Ukrainiečiai įspėti dėl masinio elektros energijos tiekimo nutraukimo ketvirtadienį

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos paskelbta „karo padėtis“ okupuotose Ukrainos teritorijose yra „draugų čekistų“ isterija. Valstybės vadovas tai pasakė vakare kreipdamasis į ukrainiečius.

„Na, ką aš galiu pasakyti, tiesiog „draugų čekistų“ isterija. Isterija, kuri bus tuo didesnė, kuo arčiau bus Rusijos pralaimėjimas“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Pasak jo, okupantai pasirašo įsakus, įtvirtinančius karą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Rusija pusmetį vengia net žodžio „karas“, baudžia už tai savo žmones baudžiamosiomis bylomis, o dabar pati skelbia karo padėtį okupuotoje teritorijoje... Okupantai patys atnešė karą į mūsų žemę, nuolat melagingai kalbėdami apie tariamas derybas, o dabar pasirašo įsakus, kuriais įtvirtina karą“, – pabrėžė V.Zelenskis.

JAV prezidentas Joe Bidenas teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsidūrė itin sudėtingoje padėtyje, tačiau savo brutalumu bando priversti ukrainiečius kapituliuoti.

JAV prezidentas tai pasakė per spaudos konferenciją.

J.Bideno buvo paklausta apie V.Putino įvestą karinę padėtį okupuotose Ukrainos teritorijose.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

„Manau, kad Vladimiras Putinas jaučiasi atsidūręs itin sunkioje padėtyje. Ir, mano nuomone, matome, kad vienintelė jo turima priemonė – žiauriai elgtis su atskirais Ukrainos piliečiais Ukrainoje, siekiant juos įbauginti ir priversti kapituliuoti. Jie neketina to daryti“, – pabrėžė J.Bidenas.

Ketvirtadienį visoje Ukrainoje nuo 7.00 iki 22.00 val. gali būti įvesti elektros energijos tiekimo apribojimai. Pažymima, kad elektros energijos tiekimo nutraukimas bus pakaitinis ir konkrečioje vietovėje neturėtų trukti ilgiau nei 4 valandas.

„Tai priverstinis žingsnis. Nuo spalio 10 d. Ukrainos energetikos sistema jau patyrė daugiau atakų nei per aštuonis karo mėnesius“, – pareiškė elektros energijos tiekimo bendrovė „Ukrenerho“, paaiškindama, kad tokio žingsnio bus imtasi, norint subalansuoti energetikos sistemos veikimą.

Ukrainiečiams patariama iki ketvirtadienio 7 val. ryto įkrauti telefonus, rezervines baterijas, apsirūpinti vandens atsargomis, žibintuvėliais ir elementais jiems.

„Rytojaus apribojimų priežastis – galios trūkumas sistemoje. Neatmetame tikimybės, kad prasidėjus šaltiems orams jūsų pagalbos prašysime dažniau. Pasistengsime laiku informuoti. Ačiū visiems, kad dabar visi esate šiek tiek energetikai“, – sakė „Ukrenerho“.

Trečiadienį paskelbta, kad rusų atakos jau rimtai apgadino apie 40 proc. Ukrainos energetikos infrastruktūros.

Kaliniai, kuriais rusai papildo savo kariuomenę, gavę ginklų, palieka dalinius ir bando pabėgti į Rusiją. Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

Pažymima, kad Rusijos okupacinių pajėgų nuostolių kompensavimas nuteistaisiais sukėlė papildomų problemų vadovybei.

Turimais duomenimis, spalio 17 d. Ukrainos pajėgoms pataikius į šaudmenų sandėlį Chersono srityje, dalis jį saugojusio rusų padalinio karių buvo sužeisti, o likusieji pabėgo. Bėglių ieškoti ėmėsi "Rosgvardijos" padaliniai.

Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbė, kad spalio pradžioje buvę nuteistieji sudarė jau daugiau nei pusę iš 8000 privačios karinės kompanijos "Wagner" kovotojų.

Daugiau nei milijono Rusijos Federacijos piliečių pavardės buvo įtrauktos į Rusijos pasienio tarnybos duomenų bazę. Šiems žmonėms uždrausta išvykti iš šalies dėl rugsėjo 21 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtos dalinės mobilizacijos.

Apie tai pranešė „Telegram“ kanalas „Baza“, kurį cituoja Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

Rusijos pasieniečiai šioje bazėje tikrina iš šalies išvykstančius piliečius. Rusijos žiniasklaida pranešė apie 1 025 703 asmenis, įtrauktus į asmenų, kuriems neleidžiama išvykti iš šalies, sąrašą. Ne visi sąraše esantys asmenys mobilizuojami šiuo metu, tačiau kiekvienas iš jų bet kuriuo metu gali gauti šaukimą iš karinio komisariato.

Civilių evakuacija iš Chersono miesto, apie kurią antradienį paskelbė Rusija, prilygsta deportacijai, trečiadienį pareiškė Kyjivo paskirtas Ukrainos Chersono srities pareigūnas.

Rusija antradienį paskelbė evakuosianti civilius gyventojus iš šio svarbaus pietų Ukrainos miesto, esančio vienoje iš sričių, kurias Rusija skelbiasi aneksavusi.

„Mūsų nuomone, Chersone paskelbta evakuacija prilygsta deportacijai. Jos tikslas – Chersone sukelti tam tikrą paniką ir sukurti propagandinių vaizdų“, – per spaudos konferenciją pareiškė Chersono srities karinės administracijos vadovo patarėjas Serhijus Chlanas.

Jis pažymėjo, kad gyventojams dalijamas sąrašas, kuriame patariama, kokius daiktus pasiimti evakuojantis, yra „kelionės į vieną pusę sąrašas“, ir pridūrė, kad šie žmonės bus vežami į Rusijos pietinę Krasnodaro sritį, o ne į kaimyninį Krymo pusiasalį, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.

„Rusija vykdo deportacijas, kaip sovietiniais laikais“, – pareiškė S.Chlanas.

Ukrainiečių pajėgoms tęsiant kontrpuolimą, prokremliški pareigūnai Chersone trečiadienį pareiškė, jog traukiasi iš šio svarbaus Pietų Ukrainos miesto ir organizuoja civilių gyventojų perkėlimą iš Chersono.

Pasak S.Chlano, Kremliaus primesti pareigūnai perkelia savo bazę į Heničeską – prie Azovo jūros esantį uostamiestį, kuriame organizuos savo „naująją sostinę“.

„Okupantų sprendimas pasitraukti iš dešiniojo Chersono kranto yra susijęs su nuosekliai vykdomais mūsų ginkluotųjų pajėgų veiksmais“, – pareiškė jis.

Ukrainiečių branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ vadovas trečiadienį pranešė, kad apie 50 Maskvos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės pietų Ukrainoje darbuotojų laikomi Rusijos nelaisvėje.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje „į nelaisvę pateko daugiau kaip 150 žmonių iš elektrinės personalo“, naujienų agentūrai AFP sakė Petro Kotinas ir pridūrė, kad „kai kurie iš jų vėliau buvo paleisti, tačiau yra ir tokių, kurių likimas vis dar nežinomas“.

„Apie 50 žmonių vis dar yra nelaisvėje“, – teigė P.Kotinas.

„Jie yra elektrinės darbuotojai“, – pridūrė jis. 

„Jie [rusai] periodiškai pagrobia gamyklos darbuotojus“, – interviu sakė agentūros vadovas.

AP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys Zaporižios AE

Jis taip pat priminė apie Zaporižios AE generalinio direktoriaus Ihorio Murašovo pagrobimą. Anksčiau šį mėnesį jis buvo paleistas po kelių dienų nelaisvės. 

„Tris dienas jis buvo laikomas rūsyje. Argi ne kankinimas, jeigu jis tris dienas sėdėjo ant kėdės su maišu ant galvos“, – sakė P.Kotinas kalbėdamas apie I.Murašovą. Jis pagyrė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovą Rafaelį Grossi, kuris prisidėjo prie Zaporižios AE generalinio direktoriaus paleidimo. 

Antradienį „Enerhoatom“ apkaltino Rusiją dviejų aukšto rango Zaporižios atominės elektrinės darbuotojų pagrobimu. Skelbiama, kad buvo sulaikytas informacinių technologijų vadovas Olehas Kostiukovas ir AE generalinio direktoriaus pavaduotojas Olehas Ošekas. 

„Enerhoatom“ socialiniuose tinkluose teigė, kad elektrinės darbuotojai buvo „pagrobti“ ir „nugabenti į nežinomą vietovę“. 

Praėjusią savaitę „Enerhoatom“ pareiškė, kad Rusija sulaikė elektrinės generalinio direktoriaus pavaduotoją žmogiškiesiems ištekliams Valerijų Martyniuką ir netinkamai su juo elgėsi.

Antradienį vakare TATENA išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad V.Martyniukas buvo paleistas.

Pati „Enerhoatom“ daugiau jokios informacijos apie jo padėtį nepateikė.

P. Kotinas trečiadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad V.Martyniukas „buvo laikomas keturias ar penkias dienas ir buvo priverstas pasirašyti pareiškimą, kad sutinka su jų (Rusijos) politika“.

P.Kotinas taip pat teigė, kad iš 150 sulaikytų žmonių buvo tokių, kurie buvo nužudyti arba kankinami. 

Taip pat jis pridūrė, kad „artimiausiomis dienomis“ „Enerhoatom“ ketina paskelbti visų sulaikytų asmenų sąrašą. 

Kovo pradžioje, pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis, rusų kariai užėmė Zaporižios atominę elektrinę.

Rusija ir Ukraina ne kartą kaltino viena kitą dėl šaudymo į elektrinę, kurioje ir toliau dirba Ukrainos personalas, ir aplink ją. Apšaudymai sukėlė nuogąstavimų, kad gali įvykti branduolinė katastrofa.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko trečiadienį pareiškė, kad virš sostinės buvo numuštos „kelios Rusijos raketos“.

Tai įvyko po to, kai naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė išgirdę kelis garsius sprogimus miesto centre.

„Oro gynyba numušė kelias Rusijos raketas virš Kyjivo. Likite slėptuvėse!“ – rašė V.Klyčko socialiniuose tinkluose.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Kyjivas

Kelios pražūtingos pastaruoju metu Rusijos surengtos oro atakos Kyjivo regione buvo nukreiptos į energetikos objektus.

Pirmadienį per Rusijos atakas pasitelkiant iranietiškus dronus Kyjive žuvo mažiausiai penki žmonės.

Kyjivo srities administracijos vadovas Oleksijus Kuleba socialinėje žiniasklaidoje pranešė, kad regione taip pat veikė oro gynybos sistemos.

Ukrainos kariuomenės šalies šiaurėje vadovybė per socialinį tinklą „Facebook“ pranešė, kad dar dvi raketos buvo numuštos Černihivo srityje, besiribojančioje su Kyjivo sritimi. 

Apie naujus smūgius energetikos infrastruktūrai taip pat pranešta iš centrinio Vinycios regiono.

„Priešas smogia energetikos objektams. Suduota smūgių Vinycios srityje. [Įvykių] vietose dirba gelbėjimo tarnybos“, – per „Telegram“ paskelbė srities administracijos vadovas Serhijus Borzovas.

Anksčiau trečiadienį Ukraina pranešė, kad jos kariuomenė nuo rugsėjo vidurio numušė daugiau nei 220 Irane pagamintų dronų.

Turkijos pareigūnai Juodojoje jūroje padarė aptiktą miną nekenksmingą, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija.

„Prie Kijikėjaus kaimo buvo aptikta mina – ji buvo saugiai neutralizuota“, – „Twitter“ paskelbė ministerija.

Kijikėjus yra mažiau nei 100 kilometrų nutolęs nuo Bosforo sąsiaurio.

Tai jau ketvirtas toks incidentas nuo karo Ukrainoje pradžios.

Pavasarį netoli Turkijos pakrantės Juodojoje jūroje buvo aptiktos trys minos, įskaitant vieną prie Ihneados – kaimo, esančio už 30 km į vakarus nuo Kijikėjaus, – ir vieną netoli Bosforo sąsiaurio žiočių.

Buvo spėliojama, kad minos galėjo Bosforo sąsiauryje atidreifuoti iš Ukrainos vandenų per audras, tačiau Ankara niekada nepatvirtino jų kilmės ir nuo to laiko nebuvo aptikta daugiau tokių amunicijos prietaisų.

Ukrainos prezidentūra pakomentavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekretą dėl „karinės padėties“ įvedimo okupuotose Ukrainos teritorijose.

Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Anot jo, Rusijos Federacijos vykdomas „karinės padėties“ įvedimas okupuotose teritorijose turėtų būti vertinamas tik kaip plėšikavimo ir ukrainiečių turto grobstymo įteisinimas prieš kitą „persigrupavimą“.

„Ukrainai tai nieko nekeičia: mes tęsiame savo teritorijų išlaisvinimą ir deokupaciją“, – pabrėžė M.Podoliakas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mychaila Podoliakas

Izraelis nesiųs ginklų Ukrainai, trečiadienį sakė izraeliečių gynybos ministras Benny Gantzas.

Jo pareiškimas pasirodė dvi dienos po Rusijos įspėjimo, kad Izraelio veiksmai siekiant pastiprinti Kyjivo pajėgas smarkiai pakenktų santykiams.

„Mūsų politika Ukrainos atžvilgiu nesikeis – toliau remsime ir palaikysime su Vakarais, bet ginklų sistemų neteiksime“, – sakė B.Gantzas per susitikimą su Europos Sąjungos ambasadoriais, teigiama jo biuro pranešime.

Izraelis nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios stengiasi išlaviruoti ir išsaugoti ryšius su Maskva.

Izraeliui reikia bendradarbiauti su Rusija tęsiant savo antskrydžių kampaniją kaimyninėje Sirijoje, kur yra rusų pajėgų ir kur izraeliečiai dažnai smogia su Iranu siejamiems taikiniams. 

Izraeliečių pareigūnai taip pat pabrėžia būtinybę išsaugoti santykius Rusija dėl joje gyvenančios didelės žydų bendruomenės, kad ji nebūtų atkirsta nuo Izraelio kaip Šaltojo karo metais. 

Izraelio pozicija papiktino Ukrainą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris yra žydas, kelis kartus griežtai kritikavo Izraelį dėl atsisakymo pareikšti tvirtą nepritarimą Rusijos agresijai.

Vis dėlto Izraelio pozicija pastaraisiais mėnesiais kito – nuo beveik visiško neutralumo iki aiškesnio Rusijos pasmerkimo.

B.Gantzas trečiadienį sakė, kad Izraelis ir toliau teiks humanitarinę pagalbą Ukrainai, įskaitant „gyvybes gelbstinčią gynybinę įrangą“, ir netrukus tikriausiai patvirtins „papildomą paketą“.

„Scanpix“ nuotr./Benny Gantzas

Tačiau ginklų tiekimas nesvarstomas „dėl daugelio operatyvinių sumetimų“, pridūrė gynybos ministras.

Pirmadienį buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė: „Atrodo, kad Izraelis ruošiasi tiekti ginklus Kyjivo režimui.“

„Labai neapgalvotas žingsnis. Tai sugriaus visus dvišalius santykius tarp mūsų šalių“, – platformoje „Telegram“ įspėjo buvęs prezidentas ir buvęs premjeras, dabar užimantis Rusijos saugumo tarybos vicepirmininko postą.

Rusijos okupuoto Mariupolio (Donecko sritis) okupacinė administracija išmontavo paminklą „1932-1933 m. Holodomoro ir politinių represijų aukoms“, kuris nuo 2004 m. stovėjo miesto centre prie Dramos teatro.

Kaip matyti iš Rusijos propagandinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ išplatintos vaizdo medžiagos, nedidelis granitinis paminklas su kaspinu ir spygliuota viela buvo išmontuotas naudojant automobilinį kraną ir pakrautas į sunkvežimį. Pasak Rusijos valstybinės agentūros, granitas bus perdirbtas į statybines medžiagas.

1932-1933 m. per sovietinės valdžios sukeltą badą Ukrainoje mirė nuo trijų iki keturiolikos milijonų žmonių. Ukrainos vyriausybė nuo 1991 m. siekia, kad Holodomoras būtų pripažintas genocido aktu. 2018 m. tą pripažino 23 valstybės. Lietuva Holodomorą genocidu pripažino 2007 m. 

Birželio viduryje Rusijos pajėgų okupuoto Chersono kavinėje „Food. Topi“ įvyko susišaudymas tarp FSB pareigūnų ir dviejų Rusijos karių, kariaujančių Ukrainoje pagal kontraktą. Per susišaudymą žuvo du FSB pareigūnai ir vienas kariškis. Apie tai rašė daugelis žiniasklaidos priemonių, remdamosi Rusijos Juodosios jūros laivyno tyrimų komiteto karinių tyrimų departamento parengta ataskaita. Dokumente įvardijami visi susišaudymo dalyviai, išskyrus vieną. Leidinys „Svarbios istorijos“ išsiaiškino ketvirtojo FSB pareigūno, dalyvavusio susirėmime ir pabėgusio per susišaudymą, pavardę.

Paaiškėjo, kad jis yra Jevgenijus Tichonovas, garsaus FSB generolo pulkininko Aleksandro Tichonovo sūnus. A.Tichonovas beveik 25 metus, iki šių metų rugsėjo, vadovavo FSB Specialiosios paskirties centrui, kuris buvo sukurtas specialiųjų pajėgų „Alfa“ ir „Vympel“ padalinių pagrindu. Pasak „Svarbių istorijų“, Tichonovas jaunesnysis, dirbęs FSB pramonės priežiūros valdyboje, išvyko į Ukrainą užsidirbti pinigų.

Remiantis Tyrimų komiteto ataskaita, susišaudymas įvyko birželio 19 d., apie 20 val. Keturi Rusijos FSB 9-osios laikinosios operatyvinės grupės nariai – Igoris Jakubinskis, Sergejus Privalovas, Dmitrijus Borodinas ir, kaip dabar žinoma, Jevgenijus Tichonovas – įėjo į kavinę „Food.Topi“ ir joje rado du kontraktininkus – seržantą Sergejų Obuchovą ir jaunesnįjį seržantą Igorį Sudiną. Dokumente teigiama, kad I.Sudinas ir S.Obuchovas „tuščiai leido laiką vartodami alkoholį“.

FSB pareigūnai priekaištavo kariškiams dėl girtavimo dėvint uniformą ir turint ginklą. „Visi ten buvo girti. Kilus konfliktui, kontraktininkai pradėjo reikalauti parodyti savo dokumentus, o mūsiškiai atsakė maždaug taip: „Kas jūs, po velnių, tokie, eikite miegoti“. Galiausiai vienas iš kontraktininkų griebė pistoletą ir pradėjo šaudyti į grindis, reikalaudamas dokumentų – arba jis manė, kad tai diversinė žvalgybos grupė, arba buvo tiesiog girtas“, – leidiniui pasakojo su situacija susipažinęs FSB pareigūnas.

S.Obuchovas pradėjo šaudyti į grindis. FSB pareigūnas S.Privalovas bandė atimti iš jo pistoletą, o kontraktininkas I.Sudinas pradėjo šaudyti į FSB karius iš automatinio šautuvo AK-47. Trys žmonės žuvo, o du buvo sunkiai sužeisti. Tyrimų komitetas pagrindiniu susišaudymo kaltinamuoju įvardijo I.Sudiną.

Per susišaudymą J.Tichonovas pabėgo ir sulaukė kaltinimų, kad paliko savo bendražygius. „Vėliau jis sakė, kad iš tikrųjų bėgo ieškoti pagalbos, bet kas dabar tuo patikėtų“, – sako „Svarbių istorijų“ šaltinis.

Spalio 17 d. Norvegijos Finmarko provincijoje policija sulaikė 47 metų vyrą, kuris, kaip praneša „The Barents Observer“, pasirodė esąs vieno iš artimų Vladimiro Putino bendražygių sūnus.

Policijos atstovė spaudai Anja Mikkelsen Indbjer sakė, kad sulaikytasis turi Rusijos ir Didžiosios Britanijos pilietybę. Be to, vyras sakė, kad gyvena Italijoje. Iš jo buvo konfiskuoti dronai ir elektroniniai prietaisai, kurie dabar tiriami. Policija pridūrė, kad dronų įrašų turinys bus svarbus šiai bylai. Vyras sulaikytas dviem savaitėms.

Pasak „Barents Observer“, 47 metų vyras yra gerai žinomo Rusijos verslininko ir artimo Vladimiro Putino bendražygio sūnus, turintis verslą Italijoje. Po Krymo aneksijos jo tėvas buvo įtrauktas į JAV Valstybės departamento sankcijų sąrašą. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Norvegijoje sulaikytas vyras viešai pareiškė, kad griežtai nepritaria karui ir niekada nebalsavo už Vladimirą Putiną.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas (kairėje) ir Vladimiras Jakuninas

Šį apibūdinimą atitinka Andrejus Jakuninas, buvusio Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino sūnus. A.Jakuninas gimė 1975 m., turi Didžiosios Britanijos pilietybę ir užsiima verslu Italijoje. Šį pavasarį duodamas interviu Italijos televizijos kanalui La7 jis sakė, kad nepritaria karui Ukrainoje ir niekada nebalsavo už Vladimirą Putiną ar jo partiją. A.Jakunino tėvui V.Jakuninui nuo 2014 m. JAV taiko sankcijas dėl Krymo aneksijos. V.Jakuninas laikomas artimu V.Putino bendražygiu.

Pastaruoju metu Norvegijoje sulaikyti keturi rusai, kurie neteisėtai naudojo dronus ir galėjo filmuoti bei fotografuoti slaptus objektus šalies šiaurėje.

Septynių žmonių šeima, įskaitant du vaikus, žuvo, kai karinis lėktuvas Su-34 nukrito gyvenamajame rajone Jeiske, Rusijos Krasnodaro krašte. Apie tai pranešė Rusijos propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi miesto administracijos atstovu.

„Ketvirtadienį septynių žmonių šeima, kurioje buvo du nepilnamečiai, bus palaidota Jeiske“, – sakė administracijos atstovas spaudai.

„Telegram“ kanaluose platinama liudininko nuotr./Karinio lėktuvo avarija Jeiske. Matomas ir parašiutu besileidžiantis katapultavęsis pilotas.

Spalio 17 d. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Rusijos naikintuvas bombonešis Su-34 nukrito ant gyvenamojo namo Jeiske, Krasnodaro krašte. Pilotams pavyko katapultuotis iš krentančio orlaivio.

Spalio 18 d. Krasnodaro krašto gubernatoriaus pavaduotoja Ana Minkova pateikė naujausius duomenis apie naikintuvo bombonešio Su-34 katastrofos Jeisko gyvenamajame rajone aukas: 15 žmonių žuvo ir 43 buvo sužeisti. Vietos valdžios institucijos planuoja atstatyti devynių aukštų pastatą, kuris iš dalies sudegė po lėktuvo katastrofos – buvo apgadinta daugiau nei 70 butų trijuose įėjimuose. Septynių gretimų įėjimų gyventojams leista grįžti į savo butus. 

Ukrainiečių kariams vykdant kontrpuolimą, Kyjivas trečiadienį apkaltino Rusiją „bandymu išgąsdinti“ okupuoto Chersono gyventojus po to, kai Kremliui palankūs pareigūnai paskelbė apie miesto evakuaciją.

„Rusai bando įbauginti Chersono gyventojus melagingais pranešimais apie neva mūsų kariuomenės rengiamą miesto apšaudymą, taip pat rengia propagandinį šou dėl evakuacijos“, – „Telegram“ platformoje rašė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Gana primityvi taktika, turint omenyje, kad ginkluotosios pajėgos nešaudo į Ukrainos miestus – tai daro išskirtinai Rusijos teroristai, pas kuriuos net Rusijoje lėktuvai krenta ant gyvenamųjų pastatų, – pridūrė jis. – Propaganda nesuveiks. Viskas bus Ukraina.“

Ukrainos saugumo tarnybos nuotr./Vaizdai išvaduotose Chersono srities teritorijose

Chersono sričiai, esančioje pietų Ukrainoje, Rusijos primesta valdžia anksčiau trečiadienį pranešė pradedanti civilių gyventojų perkėlimą iš regiono pagrindinio miesto.

Plačiau skaitykite ČIA.

Spalio 19 d., trečiadienį, kai kuriuose Ukrainos regionuose paskelbus oro pavojaus signalą, tapo žinoma, kad rusai Vinycios sritį puola iš oro.

Iš pradžių informacija pasirodė vietiniuose „Telegram“ kanaluose, o vėliau ją patvirtino ir valdžia.

„Likite slėptuvėse! Vinycios sritis apšaudyta raketomis! Kariuomenė dirba!“ – rašė Vinycios srities karinės administracijos vadovas Serhijus Borzovas.

Europos Sąjunga, surinkusi „pakankamai įrodymų“, kad Iranas tiekia Rusijai bepiločius lėktuvus, kuriuos ši naudoja karui Ukrainoje, rengia naujas sankcijas Teheranui, trečiadienį pranešė bloko atstovė spaudai.

„Dabar, kai surinkome pakankamai įrodymų, Europos Vadovų Taryboje vyksta darbas siekiant aiškaus, greito ir ryžtingo ES atsako“, – sakė ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovė spaudai Nabila Massral.

 Prezidento interneto svetainėje paskelbtu dekretu Ukraina atšaukė savo ambasadorių Kazachstane po to, kai jo pasisakymai apie Rusiją sulaukė Maskvos pasmerkimo.

Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino Kazachstaną išsiųsti Petro Vrublevskį po to, kai jis davė interviu, kuriame komentavo rusų „žudymą“.

Vėliau jis atsiprašė už šias pastabas.

Astana teigė, kad pranešė Kyjivui apie P. Vrublevskio pareiškimo „nepriimtinumą“, ir buvo pasiektas susitarimas dėl jo atšaukimo ir naujo ambasadoriaus paskyrimo.

Antradienį vakare Ukrainos prezidentūros paskelbtame dekrete nenurodoma, kodėl ambasadorius buvo atleistas iš pareigų, ir nepaskiriamas jį pakeisiantis asmuo.

Spalio pradžioje Kazachstano užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių buvusioje sovietinėje šalyje „rimtam pokalbiui“ po to, kai Maskva pareikalavo išsiųsti Ukrainos pasiuntinį.

Rusijos ir Kazachstano santykiai įtempti nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios, Vidurio Azijos šaliai siekiant subalansuoti ryšius su Vakarais ir sąjungininke Maskva.

Kazachstano vadovas Kassymas-Jomartas Tokajevas yra išsakęs viešą nepritarimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl Ukrainos.

Jis taip pat sakė, kad šalis užtikrins tūkstančių rusų, pabėgusių į Kazachstaną po to, kai rugsėjį Maskva paskelbė dalinę mobilizaciją, saugumą.

Išvadavus Krymą, visi okupacijos metais ten atvykę rusai turi grįžti į Rusiją arba bus išvaryti, informavo Ukrainos prezidento pasiuntinė Krymo Autonominėje Respublikoje Tamila Taševa.

Ji priminė, kad prezidento nurodymu vyksta darbas prie kelių svarbių dokumentų, susijusių su Krymo ateitimi po deokupacijos.

„Apie pirmąją jau girdėjote – tai Krymo atkūrimo po deokupacijos strategija... Šiame dokumente apibrėžiami pokario atstatymo prioritetai ir kryptys nuo Rusijos ginkluotos agresijos pasekmių ir nuo okupacijos“ – pažymėjo T.Taševa.

Ji pridūrė, kad pagrindinės strategijos nuostatos buvo pristatytos antrajame Krymo platformos viršūnių susitikime, o dabar vyksta strategijos pildymas konkrečiomis programomis.

Visų pirma strategijoje numatomos investicijos į turizmo plėtrą, kelių infrastruktūrą ir Krymo integravimą į Europos kelių tinklą, greitųjų geležinkelių, jūrų keleivinio transporto plėtrą, oro transporto plėtrą, galimybę integruoti energetikos sektorių į Europos sistemą, pramonės plėtrą ir kt.

T.Taševa pranešė, kad buvo sudaryta atitinkama 36 ekspertų darbo grupė, siekiant išsiaiškinti pirmuosius prioritetinius valstybės žingsnius deokupuotame Kryme.

„Pereinamuoju laikotarpiu numatoma kurti karines ir karines-civilines administracijas“, – patikslino ji.

Ukraina trečiadienį po šią savaitę įvykdytų rusų atakų, per kurias buvo naudojami vadinamieji dronai kamikadzės, pranešė, kad jos kariuomenė per kiek daugiau nei mėnesį numušė daugiau nei 220 Irane pagamintų dronų.

„Nuo rugsėjo 13 dienos, kai Ukrainos teritorijoje pirmą kartą buvo numuštas Irano gamybos dronas kamikadzė „Shahed-136“,.. oro pajėgos ir kiti Ukrainos gynybos pajėgų komponentai sunaikino 223 tokio tipo bepiločius orlaivius“, – sakoma kariuomenės pareiškime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pirmadienio rytą Ukrainos sostinė atakuota Irano dronais

Ukrainiečių branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ vadovas trečiadienį pranešė, kad apie 50 Maskvos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės pietų Ukrainoje darbuotojų laikomi Rusijos nelaisvėje.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje „į nelaisvę pateko daugiau kaip 150 žmonių iš elektrinės personalo“, naujienų agentūrai AFP sakė Petro Kotinas ir pridūrė, kad „kai kurie iš jų vėliau buvo paleisti, tačiau yra ir tokių, kurių likimas vis dar nežinomas“.

„Apie 50 žmonių vis dar yra nelaisvėje“, – teigė P.Kotinas.

„Jie yra elektrinės darbuotojai“, – pridūrė jis. 

„Jie [rusai] periodiškai pagrobia gamyklos darbuotojus“, – interviu sakė agentūros vadovas.

Jis taip pat priminė apie Zaporižios AE generalinio direktoriaus Ihorio Murašovo pagrobimą. Anksčiau šį mėnesį jis buvo paleistas po kelių dienų nelaisvės. 

„Tris dienas jis buvo laikomas rūsyje. Argi ne kankinimas, jeigu jis tris dienas sėdėjo ant kėdės su maišu ant galvos“, – sakė P. Kotinas kalbėdamas apie I. Murašovą. Jis pagyrė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovą Rafaelį Grossi, kuris prisidėjo prie Zaporižios AE generalinio direktoriaus paleidimo. 

Antradienį „Enerhoatom“ apkaltino Rusiją dviejų aukšto rango Zaporižios atominės elektrinės darbuotojų pagrobimu. Skelbiama, kad buvo sulaikytas informacinių technologijų vadovas Olehas Kostiukovas ir AE generalinio direktoriaus pavaduotojas Olehas Ošekas. 

„Enerhoatom“ socialiniuose tinkluose teigė, kad elektrinės darbuotojai buvo „pagrobti“ ir „nugabenti į nežinomą vietovę“. 

Praėjusią savaitę „Enerhoatom“ pareiškė, kad Rusija sulaikė elektrinės generalinio direktoriaus pavaduotoją žmogiškiesiems ištekliams Valerijų Martyniuką ir netinkamai su juo elgėsi.

Antradienį vakare TATENA išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad V.Martyniukas buvo paleistas.

Pati „Enerhoatom“ daugiau jokios informacijos apie jo padėtį nepateikė.

P.Kotinas trečiadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad V.Martyniukas Zaporižios „buvo laikomas keturias ar penkias dienas ir buvo priverstas pasirašyti pareiškimą, kad sutinka su jų (Rusijos) politika“.

P.Kotinas taip pat teigė, kad iš 150 sulaikytų žmonių buvo tokių, kurie buvo nužudyti arba kankinami. 

Taip pat jis pridūrė, kad „artimiausiomis dienomis“ „Enerhoatom“ ketina paskelbti visų sulaikytų asmenų sąrašą. 

Kovo pradžioje, pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą dienomis, rusų kariai užėmė Zaporižios atominę elektrinę.

Rusija ir Ukraina ne kartą kaltino viena kitą dėl šaudymo į elektrinę, kurioje ir toliau dirba Ukrainos personalas, ir aplink ją. Apšaudymai sukėlė nuogąstavimų, kad gali įvykti branduolinė katastrofa.

Chersono kolaborantas Vladimiras Saldo pareiškė, kad vadinamoji Chersono srities vadovybė nusprendė persikelti į kairįjį Dnipro upės krantą dėl tariamo ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo rengimo.

Kolaboranto teigimu, visi vadinamosios Chersono srities „civilinės administracijos“ padaliniai ir ministerijos persikelia į kairįjį Dnipro krantą.

V.Saldo taip pat pridūrė, kad civiliams atvykti į Chersono sritį uždrausta savaitei.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Saldo, Jevgenijus Beliackis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Denisas Pušilinas ir Leonidas Pasečnikas

Chersono ir srities okupacinės „administracijos“ atstovai paskelbė, kad planuoja evakuoti apie 50–60 tūkst. gyventojų iš 4 srities dešiniojo kranto rajonų į kairįjį Dnipro krantą arba į Rusiją dėl tariamo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo.

Jungtinių Valstijų respublikonai antradienį pareiškė neišrašysiantys „tuščio čekio“ karo draskomai Ukrainai, jei per kadencijos vidurio rinkimus jiems pavyks pasiekti laukiamų rezultatų ir perimti Atstovų Rūmų kontrolę.

Atstovų Rūmų mažumos lyderio Kevino McCarthy perspėjimas yra pirmas oficialus signalas, kad bandantis atremti Rusijos invaziją Kyjivas gali susidurti su sunkesne kova dėl finansavimo, JAV menkstant dvipartinei paramai.

„Manau, kad žmonės bus apimti recesijos ir jie nesiruošia išrašyti tuščio čekio Ukrainai. Jie tiesiog to nedarys“, – sakė K.McCarthy internetiniam politikos leidiniui „Punchbowl News“.

K.McCarthy tikisi užimti trečią pagal svarbą JAV politikoje – po prezidento ir viceprezidento – Atstovų Rūmų pirmininko postą, jei respublikonai kitais metais perims valdžią Atstovų Rūmuose.

Jis sakė, kad tikisi, jog lapkritį vyksiančiuose rinkimuose rinkėjai nubaus demokratus už tai, kad jie nepaisė vidaus prioritetų, pavyzdžiui, didėjančios imigracijos krizės prie pietinės sienos.

„Ukraina yra svarbi, bet kartu tai negali būti vienintelis dalykas, kurį jie daro, ir tai negali būti tuščias čekis“, – sakė K.McCarthy.

57 metų vyras iš Kalifornijos taip kalbėjo, Kyjivui paskelbus, kad po 10 dienų trukusių Rusijos smūgių, kurie sunaikino trečdalį šalies elektrinių, artėjant žiemai, beveik 1,2 tūkst. miestų ir kaimų liko be elektros energijos.

Latvijoje veikiantis portalas rusų kalba „Meduza“ praneša, kad Vladimirui Putinui artimo Rusijos oligarcho Jevgenijaus Prigožino valdoma ir finansuojama privati karinė kompanija „Wagner“ pradėjo gynybinės linijos statybą Luhansko srityje. Tikimasi, kad ji tęsis dešimtis kilometrų ir apims Lysyčansko ir Luhansko prieigas.

VIDEO: ЧВК Вагнера строит линию обороны в Луганской области

ЧВК Вагнера строит линию обороны в Луганской области

Statyboms naudojamos SSRS sukurtos greitaeigės tranšėjų kasimo transporto priemonės BTM-3, kurios daugelį metų dūlėjo Gynybos ministerijos sandėliuose. „Meduza“  pažymi, kad Antrojo pasaulinio karo patirtis rodo, kad investicijos į tokių gynybinių linijų statybą daugeliu atvejų nėra pagrįstos. Jas galima pralaužti siaurame ruože arba apeiti.

Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas sako, kad rusai ruošiasi apšaudyti laikinai jų užimtą Chersoną.

„Jie siunčia žinią „evakuokitės, Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudys Chersoną.“ Žinodami rusų taktiką ir tai, kad jie Čaplynkos apylinkėse kasa įtvirtinimus artilerijai... Nujaučiu, kad rusai patys ruošiasi apšaudyti Chersoną“, – tikino jis. 

V.Kimas vadovas pažymėjo, kad okupantai naudoja informacines atakas ir ragino netikėti rusų propaganda.

Ukrainos saugumo tarnybos nuotr./Vaizdai išvaduotose Chersono srities teritorijose

Jis patikino, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų darbas vyksta visomis kryptimis.

„Stebime, kaip mūsų kariuomenė spardo rusų okupantus“, – pridūrė V.Kimas.

Anksčiau naujasis Rusijos pajėgų Ukrainoje vadas Sergejus Surovikinas sakė neatmetantis „sudėtingų sprendimų“ dėl būsimo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo į okupuotą Chersoną.

Rusijos paskirta Chersono srities „valdžia“ išsiuntė gyventojams SMS žinutę, kurioje raginama palikti miestą dėl galimo Ukrainos kariuomenės apšaudymo.

„Mieli gyventojai! Nedelsiant evakuokitės. AFU [Ukrainos ginkluotosios pajėgos] apšaudys gyvenamuosius rajonus. Nuo 7.00 val. autobusai iš Rechporto į kairįjį krantą“, – rašoma žinutėje.

Pranešama, kad okupacinė valdžia planuoja į kairiąjį Dnipro krantą ir kitus Rusijos regionus „perkelti“ apie 50-60 tūkst.

Plačiau skaitykite ČIA.

Kyjivas antradienį apkaltino Raudonąjį Kryžių „neveiklumu“ dėl Rusijoje laikomų ukrainiečių belaisvių, teigdamas, kad ribotas sulaikytų civilių ir karių lankymas reiškia, kad jie gali būti kankinami. 

„Deja, kiekvienų [belaisvių] mainų metu matome, kad Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) neveiklumas privedė prie to, kad mūsų karo belaisviai ir civiliai įkaitai kasdien buvo kankinami badu ir elektros šoku“, – prezidento pareiškime teigia Ukrainos žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas. 

Jis taip pat pridūrė, kad organizacija nesilaiko savo mandato lankyti nelaisvėje laikomus karius ir civilius karinio konflikto zonoje. 

Kyjivas ne kartą prašė TRKK komandos, kad ši apsilankytų rusų kontroliuojamame kalėjime Olenivkoje. 

„Scanpix“/AP nuotr./Išpuolio Olenivkoje, kur buvo laikomi Ukrainiečiai karo belaisviai, padariniai

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas teigė, kad „Ukraina tikisi ir reikalauja iš TRKK tinkamo apsisprendimo gauti prieigą prie ukrainiečių kailinių Olenivkoje“. 

„Mes nematome, kad TRKK stengiasi apsaugoti mūsų kalinius“, – antradienį pridūrė A.Jermakas. 

TRKK naujienų agentūrai AFP teigė, kad supranta Kyjivo nusivylimą.

„Žinome, kad už to slypi šeimų kančia dėl nežinios apie savo artimųjų likimą“, – sakė TRKK atstovas. 

„Pakartojame, kad niekada nesustosime reikalauti prieigos prie visų karo belaisvių, kol galėsime juos pamatyti kelis kartus, kur jie yra laikomi“, – pridūrė jis.

Praeitą savaitę TRKK atstovas spaudai Ewanas Watsonas teigė, kad Raudonasis Kryžius nori apsilankyti Olenivkoje, bet, pirmiausiai, dar reikia palaukti, kol bus suteiktas leidimas ir saugumo garantijos, kurios užtikrins, kad komandai negresia joks pavojus. 

Plačiau šia tema skaitykite ČIA.

Rusija kare prieš Ukrainą jau prarado 66 280 karių, 2 554 tankus ir 269 lėktuvus. Vien per praėjusią parą, pasak Kyjivo, Rusijos kariuomenė neteko daugiau nei 400 savo karių. 

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke.

Didžiausius nuostolius per praėjusią parą Rusija patyrė Bachmuto ir Kramatorsko kryptimis.

Didžiosios Britanijos žvalgyba pažymi, kad Rusijos kariuomenė turi daug problemų su įvairių lygių vadovybe, o tai atsispindi tiek Rusijos pajėgų efektyvume, tiek jų motyvacijoje.

Žvalgyba teigia, kad aštuntą atviro karo prieš Ukrainą mėnesį pagrindiniai Rusijos Federacijos pajėgų karinės vadovybės elementai „vis labiau neveikia“.

„Taktiniu lygmeniu beveik neabejotinai vis labiau trūksta parengtų jaunesniųjų karininkų, kurie galėtų organizuoti ir vadovauti naujai mobilizuojamų rezervistų daliniams“, – pažymima apžvalgoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Mobilizacija Rusijoje

„Yra liudininkų įrodymų, kad 2022 m. spalio 15 d. 11 tarp Rusijos karių  netoli Belgorodo įvyko susišaudymas po to, kai karininkas išsakė paniekinamus komentarus apie tautinėms mažumoms atstovaujančius naujokus“, – pridūrė britas.

„Problemas, susijusias su vadovavimu žemesniuose valdymo lygiuose, greičiausiai paaštrina ir taip žema daugelio Rusijos padalinių motyvacija ir darna“, – teigia britų žvalgyba.

Žvalgyba primena, kad per plataus masto karą keturi iš penkių vietoje vadovavusių generolų jau buvo pakeisti ir iki šiol tai ne itin padėjo Kremliui pagerinti sėkmę mūšio lauke.

JAV karo lėktuvai F-16 tarptautinėje oro erdvėje netoli Aliaskos valstijos perėmė du Rusijos bombonešius, antradienį pranešė Šiaurės Amerikos oro ir kosmoso erdvės gynybos vadavietė (NORAD).

Tu-95 bombonešiai buvo perimti praėjusią dieną po to, kai „įskrido į Aliaskos oro gynybos identifikavimo zoną ir joje veikė“, sakoma NORAD pranešime.

Oro gynybos identifikavimo zona (ADIZ) – tai perimetras, kuriame oro eismas stebimas už nacionalinės oro erdvės ribų, siekiant sumažinti reagavimo laiką priešiškų veiksmų grėsmės atveju.

Nors tarp JAV ir Rusijos tvyro didelė įtampa dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, NORAD teigė, kad bombonešiai nelaikomi grėsme.

„NORAD stebi į ADIZ įskridusius užsienio karinius orlaivius ir juos identifikuoja“, taip pat „nuolat stebi užsienio orlaivių judėjimą ir, jei reikia, palydi juos iš ADIZ“, – sakoma pareiškime.

Šiuo metų laiku Rusija paprastai rengia kasmetines branduolines pratybas, tačiau nebuvo aišku, ar bombonešių buvimas susijęs su jomis.

Šioje teritorijoje, kuri yra netoli rytinės šalies sienos, gana dažnai perimami Rusijos orlaiviai.

Teheranas antradienį pareiškė, jog yra pasirengęs bendrauti su Kyjivu, kad išsiaiškintų dėl „nepagrįstų“ teiginių, jog Iranas tiekia Rusijai ginklus ir dronus, kurie naudojami kare prieš Ukrainą.

Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkai kaltina Maskvą, kad pastarosiomis savaitėmis vykdydama išpuolius prieš Ukrainą ji naudojo Irano gamybos dronus. Kremlius antradienį pareiškė neturintis žinių, kad jo kariuomenė naudotų tokius ginklus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pirmadienio rytą Ukrainos sostinė atakuota Irano dronais

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani, pavadinęs šiuos teiginius „nepagrįstais“ ir „paremtais melaginga informacija“, išreiškė „Irano pasirengimą derėtis ir diskutuoti su Ukraina, kad šie kaltinimai būtų išspręsti“, sakoma pareiškime.

„Teiginiai, kad Islamo Respublika siunčia ginklus, įskaitant karinius dronus, kurie naudojami Ukrainos kare“, yra „neteisingi“, priduriama ministerijos pranešime.

Anksčiau antradienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad pasiūlė prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad Kyjivas nutrauktų diplomatinius ryšius su Iranu.

Jis paminėjo, kad „Irano dronai padarė daug žalos“ Ukrainoje ir kad „Iranas gali toliau tiekti ginklus Rusijai“.

Diena anksčiau D.Kuleba paragino Europos Sąjungą „įvesti sankcijas Iranui už tai, kad jis aprūpina Rusiją dronais“.

Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad kaltinimai dėl ginklų tiekimo Rusijai yra „dalis kai kurių šalių žiniasklaidos organizacijų kuriamos tikslingos politinės atmosferos“, nukreiptos prieš Teheraną.

Laikraštis „The Washington Post“, remdamasis Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų saugumo pareigūnais, sekmadienį pranešė, kad Iranas planuoja suteikti Rusijai papildomų dronų, taip pat „raketų „žemė-žemė“.

Irano atstovas N.Kanani sakė, kad „nuo pat konflikto pradžios Islamo Respublika... visada pabrėžė būtinybę nutraukti konfliktą ir išspręsti ginčus taikiomis priemonėmis“.

JAV pirmadienį įspėjo, kad imsis veiksmų prieš įmones ir valstybes, bendradarbiaujančias su Irano dronų programa.

Praėjusį mėnesį Kyjivas nusprendė gerokai apriboti diplomatinius santykius su Teheranu dėl įtariamo ginklų tiekimo Rusijai.

Masinių atakų panaudojant iranietiškus dronus problema Ukrainoje bus išspręsta per dvi savaites, pareiškė ukrainiečių prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Ukraina netrukus gaus kelis šimtus dronų naikinimo stočių, o iki tol paprasčiausiai numušinėsime juos įprastinėmis priemonėmis“, – antradienį vakare per transliaciją „Youtube“ sakė O.Arestovyčius.

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Maskvą, kad pastarosiomis savaitėmis vykdydama kruvinus išpuolius prieš Ukrainą ji naudojo Irano gamybos dronus.

Kremlius antradienį pareiškė neturintis žinių, kad jo kariuomenė naudotų tokius ginklus, o Teheranas paskelbė, jog yra pasirengęs išsiaiškinti su Kyjivu dėl „nepagrįstų“ teiginių, kad Iranas aprūpina Rusiją dronais.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Oleksijus Arestovyčius

Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso nariai atvyko į Rusijos aneksuotą Krymą ir apmoko Rusijos kariuomenę naudoti bepilotes skraidykles „Shahed-136“.

Tai teigiama Amerikos karo studijų instituto (ISW) analitikų ataskaitoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pirmadienio rytą Ukrainos sostinė atakuota Irano dronais

„Irano personalas Ukrainoje tikriausiai yra bepiločių orlaivių instruktoriai. Tačiau lieka neaišku, ar Irano instruktoriai patys valdo bepiločius orlaivius, ar tiesiog moko Rusijos kariuomenę, kaip tai padaryti“, – sakoma ISW ataskaitoje.

Ekspertai pažymi, kad nuo rugsėjo vidurio Rusijos kariai pasiuntė dešimtis „Shahed-136“ prieš civilius taikinius Ukrainoje.

Rusijai tikriausiai prireiks 2–4 metų tokiems savo kariuomenės pajėgumams, kokie jie buvo prieš karą Ukrainoje, atkurti, antradienį sakė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.

Lankydamasis Vašingtone jis prognozavo ilgą karą ir ragino Vakarus remti Ukrainą, kol ji pasieks pergalę „laisvajam pasauliui“, bei toliau spausti Maskvą.

Rusijai savo kare Ukrainoje, kaip manoma, pasitelkiant iranietiškus dronus kamikazes, H.Pevkuras sakė girdėjęs pranešimų, jog Maskvos arsenalas toks išeikvotas, kad ji savo oro gynybos sistemas S-300 naudoja kaip paprastas raketas ir kad rusų sviediniai sprogsta ore, nes yra tiesiog per seni.

„Daugiau ar mažiau sutariama, kad Rusijai reikės nuo dvejų iki ketverių metų tam tikriems pajėgumams ar net tiems patiems pajėgumams, kuriuos jie turėjo [prieš karą], atkurti“, – per pokalbį su Valstybės departamento ir Pentagono korespondentais sakė H.Pevkuras.

Jo teigimu, Vakarų sankcijos ypač pakenkė lėktuvų gamybai ir sraigtasparnių techninei priežiūrai, nes Rusija dabar stokoja svarbių komponentų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusų kariai

„Jei galime rasti naujų būdų, kaip daryti poveikį Rusijai sankcijomis, žinoma, turime tai daryti“, – sakė H.Pevkuras.

Estų gynybos ministras, kuris buvo susitikęs su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, įspėjo, kad Rusija vis tiek dar turi pajėgumų vykdyti atakas, taip pat prieš NATO nares, tokias kaip Estija.

Tačiau, jo nuomone, branduolinio smūgio tikimybė nėra didelė, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tuo pagrasino skelbdamas Ukrainos teritorijų aneksiją.

Pasak H.Pevkuro, jis nematąs „jokios teigiamos papildomos vertės Rusijai“, jei būtų suduotas branduolinis smūgis.

„Vienintelis nutikti galintis dalykas tas, kad jie dėl to prarastų savo tylius rėmėjus, tokius kaip Kinija ar kai kurios kitos šalys“, – sakė estų ministras.

Po susitikimo paskelbtame Pentagono pareiškime sakoma, kad L.Austinas „gerai įvertino Estiją dėl jos aktyvios paramos Ukrainai“ ir „patvirtino JAV įsipareigojimą atgrasyti Rusijos agresiją NATO sąjungininkių atžvilgiu“.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis antradienį pareiškė, kad tai, jog Maskva plačiai naudoja Irano gamybos dronus per pastarojo meto atakas prieš jo šalį, yra Kremliaus „karinio ir politinio bankroto“ simbolis.

„Pats faktas, kad Rusija kreipiasi į Iraną dėl tokios pagalbos, yra Kremliaus karinio ir politinio bankroto pripažinimas“, – sakė V.Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi.

Tačiau jis pridūrė, kad „strategiškai tai jiems vis tiek nepadės“.

„Tai tik dar kartą įrodo pasauliui, kad Rusija eina link pralaimėjimo ir bando įtraukti ką nors kitą kaip savo teroro bendrininkus“, – teigė V.Zelenskis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Jis nepritarė antradienį jo užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos pateiktam pasiūlymui nutraukti Kyjivui diplomatinius ryšius su Iranu.

„Mes neabejotinai užtikrinsime tinkamą tarptautinę reakciją į tai“, – sakė V.Zelenskis, turėdamas omenyje dronų naudojimą.

Kyjivas ir jo Vakarų sąjungininkai apkaltino Maskvą, kad pastarosiomis savaitėmis, vykdydama išpuolius prieš Ukrainą, ji naudojo Irano gamybos dronus. Kremlius antradienį pareiškė neturintis žinių, kad jo kariuomenė naudotų tokius ginklus.

Teheranas pareiškė, kad yra pasirengęs bendrauti su Kyjivu, kad išsiaiškintų dėl „nepagrįstų“ teiginių, jog Iranas aprūpina Rusiją dronais.

Mykolajivo karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas informavo, kad naktį ukrainiečiai šioje srityje numušė 12 iranietiškų dronų kamikadzių. 

Rusijos kariuomenė antradienį pareiškė, kad po kelių didelių nesėkmių rytuose ir pietuose jos karių padėtis Ukrainoje, atremiant kontrataką, yra „įtempta“.

„Situaciją specialiosios karinės operacijos srityje galima apibūdinti kaip įtemptą. Priešas neatsisako bandymų pulti Rusijos karių pozicijas“, – valstybinei televizijai „Rossija 24“ sakė generolas Sergejus Surovikinas, kuris jau 10 dienų vadovauja operacijoms Ukrainoje.

Vasaros pabaigoje Ukrainos pajėgos surengė kontrpuolimą pietuose ir vis labiau artėjo prie Maskvos okupuoto Chersono miesto.

Mykolajivo 79-osios oro desantininkų brigados nuotr./Sunaikinti Rusijos pajėgų tankai

Antradienį Rusijos karinių operacijų Ukrainoje vadas sakė, kad Rusijos kariuomenė ruošiasi evakuoti civilius gyventojus iš miesto.

Tą pačią dieną rusai taip pat pranešė, kad atkovojo teritoriją Ukrainos rytiniame Charkivo regione – tai pirmieji laimėjimai šioje teritorijoje po to, kai Maskvos pajėgos buvo nustumtos atgal per plataus masto kontrpuolimą.

Rusija taip pat paskelbė evakuosianti civilius gyventojus iš vieno svarbiausių pietų Ukrainos miestų. Chersonas yra vienas iš keturių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva neseniai pareiškė aneksavusi.

Tai buvo pirmasis didelis Ukrainos miestas, atitekęs Rusijos pajėgoms po to, kai Kremlius vasario 24 dieną pradėjo invaziją.

Tačiau vasaros pabaigoje Ukrainos pajėgos surengė kontrpuolimą pietuose ir vis labiau artėjo prie miesto.

„Scanpix“/AP nuotr./Sergejus Surovikinas

„Rusijos kariuomenė visų pirma užtikrins saugią Chersono gyventojų evakuaciją“, – sakė S.Surovikinas valstybinei televizijai „Rossija 24“, apibūdindamas situaciją kaip „labai sudėtingą“.

Pasak jo, Ukrainos smūgiai, nukreipti į civilinę infrastruktūrą, „kelia tiesioginę grėsmę gyventojų gyvybei“.

Taip pat Kremliaus paskirtas Chersono srities vadovas Vladimiras Saldo platformoje „Telegram“ paskelbė apie „organizuotą civilių gyventojų perkėlimą“ iš kelių srities savivaldybių į kairįjį Dnipro krantą.

Ukrainos įstatymų leidėjai antradienį pritarė įstatymo projektui, pagal kurį būsimieji piliečiai privalės išlaikyti kalbos egzaminą – tai tik viena iš priemonių, kuriomis siekiama stiprinti šalies kalbą ir kultūrą po Rusijos invazijos.

Keli parlamentarai socialiniuose tinkluose pranešė, kad už įstatymo projektą, kurį dar reikės patvirtinti po galutinio svarstymo, balsavo daugiau nei 300 iš 450 parlamento narių.

Pagal įstatymo projektą, kurį pasiūlė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, užsieniečiai, teikiantys prašymą pilietybei gauti, privalo išmanyti Ukrainos teisės ir istorijos pagrindus bei mokėti ukrainiečių kalbą.

Karolinos Stažytės nuotr./Kyjivas

Neišlaikius egzaminų per dvejus metus nuo pilietybės suteikimo, ji galės būti atimta, rašoma projekte.

Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą ir kilus karui Donbase, Ukraina ėmėsi demontuoti sovietmečio paminklus ir keisti vietovardžius.

Tačiau Maskvos vasarį pradėta invazija ukrainiečius privertė svarstyti ir rusų kalbos statusą privačiose bei viešose erdvėse.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Karo studijų institutas (ISW) kasdienėje apžvalgoje rašo, kad spalio 18-ąją Rusija tęsė smūgius Ukrainos civilinei infrastruktūrai. Remiantis V.Zelenskio informacija, sunaikinta 30 proc. Ukrainos elektrinių. Anot ISW, taip Rusija siekia demoralizuoti gyventojus, tačiau vargu ar toks planas gali pasiteisinti. 

Apžvalgoje rašoma, kad nors Baltarusija leidžia Rusijai naudotis savo infrastruktūra ir oro erdve, iš kur rengiamos atakos, mažai tikėtina, kad šalis įsitrauks į tiesioginius karo veiksmus. 

„Geolokalizuotuose socialinės žiniasklaidos kadruose matyti, kaip Rusijos karinė technika geležinkeliu juda per Baltarusiją, o tai atitinka ankstesnius ISW vertinimus, kad Baltarusija ir toliau dalyvaus kare kaip bendrakariaujanti šalis, Baltarusijos pajėgoms tiesiogiai nedalyvaujant kovinėse operacijose. Rusijos ginkluotosios pajėgos beveik neabejotinai yra pernelyg degradavusios, kad artimiausiais mėnesiais iš Baltarusijos teritorijos vėl atidarytų šiaurinį frontą prieš Ukrainą“, – rašoma apžvalgoje.

Ukrainos generalinis štabas taip pat pažymėjo, kad Baltarusijos ginkluotosios pajėgos vykdo slaptą mobilizaciją prisidengdamos mokymais, nors mobilizacija Baltarusijoje greičiausiai yra Baltarusijos režimo lyderio Aliaksandro Lukašenkos bandymas pademonstruoti paramą V.Putinui, o ne apčiuopiamas karinio dalyvavimo Ukrainoje rodiklis, rašoma toliau. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ir Baltarusijos kariai per bendras pratybas

Vakar Rusijos pajėgos surengė ribotą antžeminę ataką šiaurinėje Charkivo srityje, o tai rodo, kad Rusija teritorinių tikslų šioje srityje neatsisako, nepaisant patirtų didžiulių nuostolių. Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos kariai atrėmė priešo puolimą Ohircevėje, gyvenvietėje, esančioje už 2 km į pietus nuo tarptautinės sienos ir apie 50 km į šiaurės rytus nuo Charkivo miesto.

„Atsižvelgiant į dabartinę nuolat prastėjančią Rusijos puolamųjų pajėgumų Ukrainoje būklę, labai mažai tikėtina, kad Rusijos kariai šioje teritorijoje pasieks kokių nors laimėjimų“, – teigia ISW.

Kelios pagrindinės Karo studijų instituto išvados: 

• Dabartiniai ir buvę JAV pareigūnai patvirtino, kad Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso nariai yra Rusijos okupuotame Kryme, kad apmokytų Rusijos pajėgas, kaip naudotis jų įsigytais Irano dronais.
• Ukrainos pajėgos toliau taikėsi į Rusijos antžemines ryšio linijas (GLOC) ir šaudmenų sandėlius centrinėje Chersono srityje.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas netoli Bachmuto ir Avdijivkos.
• Po Kerčės tilto sprogimo Rusijos valdžios institucijos stengiasi susidoroti su sumažėjusiais logistikos pajėgumais per Krymą.
• Okupacinė valdžia artimiausiomis dienomis gali vis dažniau versti Ukrainos civilius Chersono gyventojus persikelti toliau už fronto linijos arba į Rusiją.

Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas pranešė, kad dėl Rusijos apšaudymų Kryvyj Riho rajone sunaikinta energetikos infrastruktūra, todėl daugelyje gyvenviečių sutriko elektros ir vandens tiekimas. Jį bandoma kuo greičiau atkurti. 

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi pranešė, kad Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje (ZAE) atkūrtas ryšys su paskutine veikiančia 750 kilovoltų (kV) elektros linija, kuri buvo nutraukta trečią kartą per dešimt dienų.

Vietoje esantiems TATENA ekspertams aukštas pareigas užimantys Ukrainos darbuotojai pranešė, kad ryšys buvo atkurtas vakar 21.30 val. vietos laiku, praėjus beveik 18 valandų po atjungimo.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Pasikartojantys sutrikimai rodo, kokia pavojinga tebėra branduolinės saugos ir saugumo padėtis didžiausioje Europos atominėje elektrinėje vykstant kariniam konfliktui Ukrainoje. TATENA pabrėžia būtinybę aplink objektą nustatyti apsaugos zoną.