Sprendimas susitikti būtent Aliaskoje atrodo daugiausia praktiškas — čia JAV ir Rusija beveik liečiasi, jas skiria vos 90 km per Beringo sąsiaurį. Tačiau be geografijos yra ir simbolikos bei įdomaus bendro istorinio konteksto.
Kaip JAV pavyko nusipirkti Aliaską, kaip atšiauriam šiauriniam Jungtinių Valstijų kraštui pavyko tapti viena turtingiausių valstijų ir kodėl Vladimiras Putinas niekada neatsisakys minties susigrąžinti pusiasalį?
Istorija apie šiaurinių žemių grąžinimą Rusijoje suaktyvėjo dar 2024 m. sausį. Tuomet V.Putinas išleido specialų dekretą Nr. 21, kuriame nurodė ieškoti užsienyje turto, kadaise priklausiusio Rusijos imperijai ir SSRS, ir patikrinti, ar tinkamai įregistruotos teisės į jį.
JAV šaipėsi iš Rusijos planų
Nors nebuvo kalbama apie konkrečias teritorijas, pasaulis iš karto pradėjo kalbėti apie V.Putino bandymą grąžinti Aliaską Rusijai. Jungtinėse Valstijose šie planai buvo išjuokti.
„Na, manau, kad galiu kalbėti mūsų visų JAV vyriausybės vardu ir pasakyti, kad jis tikrai jos neatgaus“, – per spaudos konferenciją tuomet sakė Valstybės departamento atstovo spaudai vyriausiasis pavaduotojas Vedantas Patelis, sukeldamas auditorijos juoką.
Rusijos propagandos ruporas Vladimiras Solovjovas praėjusių metų pabaigoje teigė, kad Suomija, Varšuva, Baltijos šalys, Moldova ir Aliaska turėtų būti „grąžintos Rusijos imperijai“.
„Ar manote, kad juokauju, kai miniu Suomiją, Varšuvą, Baltijos šalis, Moldovą? Viskas – į Rusijos imperiją. Ir Aliaska vėliau taip pat“, – aiškino V.Solovjovas.
Aliaska buvo pilnavertė Rusijos kolonija nuo 1799 iki 1867 m. Kai kurie rusai, įskaitant Kremliaus pasiuntinį Kirilą Dmitrijevą, socialiniuose tinkluose primena tą laikotarpį, skelbdami XIX a. Aliaskoje pastatytų ir iki šiol stovinčių Rusų stačiatikių cerkvių, turinčių „svogūno“ formos kupolus, nuotraukas.
„Kai kurie amerikiečiai gali žinoti, kad mes nupirkome Aliaską iš Rusijos, bet nebūtinai žino, jog tai buvo tikra kolonija“, – sakė Lee Farrow, istorijos profesorė Oburno universitete Montgomerio mieste ir knygos „Seward’s Folly: A New Look at the Alaska Purchase“ autorė.
JAV sustiprino karinį buvimą netoli Aliaskos
Visgi po pusmečio Amerika, atsižvelgdama į Kremliaus aktyvumą, sustiprino savo karinių jūrų pajėgų buvimą netoli Aliaskos.
Taigi kodėl šaltos ir atšiaurios šiaurinės žemės yra strateginis V.Putino taikinys? Ir kodėl JAV dėl jų pasirengusios kariauti?
Snieguota, aukso ir naftos turtinga Aliaska yra didžiausia ir šiauriausia Jungtinių Valstijų valstija. Tačiau JAV ji atiteko ne taip seniai, tik XIX a. viduryje. Ir buvo atiduota už grašius, turint omenyje turtingus žemės gelmes ir žvejybos pramonę. Kiek JAV sumokėjo už Aliaską Rusijos imperijai? Ir kodėl caras Aleksandras II ją pardavė?
Aliaską XVIII a. pirmoje pusėje atrado rusų jūrininkai. Ir šios žemės tapo pasipelnymo kraičiu rusų pirkliams, kurie iš vietinių gyventojų veltui supirkinėjo brangius kailius ir perpardavinėjo juos palankia kaina. Dėl to Aliaskoje ėmė kurtis gyvenvietės, ir ši teritorija oficialiai priklausė Rusijos imperijai. Tačiau tolimas ir šaltas pusiasalis tuo metu mažai domino Rusijos valdžią, ypač carą Aleksandrą II. Tačiau XIX a. Aliaskoje buvo rasti aukso telkiniai, ir tai pakeitė istoriją.
Rusijos sprendimą parduoti Aliaską lėmė poreikis padengti karo skolas, susikaupusias per 1853–1856 m. Krymo karą, kurį Rusija pralaimėjo Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Osmanų imperijos jungtinėms pajėgoms.
Rusijos kariuomenė buvo išsekusi, o biudžetas beveik tuščias. Aliaskoje atrasti aukso telkiniai galėjo neblogai papildyti imperijos biudžetą. Aleksandras II buvo įtikintas parduoti žemę JAV. Ši aukso kasykla galėjo pritraukti tuo metu galingą Angliją, kuri bandytų jėga užgrobti pusiasalį. Tačiau Aliaskos pardavimas atneš Rusijai gerą pelną. Šis argumentas pasiteisino. Nenorėdamas karo, Aleksandras II sutiko.
Po derybų JAV pasiūlė Rusijai 5 milijonus JAV dolerių. Tačiau gudriam imperijos pasiuntiniui baronui Eduardui Stoecklui, kuris derėjosi su JAV, pavyko „išmušti“ iš amerikiečių 7 mln. 200 tūkst. dolerių. Ir nors daugelis senatorių su tuo nesutiko, Amerika nusipirko Aliaską. Per galutinį balsavimą Senate pardavimo likimą nulėmė tik vienas balsas.
Susitarimas tapo žinomas kaip „Seward’o kvailystė“ („Seward’s Folly“) — taip užsimenama apie valstybės sekretorių Williamą Sewardą, kuris derėjosi dėl sandorio prezidento Andrew Johnsono laikais.
1867 m. kovo 30 d. JAV ir Rusijos imperija pasirašė Aliaskos pardavimo sutartį. Tuo metu Rusija akimirksniu neteko daugiau kaip 1,5 mln. kvadratinių kilometrų savo teritorijos. Jau tų pačių metų spalio 18 d. įvyko oficiali Aliaskos perdavimo JAV ceremonija.
„Aukso karštinė“
Ankstyvuoju JAV teritorijos laikotarpiu Aliaska ir jos vietiniai gyventojai daugiausia buvo ignoruojami. JAV vyriausybė beveik neinvestavo, o keli amerikiečiai, išdrįsę ten vykti, dažniausiai buvo misionieriai ar avantiūristai ir daugeliu atvejų turėjo verstis patys.
Aliaska pradėjo vystytis tik po kelių dešimtmečių. 1896 m. buvo atrasta aukso, 1959 m. Aliaska tapo valstija, o 1950-aisiais ir 1960-aisiais rasta didelių naftos telkinių.
Šiandien yra rusų, manančių, kad Aliaska turėtų priklausyti jiems.
Netrukus po 1896 m. į Aliaską pradėjo keliauti pirmieji aukso ieškotojai. O 1897 m., kai žinia apie auksą pasiekė San Franciską ir Sietlą, JAV prasidėjo „aukso karštinė“.
Į Klondaiką praturtėti skubėjo apie šimtą tūkstančių žmonių. Tačiau atšiaurus klimatas ir sunkus kelias iki aukso telkinių daugeliui virto tikru išbandymu. Dauguma ieškotojų grįžo namo be nieko. Tarp jų buvo ir rašytojas Jackas Londonas. Nors jam nepavyko surinkti aukso, jo patirtis ir prisiminimai tapo pagrindu jo knygai „Northland stories“, kuri įėjo į pasaulio literatūros istoriją.
Jose J.Londonas aprašė gamtos grobstymo dėl pelno problemą ir išbandymus, kuriuos patiria žmogus, likęs vienas su atšiauria gamta. „Aukso karštinė“ truko kelerius metus, kol Aliaskoje ir Kanados šiaurės rytų teritorijose buvo atrasti nauji aukso telkiniai.
1959 m. pusiasalis tapo 49-ąja Amerikos valstija. Tačiau žlugus Rusijos imperijai ir susikūrus SSRS, Maskva pradėjo aktyviai kalbėti apie Aliaskos grąžinimą. Būtent tada prasidėjo gandai, kad Rusija neva ne pardavė, o šimtui metų išnuomojo Aliaską. O 1967 m. beveik visa sovietija tikėjosi, kad pusiasalis bus grąžintas atgal – tai neįvyko iki šiol.
Vieni turtingiausių Amerikoje
Aliaska yra didžiausia Jungtinių Valstijų valstija. O jos gyventojai yra vieni turtingiausių Amerikoje. Vidutinės metinės vietos šeimos pajamos gali siekti 80 000 JAV dolerių, o visoje Amerikoje – apie 57 000 JAV dolerių.
Šiandien pusiasalyje plėtojama naftos ir aukso gavyba. Beveik 60 proc. JAV žuvies ir jūros gėrybių sugaunama Aliaskoje. Be to, šios atšiaurios, bet nepaprastai vaizdingos žemės kasmet pritraukia dešimtis milijonų turistų iš viso pasaulio.
JAV neįkainojama ir karinė Aliaskos reikšmė. 1,5 mln. kvadratinių kilometrų teritorija, kurios liūto dalis yra neužstatyta, leidžia Amerikai čia išbandyti ir dislokuoti branduolinius ginklus. Ir tai gąsdina V.Putiną.
„Imperinių žemių kolekcionierius svajoja susigrąžinti Aliaską. Tai, kad šių ketinimų jis niekada neatsisakys, rodo jo pakalikų elgesys, pavyzdžiui, Dmitrijaus Medvedevo įrašas anglų kalba socialiniame tinkle „X“ apie tariamą Rusijos ir Jungtinių Valstijų karo dėl Aliaskos neišvengiamybę“, – pastebi „New Voice“.
„Rusijos Valstybės Dūmos deputatai taip pat padarė pareiškimų apie hipotetinį taktinį branduolinį smūgį pusiasalyje. O jei V.Putinui pavyks užgrobti Ukrainą, kas žino, koks bus kitas jo taikinys – Baltijos šalys, Lenkija ar Aliaska. Ir tai JAV turi turėti omenyje“, – apibendrino naujienų portalo „New Voice“ žurnalistai.
Sąsajos su Krymu
Nors Aliaska buvo perduota taikiai, Krymas yra teritorija, dėl kurios dažnai kyla konfliktai. Taip yra dėl jo strateginės padėties – į Juodąją jūrą įsiterpiančio pusiasalio.
Rusija siekė visiškos Krymo kontrolės, kai 1853 m. pradėjo karą prieš Osmanų imperiją. Rusai tikėjosi greitos ir lengvos pergalės ir nesitikėjo, kad įsikiš Vakarų valstybės.
Tačiau į karą prieš Rusiją įsitraukė Didžioji Britanija ir Prancūzija, o Rusijos kariuomenė pasirodė gerokai silpnesnė, nei tikėjosi caras Nikolajus I. Rusija patyrė žeminantį pralaimėjimą.
XX a. Krymas buvo Sovietų Sąjungos dalis. Tačiau 1991 m. žlugus SSRS, Krymas tapo naujai nepriklausomos Ukrainos dalimi.
Peršokime į 2014-uosius. Putinas pasiuntė Rusijos karius į Krymą, pradėdamas invaziją į Ukrainą, ir užgrobė teritoriją be rimtesnių kovų.
Ukraina reikalauja susigrąžinti Krymą ir reguliariai smogia ten dislokuotoms Rusijos pajėgoms dronais ir raketomis.
Krymo klausimas turės būti bet kokių rimtų taikos derybų dalis ir gali figūruoti šiame penktadienį vyksiančiame Trumpo ir Putino susitikime.
