Lietuvos ir sąjungininkų atstovai nei viešai, nei privačiai nekvestionuoja NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimo. Varšuvoje viešintis NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį perspėjo, kad Aljansas atsakytų triuškinančiu smūgiu į bet kokį Rusijos išpuolį prieš Lenkiją ar kitą sąjungininkę.
V.Zalužnas prisiminė, kaip Rumunija prašė jo nekalbėti apie jos teritorijoje numuštus Rusijos dronus „Shahed“.
Pasak V.Zalužno, Rumunija paprašė jo neskleisti informacijos apie jos teritorijoje numuštus Rusijos bepiločius orlaivius „Shahed“. Rumunijos atstovai taip pat išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad dėl Ukrainos elektroninės kovos sistemų darbo šie dronai nukrypo nuo savo kurso ir nukrito jų teritorijoje.
„Taigi numuškite“
„Jie paskambino man telefonu ir pasakė: „Prašau, tylėk. Na, uoste nukrito du „Shahedai“, kodėl jūs netylite? O paskui jie skambindavo ir klausdavo: kodėl dėl jūsų radioelektroninės kovos sistemų jie skrido mūsų link? Taigi numuškite juos, – pasakiau. Jūs turite 40 lėktuvų F-16“, – pasakojo V.Zalužnas, kurį cituoja portalas informator.ua.
V.Zalužnas taip pat pažymėjo, kad Baltijos šalys, Lenkija ir kitos NATO sąjungininkės neva puikiai žino, kad Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis, garantuojantis kolektyvinę gynybą vienos iš šalių narių užpuolimo atveju, iš tikrųjų neveikia.
„Baltijos šalys tai labai aiškiai supranta. Jos žino, kad 5 straipsnio nėra ir niekada nebuvo. Lenkija taip pat tai supranta – ten periodiškai krenta Ukrainos ir Rusijos raketos. Rumunija viską supranta, bet tyli“, – pabrėžė jis.
Tarptautinius įvykius atidžiai sekantis komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus sako, kad tokius pareiškimus reikia vertinti itin kritiškai – V.Zalužnas „kalba tai, ką reikia kalbėti ukrainiečiams – o jie kariauja ir kare visos priemonės galimos“, siekiant paskatinti Europą priimti skubesnius sprendimus.
Jis pabrėžė, kad NATO veikia.
„Ir tai tikrai nėra, kad mes turime patys tuo tikėti ir pirkti namus Ispanijoje ar kur kitur. Visi mes pergyvename dėl Ukrainos, netikim Rusija ir dėl to, kas vyksta JAV. Ir taip, reikia ruoštis, ir ginti, ir remti Ukrainą. Bet Lietuvos tarptautinė padėtis yra visiškai kitokia negu Ukrainos iki karo – gana izoliuotos, korupcijos draskomos šalies, kuri nuolat blaškėsi per rinkimus tarp Rusijos ir Europos.
Be kita ko, Lietuvos ar Estijos užėmimas reikštų ir Europos Sąjungos pabaigą, tokio skilimo kaina yra didžiulė. O toks nekritiškas ukrainiečių propagandos kartojimas turi ir didelių neigiamų pasekmių – nukentėsime priešui neiššovus nė šūvio“, – feisbuke rašė M.Katkus.
M.Rutte: NATO atsakytų triuškinančiu smūgiu į bet kokį Rusijos išpuolį
Tuo tarpu Varšuvoje viešintis NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį perspėjo, kad Aljansas atsakytų triuškinančiu smūgiu į bet kokį Rusijos išpuolį prieš Lenkiją ar kitą sąjungininkę.
„Jei kas nors suklystų ir manytų, kad gali išsisukti nenubaustas užpuolęs Lenkiją ar kitą sąjungininkę, jis sulauks visos šio aršaus aljanso jėgos. Mūsų reakcija bus triuškinanti. Tai turi būti labai aišku (Rusijos prezidentui) Vladimirui Vladimirovičiui Putinui ir visiems kitiems, kurie nori mus užpulti“, – sakė jis.
15min primena, kad NATO 5 straipsnyje nustatyta, jog vienos Aljanso narės užpuolimas laikomas visų Aljanso narių užpuolimu ir šalys privalo suteikti reikiamą paramą. Tačiau per visą Šiaurės Atlanto aljanso istoriją šis straipsnis buvo taikytas tik vieną kartą – po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių Jungtinėse Valstijose. Dėl Rusijos bepiločių ir raketų kritimų NATO šalių, tokių kaip Lenkija ar Rumunija, teritorijoje šis straipsnis dar nebuvo aktyvuotas.
