Pasak V.Medinskio, Vakarų klaida neva yra ta, kad jie karą Ukrainoje vertina kaip kažką panašaus į Anglijos ir Prancūzijos konfliktą – dviejų šalių, turinčių savo istoriją ir kultūrą.
Tuo tarpu, pasak Rusijos politiko, karas su Ukraina yra „brolžudiška kova tarp dviejų valstybių, turinčių bendrą kalbą ir kultūrą, kurios iš esmės yra viena tauta ir kurioms lemta būti artimomis sąjungininkėmis“.
„Tai panašu į dviejų brolių – vyresniojo ir jaunesniojo – konfliktą dėl to, kuris iš jų protingesnis ir svarbesnis. Šis konfliktas, deja, gilina mūsų skirtumus, todėl norime, kad jis kuo greičiau baigtųsi“, – pabrėžė pagrindinis istorinio revizionizmo, paskatinusio Rusiją įsiveržti į Ukrainą, kūrėjas.
Rusija dažnai pasitelkia broliškų tautų arba mažesniojo ir didesniojo brolio įvaizdžius, kai jai tai naudinga. Visgi rusai nemato prieštaravimo tarp tokių savo žodžių ir pradėtos agresijos kaimyninėje šalyje.
V.Medinskis patikino, kad Rusija nori taikos, „bet, jei Ukraina ir toliau bus valdoma kitų nacionalinių interesų“, ji tiesiog bus „priversta reaguoti“.
Vyriausiasis Rusijos derybininkas taip pat teigia, kad Ukraina turėtų liautis integravusis į Vakarus ir priimti Rusijos taikos sąlygas, sakydamas, kad Rusija paprastai laimi ilguose mūšiuose.
Kaip argumentą jis pateikė Rusijos karą su Švedija XVIII a. Jis taip pat paminėjo Didįjį Šiaurės karą XVIII a. pradžioje.
„Neįmanoma vesti ilgo karo su Rusija“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad kompromisų iš Ukrainos pusės nebuvimas lemtų tik naujus teritorinius nuostolius.
Rusija pamiršo savo pralaimėjimus
Tačiau „The Wall Street Journal“ atkreipė dėmesį, kad kai kurie ilgi karai vis dėlto baigėsi rusų pralaimėjimu, pavyzdžiui, beveik dešimtmetį trukusi invazija į Afganistaną, kuri išeikvojo Maskvos išteklius ir baigėsi 1989 m. jai išvedus karius. Po dvejų metų Sovietų Sąjunga žlugo.
Vakarų pareigūnai netgi padarė išvadą, kad Rusija kare su Ukraina jau patyrė daugiau nei 10 kartų daugiau nuostolių nei Sovietų Sąjunga per visą Afganistano kampaniją.
Už tokių žodžių slepiasi rusų ekspansionistinės ambicijos ir brolį nužudęs Kainas su akmeniu
Ukrainos užsienio reikalų ministerija sureagavo į V.Medinskio tezę apie vyresniojo ir jaunesniojo brolių konfliktą. Pasak ministerijos atstovo spaudai Heorhijaus Tychijaus, Rusijos požiūris į ukrainiečius maskuoja ekspansionistines ambicijas, kurios yra jos kampanijos esmė.
„Jei Rusija tvirtina esanti kurios nors Vidurio ar Rytų Europos tautos „brolis“, tai šioje istorijoje Kainas jau laiko akmenį“, – sakė jis.
Ukrainos pareigūnai žurnalistams teigė, kad V.Medinskis per derybas Stambule, bandydamas įtikinti Ukrainos komandą, nuolat pasitelkdavo abejotinas praėjusių šimtmečių konfliktų interpretacijas.
Būtent praeities interpretacijomis V.Medinskis pirmą kartą išgarsėjo politiniuose sluoksniuose. 2000-aisiais jis parašė seriją populiarių istorijos knygų „Mitai apie Rusiją“, kuriose puolė klišes apie rusų girtuoklystę ir žiaurumą, nagrinėjo „rusų sielos“ sąvoką ir atmetė teiginius, kad rusai yra autoritarinės prigimties.
Anksčiau kaip istorikas, padedantis kurti didįjį propagandinį naratyvą apie tariamą Rusijos galybę, V.Medinskis palygino Rusijos karą prieš Ukrainą su konfliktu Kalnų Karabache pavadindamas Karabacho regioną „ginčytina teritorija“.
Savo ruožtu Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija šį palyginimą pavadino netinkamu, „nes Azerbaidžanas niekada nepažeidė jokios valstybės teritorinio vientisumo ir nekariavo agresyvių karų prieš jokią šalį“.
V.Medinskis taip pat pasisakė apie smūgį Ukrainai raketa „Orešnik“, sakydamas, kad to pareikalavo rusai po to, kai Ukraina tariamai „susprogdino“ rusų keleivinį traukinį.
„Žinoma, po to piliečiai pareikalavo, kad Kyjive ir Lvive panaudotume „Orešnikus“ ir kad nutrauktume derybas. Ir šiuo atžvilgiu mums labai sunku“, – toliau propagandą skleidė V.Putino padėjėjas.
