Tačiau šis bandymas įbauginti bus nesėkmingas ir dėl kitos esminės priežasties: Rusija neturi pakankamai karių, sako leidinio „Politico“ apžvalgininkė ir Atlanto tarybos (angl. Atlantic Council) vyresnioji bendradarbė Elisabeth Braw savo komentare.
„Mūsų santykiai su Suomija apskritai buvo idealūs. Tiesiog puikūs. Neturėjome vienas kitam nė vienos pretenzijos, ypač teritorinės, jau nekalbant apie kitas sritis. Netgi neturėjome karinių pajėgų; mes išvedėme visas karines pajėgas iš ten, nuo Rusijos ir Suomijos sienos“, – skundėsi V. Putinas praėjusį mėnesį interviu valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“. Nepaisant to, Suomija įstojo į NATO. „Jie taip nusprendė. Bet mes ten neturėjome karių, dabar turėsime“, – pridūrė jis.
Pasak apžvalgininkės, V.Putino skundas buvo panašus į skriaudėjo ar smurtaujančio partnerio skundą, kuriame teigiama, kad viskas buvo gerai, kol kitas asmuo nesikreipė į policiją arba neišsikraustė. Iš tiesų įdomu, ar Kremliaus viršūnės kada nors susimąstė, kokį poveikį jų žodžiai ir veiksmai daro kitoms šalims, nes, žinoma, būtent Rusijos karingumas paskatino Suomiją kreiptis dėl narystės NATO, sako ji.
Tačiau problema ta, kad nuolat grasinti kitiems reikia nemažai išteklių. Jei Rusija nori įbauginti Suomiją, paskelbdama, kad keršys už šios šalies įstojimą į NATO, pasienyje dislokuodama karius, ji turi turėti daug karių. O Rusija jų paprasčiausiai neturi.
„Rusai neturės išteklių kurti infrastruktūrą, gaminti naują sunkiąją ginkluotę ir verbuoti nemažai pajėgų prie mūsų sienos iki 2030-ųjų“, – pastebėjo į atsargą išėjęs generolas majoras Pekka Toveri, buvęs Suomijos karinės žvalgybos viršininkas ir neseniai išrinktas Suomijos parlamento narys.
„Suomija yra labai sudėtinga operacinė aplinka, ką sovietai ir sužinojo Antrojo pasaulinio karo metais. Sovietai ją vadino operacijomis pelkėtoje miškingoje vietovėje, ir tam reikia specialaus pasirengimo ir įrangos, kurios jie neturi“, – pastebėjo pašnekovas. Iš tiesų didžioji Suomijos pasienio teritorijos dalis yra visiška dykynė, nepritaikyta šiuolaikinei mechanizuotai kovai.
Tuo tarpu Rusijos kariuomenė yra tokia „pertempta“, kad praėjus vos keliems mėnesiams po plataus masto invazijos į Ukrainą Kremlius jau perkėlė prie Suomijos sienos dislokuotus savo karius į tarnybą Ukrainoje – nors V.Putinas tvirtina, kad jie buvo išvesti kaip draugystės su Suomija ženklas.
„Kamenkoje [netoli Sankt Peterburgo], maždaug už 50 kilometrų nuo Suomijos sienos, jie vis dar turi 138-ąją atskirąją gvardijos motorizuotąją šaulių brigadą, – pažymėjo P.Toveri. – Tačiau įgulos mažai, nėra kovai pasirengusių karių, nes visi jie yra Ukrainoje. O visos penkios mums artimos brigados jau prieš karą buvo pusiau sukomplektuotos“, – sakė pašnekovas. Ir nors Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, Suomijai įstojus į NATO, skelbė karingą retoriką, prie Suomijos sienos nebuvo perdislokuota jokių karių.
Rusijos ginkluotosios pajėgos yra pernelyg „pertemptos“, todėl Suomijos vadovai ramiai reagavo į V.Putino pareiškimą.
Iš tiesų Rusijos ginkluotosioms pajėgoms taip sunkiai sekėsi verbuoti pakankamai karių, kad kai kurias vietoves teko perduoti sukarintos „Wagner“ grupuotės samdiniams, jau nekalbant apie kalinius. Mainais į laisvę karo tarnybai jau užverbuota apie 100 000 nuteistųjų, o kadangi šie prastai apmokyti kareiviai masiškai žūsta, juos tenka nuolat papildyti. (Buvę kaliniai taip pat garsėja marodieriavimu ir plėšikavimu.) Todėl nenuostabu, kai po kelių mėnesių „specialiosios karinės operacijos“ Rusija taip pat buvo priversta vykdyti dalinę mobilizaciją, kuri buvo sėkminga tik iš dalies, nes daug tinkamų vyrų jau buvo išvykę iš šalies, pastebi apžvalgininkė.
Dabar V.Putinas, kuris praėjusių metų pabaigoje pareiškė, kad Rusija Ukrainoje turi 617 000 karių, nori toliau didinti šalies ginkluotąsias pajėgas. Tačiau Ukrainoje sunku išlaikyti 600 000 karių pajėgas, kai visos Rusijos ginkluotosios pajėgos sudaro 1,15 mln. karių. Turbūt nenuostabu, kad praėjusių metų gruodį V.Putinas įsakė ginkluotąsias pajėgas padidinti iki maždaug 1,32 milijono; maždaug tuo pačiu metu S.Šoigu pasiūlė, kad iki 2026 m. jos turėtų išaugti iki 1,5 milijono.
Tačiau vis dėlto kyla klausimas, iš kur šie kariai bus paimti ir kokie geri jie bus. Nenuostabu, kad – nepaisant „Wagner“ ir buvusių kalinių – ėmė sklisti gandai, jog Kremlius planuoja dar vieną mobilizacijos etapą.
Kadangi Rusijos ginkluotosios pajėgos susiduria su sunkumais, Suomijos politikai gali sau leisti nesijaudinti dėl V.Putino grasinimų – kol kas. Tačiau Rusijos agresijos pavojus išliks, nes neatrodo, kad Rusija artimiausiu metu iš esmės pasikeis.
„Priešininko kariuomenės komplektavimo problemos yra tiesiog sėkmė, o mūsų sėkmė netruks. Štai kodėl Suomija ir Švedija išmintingai pasielgė įstodamos į NATO. Tačiau šį kartą V.Putinas pervertino galingą Rusijos kariuomenės jėgą ir neįvertino Vakarų politikų gebėjimo suprasti elementarią aritmetiką“, – apibendrino apžvalgininkė.
