūmos pareiškime.

Praėjusią savaitę Rusijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Norvegijos reikalų patikėtinę, apkaltino Oslą blokuojant krovinių gabenimą į Svalbardą ir pagrasino atsakomaisiais veiksmais.

Norvegijos Užsienio reikalų ministerija antradienį pabrėžė, kad Oslas ir Maskva „abu suinteresuoti“ palaikyti susitarimą.

„Susitarime dėl demarkacinės linijos nėra nutraukimo išlygos. Bendra praktika ta, kad tokios sutartys dėl sienų nustatymo taikomos neribotam laikui“, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP nurodė Norvegijos Užsienio reikalų ministerijos komunikacijos direktorė Ane Haavardsdatter Lunde.

„Manome, kad Rusija tai gerbia“, – pridūrė ji.

Norvegija turi suverenias teises į Svalbardą, tačiau leidžia daugiau nei 40 šalių piliečiams lygiomis teisėmis eksploatuoti salose esančias gamtinių išteklių atsargas.

Maskva jau seniai siekia turėti didesnę įtaką šiame salyne, kuriuo nuo XVI a. naudojosi jos medžiotojai ir žvejai.

Rusija primygtinai vadina salyną Špicbergenu, o ne Svalbardu. Taip salynas oficialiai vadinamas nuo 1920 metų, kai buvo pasirašyta sutartis dėl jo perdavimo Norvegijai.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario mėnesį pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą, Vakarai įvedė kelis beprecedenčių sankcijų Rusijai paketus.

Praėjusią savaitę Norvegija paskelbė apie beveik milijardo eurų pagalbą Ukrainai.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min