Sekite 15min Google
Pasak „Reuters“ šaltinio, Kyjivas atsakymo į savo pasiūlymą kol kas negavo.
Rusijos laivų medžioklė
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina, pasitelkdama dronus, pradėjo Rusijos laivų medžioklę Azovo ir Juodojoje jūrose, siekdama atkirsti tiekimą Krymui ir sutrikdyti naftos eksportą „šešėlinio laivyno“ tanklaiviais.
Pastarosiomis dienomis smūgiai išsiplėtė ir į grūdų terminalus Novorosijske, apšaudyti konteineriniai laivai, taip pat Kaspijos vamzdyno konsorciumo terminalas bei Kazachstano naftą gabenantys laivai.
Rusija savo ruožtu ėmė atakuoti ne tik Odesos srities uostus, bet ir tiesiogiai į juos užsukančius civilinius laivus, įskaitant užsienio šalių. Smūgiai vykdomi balistinėmis raketomis, nuo kurių Ukrainos oro gynyba negali apsisaugoti dėl amerikietiškų „Patriot“ perėmėjų trūkumo, rašo „The Moscow Times“.
Bijo: į Odesą atplaukia labai mažai laivų
Liepą į Odesos uostus užsukdavo apie 15 laivų per parą, tačiau iki mėnesio pabaigos šis skaičius sumažėjo iki vieno ar dviejų, leidiniui „Financial Times“ sakė didžiausio Ukrainos privataus uostų operatoriaus „Transinvestservice“ bendrasavininkis ir generalinis direktorius Andrijus Stavniceris. „Kpler“ duomenimis, rugpjūtį laivyba visiškai sustojo.
Birželį ir liepą, Ukrainos valdžios teigimu, Rusijos kariuomenė atakavo mažiausiai 50 krovininių laivų, dėl ko žuvo daugiau nei 30 žmonių, rašo „The New York Times“. Tarp jų – sausakrūvis laivas „Golden Leo“, kuris liepos 19 d. išplaukė iš Čornomorsko uosto su grūdų kroviniu.
Kaip NYT pasakojo antrasis kapitono padėjėjas indas Blessonas Sebastianas, per pastaruosius aštuonis mėnesius jis Ukrainoje lankėsi daugybę kartų, tačiau pastarąjį sykį Rusijos atakų intensyvumas buvo gerokai didesnis nei kada nors jam teko matyti ankstesnių reisų metu.
Kai „Golden Leo“ nutolo nuo uosto 6,4 km, Rusijos raketa pataikė į jo korpusą. Per ataką žuvo 10 įgulos narių ir Ukrainos locmanas, laivas nuskendo.
Savo ruožtu Ukrainos dronai, be Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivių, atakavo Turkijos laivus ir prie Novorosijsko nuskandino iš Indijos plaukusį bendrovės „Fesco“ konteinerių laivą „Janina“. Po šio įvykio viena didžiausių Rusijos konteinerių pervežimo įmonių atsisakė reisų per Juodąją jūrą.
Paralyžiuotas Rusijos grūdų eksportas
Be to, Ukrainos atakos paralyžiavo pagrindinį Rusijos grūdų eksporto kanalą. Ketvirtadienį darbą sustabdė didžiausias Novorosijsko grūdų terminalas KSK (metinis pajėgumas – 9 mln. tonų). Buvo nutrauktas autotransporto ir geležinkelio vagonų iškrovimas bei grūdų krovimas į laivus.
Dieną prieš tai veiklą sustabdė NZT (Novorosijsko grūdų terminalas) ir NKXP (Novorosijsko duonos produktų kombinatas), kurių metinis pajėgumas siekia atitinkamai 8,5 ir 7,1 mln. tonų. Pirmasis terminalas buvo stipriai apgadintas, o antrame sugriuvo krovos galerija.
Jau liepą, dar iki pastarųjų įvykių, eksportas per Juodosios ir Azovo jūrų terminalus, kurie yra pagrindinis Rusijos grūdų išvežimo kelias, susitraukė 22,8 proc. – iki 1,8 mln. tonų, praneša „Reuters“, remdamasi pramonės šaltiniais.
Ukrainos grūdų eksportas, agentūros duomenimis, per pirmąsias dvi rugpjūčio savaites, lyginant su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, smuko 75 proc. Ekonomistų vertinimu, visiškas Juodosios jūros uostų darbo sustabdymas Ukrainai gali kainuoti 1–1,5 proc. BVP, pažymi „Financial Times“.
