Karas Ukrainoje. Prie Smolensko sugriuvo tiltas: užblokuotas pagrindinis transporto koridorius su Baltarusija

Stopkadras/Prie Smolensko sugriuvo tiltas

Rusijos Smolensko srityje sugriuvo Paninsko tiltas.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad dėl tilto griūties buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės. Jie buvo automobilyje ir sunkvežimyje, kurie nukrito kartu su tiltu.

„Tiltas ėjo virš Maskvos-Minsko geležinkelio bėgių – pagrindinis transporto koridorius tarp Baltarusijos ir Rusijos yra užblokuotas“, – rašo kanalas „NEXTA Live“.

VIDEO: Nufilmuota, kaip prie Smolensko sugriuvo tiltas

Nufilmuota, kaip prie Smolensko sugriuvo tiltas

Rusijos kanalų duomenimis, dėl tilto griūties žuvo viena moteris. Kiti sužeistieji buvo paguldyti į ligoninę. Sužeistųjų skaičius išaugo iki šešių.

Propagandinės naujienų agentūros TASS duomenimis, dėl tilto griūties nukentėjo geležinkelio sankasa. Traukinių eismas buvo sustabdytas. Apie incidento priežastis kol kas nepranešama.

Smolenske sugriuvo tiltas

+2

„Scanpix“ nuotr./Kremlius

Dienraštis „The Washington Post“, remdamasis Europos žvalgybos tarnybos gautais Kremliaus vidiniais dokumentais, pranešė, kad Rusija skleidžia dezinformaciją apie Ukrainą Jungtinėse Valstijose , pasitelkdama „trolių“ tinklą, ir taip kenkia valstybių teikiamai pagalbai.

Straipsnyje pažymima, kad Rusija bando daryti įtaką Kongresui ir kitiems politiniams debatams, kad kurstytų antiukrainietiškas nuotaikas ir sėtų baimę tarp amerikiečių, jog išlaidos užsienio politikai „pakenks jų interesams“. Tuo tikslu su Kremliumi susiję politinių technologijų specialistai ir „botų“ fabrikas paskelbė tūkstančius suklastotų naujienų straipsnių, socialinės žiniasklaidos pranešimų ir komentarų, skatinančių Amerikos izoliacionizmą.

Dokumentuose teigiama, kad Rusijos dezinformacijos kampanijos tikslas buvo pavaizduoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį kaip korumpuotą ir pabrėžti, kad pinigus reikia skirti sienos su Meksika gynybai, o ne pagalbai Ukrainai, rašo laikraštis.

„The Washington Post“ taip pat praneša, kad dokumentuose yra metaduomenų, rodančių, kad dokumentus parengė Maskvoje įsikūrusios ryšių su visuomene įmonės „Agency for Social Design“ vadovo Iljos Gambašidzės komandos nariai. Kovo mėnesį JAV jam skyrė sankcijas už interneto svetainių, imituojančių oficialią Europos žiniasklaidą, kūrimą.

Be to, internetinis leidinys „DC Weekly“, susijęs su JAV policijos pareigūnu Johnu Marku Duganu, tapusiu prorusišku žurnalistu Donbase, paskleidė klastotę, kad V.Zelenskis neva už Jungtinių Valstijų pinigus nusipirko dvi jachtas.

Pasak leidinio, proukrainietiškai nusiteikęs senatorius, respublikonas iš Šiaurės Karolinos Thomas Tillisas CNN sakė, kad diskusijos dėl pagalbos Ukrainai buvo sustabdytos iš dalies dėl to, kad „kai kurie politikai nerimauja dėl įtarimų Ukrainos vyriausybės korupcija“, taip pat mano, kad „žmonės už šiuos pinigus ketina pirkti jachtas“.

Mike'as Turneris, vadovaujantis JAV Atstovų Rūmų nuolatiniam žvalgybos komitetui, pareiškė, kad kai kurie Kongreso respublikonai kartoja Rusijos propagandą dėl invazijos į Ukrainą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Europos gynybos rangovai įspėjo, kad priklausomybė nuo kiniškos medvilnės, naudojamos šaudmenims gaminti, kelia grėsmę jų gebėjimui plėsti gamybą, kuomet Vakarų šalys stengiasi paremti su iššūkiais susiduriančią Ukrainos kariuomenę.

Europoje labai trūksta nitroceliuliozės, kuri naudojama sprogmenims, parakui ir kietajam raketų kurui gaminti. Dėl to gali kilti sunkumų didinant šaudmenų, reikalingų Europos atsargoms papildyti ir Ukrainai paremti, gamybą. Laikraštis „Financial Times“ citavo šaltinį gynybos pramonėje ir Europos gamintojus.

Tuo tarpu Rusija, kuri taip pat didina šaudmenų gamybą, per pastaruosius dvejus metus padidino nitroceliuliozės importą iš Kinijos. Jos pirkimai iš Kinijos šoktelėjo nuo 3,4 mln. JAV dolerių 2022 m. iki 7,18 mln. dolerių per pirmuosius dešimt 2023 m. mėnesių, rodo Didžiosios Britanijos Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto ištirti duomenys.

Švedijos gamintoja „Saab“ teigė, kad ilgainiui bendrovėms gali tekti apsvarstyti alternatyvius svarbiausių medžiagų gamybos būdus, kad būtų apsaugota Europos „amunicijos ekosistema“. Švedijos koncerno generalinis direktorius Mikaelis Johanssonas laikraščiui „Financial Times“ sakė, kad nitroceliuliozė yra pavyzdys, kaip gynybos bendrovėms teks kurti naujas tiekimo grandines „daugiapoliame pasaulyje“, kuriame „egzistuos ne tik Vakarų taisyklėmis pagrįsta tvarka“. Jis pridūrė: „Turime galvoti apie panašiai mąstančias šalis ir apie tai, su kuo galime dirbti ilgą laiką, kuo galime pasitikėti.“

JK ginkluotosioms pajėgoms šaudmenis tiekianti bendrovė „BAE Systems“ teigė, kad nors turi pakankamai šaudmenų gamybai reikalingų žaliavų atsargų, ji „žino apie galimą susirūpinimą dėl nitroceliuliozės prieinamumo ateityje“ ir aktyviai bendradarbiauja su savo partneriais, kad užtikrintų tiekimą ateityje.

Bendrovė „Rheinmetall“, kurios patronuojamoji įmonė „Nitrochemie“ gamina nitroceliuliozę, patvirtino, kad svarsto galimybę Žemutinėje Saksonijoje įsteigti gamybos padalinį, kuris būtų naujos šaudmenų gamyklos dalis.

„AFP“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

Pirmadienį paskelbus apie pirmųjų Vokietijos karių atvykimą į Lietuvą, Kremlius šio pranešimo nepraleido pro akis. Rusijos prezidento Vladimiro Putinas atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pagrasino Lietuvai „specialiomis priemonėmis“.

D.Peskovas pareiškė, kad „įtampa toliau eskaluojama“, ir pagrasino „specialiomis priemonėmis“ po to, kai į Lietuvą buvo nusiųsta apie 20 Vokietijos karių.

Dviejų dešimčių Vokietijos karių atsiuntimas į Lietuvą ir Vokietijos planai atidaryti karinę bazę neva sukuria Rusijai „karštus pavojaus židinius“, pažymėjo prezidento atstovas spaudai.

Plačiau skaitykite ČIA.

Korabli.eu nuotr./Raketnešis laivas „Serpuchov“

Rusijos Kaliningrado srityje užsidegė raketnešis laivas „Serpuchov“. Dėl gaisro laivas patyrė didelę žalą.

Kaip praneša naujienų agentūra „RBK-Ukraina“, remdamasi šaltiniu saugumo tarnybose, gaisras laive „Serpuchov“ kilo balandžio 7 d. Kalbama apie „Bujan-M“ 21631 tipo mažąjį raketnešį laivą. Tai penktasis šios serijos laivas.

Šaltinio teigimu, Rusijos raketnešis užsidegė netoli Baltijsko karinio jūrų laivyno bazės Kaliningrado srityje. Šaltinis nenurodė, dėl ko kilo gaisras.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/NATO karinės pratybos

Galimo karo su Rusija išvakarėse NATO turėtų pradėti iš tikrųjų spręsti Aljanso problemas, o ne klaidingai tikėtis greitos pergalės, skelbia britų leidinys „The Times“.

Pasak straipsnio šiuo metu padėtis niūroka: kai kurios sąjungininkės vis dar nesugeba gynybai skirti žadėtų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Jungtinių Valstijų pozicija atrodo nestabili galimo Donaldo Trumpo prezidentavimo akivaizdoje, o pačioje Europoje kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vengrija ir Slovakija, demonstruoja prorusišką politiką.

Tuo pat metu NATO yra akivaizdžiai nepajėgi padėti Ukrainai konfrontacijoje su Rusija, o, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pralaimėjus, Aljanso saugumui iškiltų rimta grėsmė.

„Aljansas iš tikrųjų yra komitetų sistema, kurios planai ir pažadai yra tiek stiprūs, kiek stiprios yra jos valstybės narės. Blogiausias jų įprotis – didingi, bet tušti pareiškimai ir gestai. Pavyzdžiui, tuo metu, kai Ukrainai turėtų būti siunčiama visa iki paskutinio gabalėlio įrangos ir pinigų, NATO rengia didžiausias nuo Šaltojo karo laikų pratybas „Resolute Defender“. Tačiau tai nesustabdo Rusijos vadų nuo smūgių beginkliams Ukrainos miestams, tokiems kaip Charkivas“, – pažymėjo „The Times“.

Be to, atkreipė dėmesį straipsnio autoriai, ne ką geriau apsaugoti ir pačios NATO miestai.

„Pagal dabartinį Aljanso mąstymą, apsaugos nuo oro ir raketų atakų nusipelno tik kariniai objektai, ir tai nedaug jų. Šios gynybos sistemos yra brangios, o šalys, kurioms jų labiausiai reikia – Baltijos šalys – gali mažiausiai sau leisti“, – rašoma straipsnyje.

Negana to, netvarkinga ir pati NATO vadovavimo struktūra, kas, žurnalistų nuomone, atspindinti politinius sprendimus, o ne karinę logiką.

Europa priklauso nup Vašingtono

Kaip aiškina „The Times“, toks požiūris pagrįstas pasenusiu mąstymu: bet koks karas bus trumpas, tik vienos ar dviejų savaičių, nes Vakarų technologinis pranašumas leis jiems suduoti triuškinančius smūgius Rusijai, o Amerikos branduolinių ginklų baimė neleis imtis atsakomųjų veiksmų.

Tačiau Aljanso planai labai priklauso nuo Amerikos pagalbos. O Vašingtonas savo ruožtu jau ėmėsi perkėlinėti aukštąsias technologijas ir sunkiąją galią į Indostano ir Ramiojo vandenyno regioną, kad pasipriešintų Kinijai.

„The Times“, Europos aljanso narės ilgainiui galės užpildyti Amerikos galios spragą, tačiau pakeisti JAV technologinę ir strateginę lyderystę bus daug sunkiau.

„NATO nepajėgi susidoroti ir su kitomis silpnybėmis. Europos gynybos pramonė yra susiskaldžiusi. Kariniai pirkimai vėluoja. Civilinės saugos ir aplinkosaugos taisyklės trukdo „kariniam mobilumui“: greitam karių ir įrangos judėjimui su visais iš to kylančiais pažeidimais. Rusija taip pat naudoja nekarinius ginklus, pavyzdžiui, dezinformaciją, ardomąją veiklą, kibernetines atakas, kyšininkavimą ir šantažą. Smūgis šių šalių moralei ir sprendimų priėmėjams gali laimėti karą dar jam neprasidėjus“, – padarė išvadą „The Times“.

Švedijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Joakimas Paasikivis anksčiau nurodė, kad Rusija pasiryš nepamatuotai puolimo rizikai, jeigu manys, kad Vakarai yra silpni. Tuo pat metu buvę Jungtinės Karalystės gynybos ministrai perspėjo, kad šalies valdžia nesugebėjo pasirengti galimam karui su Rusija „visos šalies mastu“.

Anksčiau laikraštis „The Telegraph“ pranešė, kad NATO negali greitai dislokuoti karių karo su Rusija atveju dėl biurokratinio vilkinimo pasienyje ir logistikos problemų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pagrasino vėl dislokuoti karius prie šalies sienos su Suomija. Tai pretenzingas žvanginimas ginklais, turint omenyje, kad siena yra daugiau kaip 1 300 km ilgio. Be to, Suomija, žinoma, dabar yra saugoma NATO sąjungininkių, todėl V.Putino grasinimas vargu ar sukels kokį nors egzistencinį nerimą.

Tačiau šis bandymas įbauginti bus nesėkmingas ir dėl kitos esminės priežasties: Rusija neturi pakankamai karių, sako leidinio „Politico“ apžvalgininkė ir Atlanto tarybos (angl. Atlantic Council) vyresnioji bendradarbė Elisabeth Braw savo komentare.

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Rusija Sibire rengia papildomas kovotojų divizijas, kurias, tikėtina, galėtų panaudoti bandydama užimti Charkivą. Tačiau tokios operacijos perspektyvos Ukrainos pareigūnams kol kas atrodo abejotinos, rašo leidinys „The Economist“, remdamasis Ukrainos šaltiniu, susipažinusiu su žvalgybos duomenimis.

„Rusija šiuo metu Rytų Sibire rengia šešias divizijas (maždaug 120 tūkst. karių). Balandžio 3 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad birželio mėnesį Rusija mobilizuos dar 300 tūkst. žmonių. Charkivas yra vienas iš kelių galimų būsimo puolimo taikinių“, – rašoma straipsnyje.

Pažymima, kad Charkivo puolimas neatrodo labai tikėtinas, tačiau Rusijos propaganda aktyviai aptarinėja tokį scenarijų. Tikėtina, kad tai gali būti tik dar viena Kremliaus informacinė kampanija.

Anksčiau rusai jau patyrė įspūdingą nesėkmę per pirmąjį bandymą užimti Charkivą 2022 m., kai miestas buvo daug silpniau ginamas. Tokiai operacijai reikėtų pralaužti Ukrainos gynybą ir apsupti miestą, nustatyti pranašumą ore ir toliau kovoti pačiame mieste – o tam rusai neturi pajėgumų, nurodė „The Economist“. 

„Didelė tikimybė, kad jiems nieko iš to nepavyks“, – sakė buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zahorodniukas. 

Jam pritarė ir Charkivo verslininkas Denysas Jaroslavskis, šiuo metu vadovaujantis specialiųjų pajėgų žvalgybos daliniui: „Jie negalės užimti Charkivo, bet gali jį sunaikinti. Kalbėtume apie kažką panašaus į Alepą“.

Rusijos pajėgos jau daugiau nei dvi savaites itin sistemingai smūgiuoja Charkivui ir jo regionui. Vien balandžio 7 d. rusai kelis kartus atakavo miestą raketomis ir bombomis.

Pasak „The Economist“ šaltinių Ukrainos karinėje vadovybėje, tikėtina, kad rusai Charkovą pavers „pilkąja zona“, kurioje civilinis gyvenimas taps neįmanomas.

„Reuters“/„Scanpix“/Gaisras Charkive

Rusija ir toliau aršiai terorizuoja civilius Charkivo gyventojus, beveik kasdien apšaudydama miestą. Pasak britų leidinio „The Times“, Maskvos strategija šio miesto atžvilgiu – visiškai jį sunaikinti ir pajungti Rusijos kontrolei.

Po paskutinio naktinio Charkivo apšaudymo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas pareiškė, kad Rusija taikosi į vietas, kuriose gyvena žmonės, todėl akivaizdu, kad šalis agresorė bando įbauginti civilius gyventojus. 

„The Times“ taip pat priminė vieno iš garsiausių Rusijos propagandininkų Vladimiro Solovjovo žodžius, kuris pareiškė, jog „Charkivas turėtų būti nušluotas nuo žemėlapio“.

Kaip žinoma, nuo šių metų vasario mėnesio miesto gyventojai kasdien kenčia nuo raketų smūgių ir bepiločių orlaivių atakų, kurių pagrindiniai taikiniai yra energetikos infrastruktūra ir gyvenamieji pastatai. 

„Po intensyvaus apšaudymo teko evakuoti dešimtis kaimų su Rusija besiribojančiame regione. Dėl to 526 000 žmonių – kas penktas – Charkive ir jo apylinkėse priskiriami prie „šalies viduje perkeltųjų asmenų“ (IDP)“, – nurodė O.Synjehubovas.

Straipsnyje pažymima, kad dėl to, jog miestas yra netoli Donecko baseino ir yra geležinkelio centre, jis yra strategiškai svarbus. Charkivas yra vos už 40 km nuo Rusijos sienos, todėl jo užėmimas leistų rusams apsupti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas Donbase. 

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patikino, kad Charkivui „pavojus negresia“, tačiau pažymėjo, kad rusai neslepia, jog miestas yra jų „geidžiamas taikinys“. 

„Jei jie ir toliau smūgiuos kiekvieną dieną, kaip darė pastarąjį mėnesį, mums gali pritrūkti raketų, ir mūsų partneriai tai žino“, – perspėjo valstybės vadovas.

Be to, pasak žurnalistų, Charkive vis sunkiau tampa rasti gyvenamąją vietą netekusiems namų, nes mokyklos ir universitetų bendrabučiai pilni. 

Nedideli miesteliai ir kaimai aplink Charkivą spėjo tapti perkeltųjų asmenų centrais, įskaitant Valkų miestą, kuriame gyvena 8 000 gyventojų. Jame prieglobstį rado apie 23 000 perkeltųjų asmenų. Pasak 72 metų Valentynos Harmay ir jos 52 metų dukters Natalijos, jos buvo priverstos palikti Charkivą, nes rusų raketa sugriovė jų namą. Šiuo metu jos gyvena bendrabutyje, kuriame anksčiau gyveno futbolininkai. 

„Pasiilgstu savo namų. Pasiilgstu bažnyčios kitoje gatvės pusėje, kur kunigas visada buvo toks malonus man. Bet čia bent jau žinome, kad esame saugūs nuo raketų“, – kalbėjo Valentyna.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje tradicinėje karo apžvalgoje įvertino, kad Rusijos pajėgos toliau nuosekliai puola.

Pasak jo, rusai remiasi ugnies persvara ir aviacijos smūgiais, vietomis bando veikti aktyviau, greitai atakuodami mažomis pėstininkų grupėmis su šarvuota technika.

„Metodiškai, pagal jau įprastą šabloną, pradedamas mūšis dėl Časiv Jaro, po truputį judama pirmyn, tuo pačiu ruošiamasi jį apeidinėti, jeigu puolimas užstrigtų“ – pažymėjo ekspertas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pastarosiomis dienomis abi pusės atakavo taikinius užnugaryje bepiločiais ir raketomis, tačiau panaudotų priemonių skaičiai nedideli.

„Rusai praneša, kad užgrobtoje Zaporižios atominėje elektrinėje ukrainiečių bepilotis sužeidė tris „Rosatomo“ darbuotojus. Tai jau ne pirmas pranešimas per šią savaitę. Neaišku, ar ukrainiečiai iš tiesų taikosi į okupanto atsiųstus iš Rusijos specialistus, ar rusai tiesiog taip mėgina kurstyti nerimą dėl neva kylančio pavojaus atominės elektrinės saugumui“, – rašė E.Papečkys.

Ekspertas taip pat neužmiršo prie Maskvos esančioje „Crocus City Hall“ koncertų salėje įvykdyto teroro išpuolio. Jo teigimu, atsirado pirmi įtariamieji, atsakingi už priešgaisrinę pastato apsaugą.

„Dabar atliekama statinio ekspertizė, ir neturiu nė mažiausios abejonės, kad vieni pataupė, kiti pavogė, o treti gavę į saują užmerkė akis, todėl pažeidimų ras pilną sunkvežimį su priekaba. Įdomiausia, kad Rusijoje tokiais atvejais kaltieji neišsiperka. Nors ne, kalčiausieji išsiperka, „sėda“ (už tai skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės), sėda samdomi direktoriai ir kiti mažesnio rango vadovai.“

E.Papečkys atkreipė dėmesį, kad sekmadienį jį pasiekė informacija apie ukrainiečių eksperto pasakojimą, jog Rusija iki birželio 1-os planuoja mobilizuoti 300 tūkst. rusų, kurie neva puls Lietuvą.

„Šiuo metu jokių keliančių mums tiesioginę grėsmę požymių nėra, o jeigu jie kada nors pasirodys, laiku ir išsamiai informuos Lietuvos institucijos ir žiniasklaida.“

Ekspertas pridūrė, kad agresijai prieš Lietuvą ar kitas Baltijos valstybes pasiruošti nepastebėtiems nepavyks. 

„Tai užtruktų (jeigu vyktų) ne mažiau nei pusę metų, o greičiausiai net ir visus metus-pusantrų. Į tai laiku reaguos ir NATO, ne tik mes. Jėgų agresijai išplėsti Kremlius neturi, tiesioginės konfrontacijos su NATO kategoriškai nenori“, – reziumavo E.Papečkys.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Į Josifą Staliną panašus diktatorius Vladimiras Putinas gali labai greitai pradėti invaziją į Baltijos šalis ir sukelti naują karą Europoje, perspėja Baltijos šalių ambasadoriai, rašo leidinys „The Sun“. Aukščiausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos diplomatai Jungtinėje Karalystėje baiminasi, kad V.Putinas gali „greitai pasisukti“ iš Ukrainos ir įsiveržti į šias tris valstybes.

NATO Baltijos šalių ambasadoriai teigė, kad V. Putino karas Ukrainoje jiems kelia „tamsiausius prisiminimus“ apie okupaciją valdant Stalinui.

Estija, Latvija ir Lietuva įstojo į NATO 2004 m., siekdamos užsitikrinti oficialias saugumo garantijas, reikalingas atlaikyti būsimas Rusijos grėsmes.

Tai įvyko po to, kai 1991 m. gruodžio 26 d. žlugo SSRS. Tačiau, nepaisant to, kad šios trys šalys turi „tvirtesnį kolektyvinį saugumą“ nei bet kada anksčiau, ambasadoriai pažymi, kad jos niekada „nesusidūrė su didesne grėsme“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./ Prie Rusijos ambasados

Policijos departamentas pirmadienio ryto suvestinėje praneša apie du incidentus prie Vilniuje esančios Rusijos ambasados.

Pasak policijos, ambasada buvo apmėtyta buteliais su degiu skysčiu.

Pirmasis incidentas įvyko balandžio 7 d. apie 2 val. 15 min.

Vilniuje, Ukrainos Didvyrių g., nenustatytas asmuo į Rusijos ambasados pastatą metė butelį su degiu skysčiu ir apgadino pastato sieną.

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

JAV Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertų teigimu, Rusijos kariai spartina puolamąsias operacijas visoje fronto Ukrainoje teritorijoje ir kartu „švelnina tikėtiną gyvosios jėgos ir technikos nuostolių didėjimą“.

Pranešime pažymima, kad Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas, sakė, kad Ukraina prognozuoja, jog Rusijos puolimas suintensyvės pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje.

Analitikai taip pat priminė, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau pareiškė, kad pagrindiniai Rusijos puolimo veiksmai gali prasidėti gegužės pabaigoje arba birželį.

„Pastaruoju metu ISW pažymėjo, kad Rusijos pajėgos padidino puolamųjų operacijų tempą, įskaitant kuopos lygio mechanizuotą puolimą balandžio 4 d. Časiv Jaro kryptimi, ir toliau vertina, kad Rusijos kariuomenė, atrodo, švelnina tikėtinus padidėjusius gyvosios jėgos ir technikos nuostolius“, – nurodo analitikai.

V.Zelenskis ir aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnai neseniai įspėjo, kad dėl vėluojančios saugumo pagalbos Ukraina priversta užleisti iniciatyvą mūšio lauke Rusijai ir kad Ukrainos kariuomenė negali planuoti sėkmingo kontrpuolimo ar gynybos, nežinodama, kada ir kokią pagalbą Ukraina gaus.

ISW ir toliau vertina, kad Vakarų karinės pagalbos vėlavimas verčia Ukrainos gynybos pajėgas priimti sudėtingus sprendimus dėl prioritetų suteikimo tam tikriems gynybos aspektams Rusijos karinių pajėgumų ribojimo iniciatyvos atrėmimo ar būsimų kontrpuolimo operacijų planavimo sąskaita, nes JAV tęsiasi užsitęsusios diskusijos dėl karinės pagalbos.

Kitos svarbios analitikų išvados:

• Balandžio 8-9 d. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Kinijoje susitiks su Kinijos pareigūnais, Vakarams perspėjant, kad Kinija vis labiau padeda Rusijos gynybos ir pramonės bazei ir net teikia geoprografinę žvalgybą.
• Kaip pranešama, Rusijos pajėgos Ukrainoje toliau sistemingai naudoja uždraustus cheminius ginklus ir beveik kasdien atakuoja ukrainiečių pozicijas cheminėmis medžiagomis palei visą fronto liniją.
• Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis atvirai pasmerkė ir imasi veiksmų po pranešimų, kad SBU pareigūnai galėjo tyčia įbauginti ukrainiečių žurnalistą, tiriantį korupciją SBU, įteikdami jam šaukimą į teismą.
• Neseniai, balandžio 7 d., Rusijos pajėgos, vykstant užsitęsusiems poziciniams mūšiams palei visą kontaktinę liniją, patvirtino, kad žengė į priekį netoli Avdijivkos.
• Visos Rusijos kazokų draugijos vadovas ir Valstybės Dūmos Tautybių komiteto pirmininko pavaduotojas Nikolajus Doluda balandžio 7 d. pareiškė, kad Ukrainoje kovoja daugiau kaip 30 000 vadinamųjų kazokų.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė, kuri šiuo metu yra okupuota Rusijos, sekmadienį buvo apgadinta per bepiločio lėktuvo ataką, pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), pavadinusi šį smūgį „rimtu incidentu, (galinčiu) pakenkti reaktoriaus apsauginės sistemos vientisumui“, rašo CNN.

Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pareiškime TATENA pabrėžė, kad žala Rusijos kontroliuojamame objekte „nepakenkė branduolinei saugai“.

Per dronų ataką buvo trys tiesioginiai smūgiai į pagrindinę objekto reaktoriaus apsauginę sienelę, „X“ sakė agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi. Jis pridūrė, kad dėl atakos žuvo vienas žmogus.

„Tai akivaizdus pagrindinių didžiausios Europos (atominės elektrinės) apsaugos principų pažeidimas. Tokie neapgalvoti išpuoliai labai padidina didelės branduolinės avarijos riziką ir turi būti nedelsiant nutraukti“, – sakė R.Grossi.

Rusijos valdžios institucijos apkaltino Ukrainos kariuomenę įvykdžius kelias atakas prieš elektrinę naudojant „savaime sprogstančius“ dronus, sakoma pareiškime, paskelbtame oficialiame Zapoorižios atominės elektrinės kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

„Reuters“/„Scanpix“/TATENA vadovas Rafaelis Grossi prie Zaporižios atominės elektrinės

Teigiama, kad buvo apgadintas maistą iškraunantis sunkvežimis, o dar vienas smūgis buvo užfiksuotas gamyklos krovinių uosto teritorijoje, teigiama ZNPP pareiškime.

„Zaporižios AE ir jos infrastruktūros apšaudymas yra nepriimtinas. Nė viena atominė elektrinė pasaulyje nėra suprojektuota taip, kad atlaikytų ginkluotųjų pajėgų apšaudymą. Infrastruktūros objektų sugadinimas gali turėti įtakos saugiam AE darbui“, – priduriama pareiškime.

Ukraina nedalyvauja jokiose ginkluotose provokacijose laikinai okupuotoje AE, o Rusijos Federacijos imituojami smūgiai elektrinės teritorijoje yra nuolatinė rusų praktika, naujienų svetainei „Ukrainskaja pravda“ pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas. 

„Valstybė agresorė vėl kelia pavojų branduoliniam objektui, civiliams gyventojams ir visos Europos aplinkai“.

„Niekas negali įsivaizduoti, kad iš išpuolių prieš branduolinius objektus būtų galima gauti kokios nors karinės ar politinės naudos. Tai yra neleistina. Tvirtai kreipiuosi į karinių sprendimų priėmėjus, kad susilaikytų nuo bet kokių veiksmų, pažeidžiančių pagrindinius branduolinius objektus saugančius principus“, – pridūrė R.Grossi.

Zaporižios atominę elektrinę nuo 2022 m. kovo mėn. visiškai kontroliuoja Rusijos okupacinės pajėgos.

Elektrinėje dirba Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ atstovai, taip pat yra Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) atstovų. TATENA pareiškė, kad elektrinės neįmanoma apsaugoti.

Sekmadienį agentūros direktorius pranešė, kad elektrinėje sprogo bepilotis orlaivis, tai įvyko TATENA ekspertų akivaizdoje.