Ukraina pigiu dronu sunaikino Rusijos Baltijos laivyno laivą už 400 milijonų

Nauji vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas kilęs gaisras laive, nukentėjusiame birželio 3 d. Kronštato laivų statyklos sausajame doke, atskleidė sunaikinimo mastą iškart po smūgio – dar prieš pradedant aktyvią gesinimo operaciją. Būtent tai, kaip pažymima, leido tiksliau įvertinti pradinę pažeidimo būklę.

Iš paskelbtos vaizdinės medžiagos matyti, kad korvetės bokštelio ir stiebo konstrukcija įgriuvo į korpuso vidų. Jame buvo įrengtos pagrindinės laivo radijoelektroninės sistemos: apžvalginis radaras „Furke-2“, taikinių nustatymo radaras „Monument-A“, navigaciniai radarai MR-231-2, radijoelektroninės kovos kompleksas TK-25.

Dėl konstrukcijos griuvimo taip pat buvo pažeisti priešlaivinių raketų Ch-35 komplekso „Uran“ paleidimo įrenginių elementai.

Anot analitikų, gaisras išplito laivo vidinėse patalpose už vairinės – būtent ten yra ginklų ir laivo sistemų valdymo postai. Pažymima, kad ugnis užfiksuota ir ten, kur yra įgulos gyvenamosios patalpos. Be to, korpuse matomos deformacijos, kurios gali liudyti apie vidinį sprogimą.

Pažeista ir „Paket-NK“ komplekso – 324 mm prieštorpedinių pabūklų, esančių šalia mašinų skyriaus – įrengimo zona.

Liudytojų teigimu, gaisrui gesinti buvo panaudoti 4–5 hidrantai, tačiau gesinimo pradžioje ugnis jau aktyviai plito korpuso viduje.
Ekspertai pažymi, kad ilgalaikė aukšta temperatūra lemia metalo stiprumo praradimą, o tolesnis užpylimas vandeniu – pagreitintą koroziją, todėl laivo atstatymas tampa itin problemiškas.

„Wikipedia“ nuotr./Rusijos korvetė „Boikij“

Remiantis turimais duomenimis, smūgis buvo suduotas Ukrainos tolimojo nuotolio dronu FP-1, kurio vertė siekia apie 55 tūkst. dolerių. Tuo tarpu 20380 projekto korvetės vertė 2021 m. duomenimis yra 350–400 mln. dolerių.

Dronas įveikė daugiau nei 900 km iki tikslo, po ko, kaip pabrėžia eskpertai, laivą faktiškai išvedė iš rikiuotės.