Kartu jis minėjo, kad Iranas iš tikrųjų dalyvauja šiame konflikte, nes jo kariniai bepiločiai orlaiviai naudojami Ukrainos civiliniams objektams atakuoti.
„Tai buvo [Vladimiro] Putino strategija įtraukti kitą šalį į karą prieš Ukrainą. Pasakysiu atvirai, nesigilinau, ką jis pasirašė su Iranu. Ir kol kas ten neradome, kad jis gali į šį karą įtraukti ir Irano kariuomenę. Nors iš principo manau, kad globaliai Iranas jau yra įtrauktas į šį karą“, – antradienį sakė Ukrainos prezidentas.
Irano dronai atakuoja Ukrainos ligonines
V.Zelenskis pabrėžė, kad Iranas tapo karo šalimi po to, kai Rusijos pajėgos pradėjo naudoti Irano karinius dronus civilinei infrastruktūrai Ukrainoje atakuoti, smogdamos ligoninėms, mokykloms ir kitiems objektams. Be to, jis pažymėjo, kad Teheranas leido gaminti šiuos dronus Rusijos teritorijoje.
Sausio 17 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Maskvoje surengė derybas su Irano vadovu Massoudu Pezeshkianu prieš pasirašydamas „strateginės partnerystės“ sutartį. Vėliau ši sutartis buvo pasirašyta.
V.Putinas šį dokumentą pavadino „proveržiu“ ir sakė, kad jame nustatyti „plataus užmojo tikslai“. Pasak „The New York Times“, sutartis skiriasi nuo panašaus susitarimo su Šiaurės Korėja tuo, kad joje nėra nuostatos dėl abipusės gynybos.
V.Putino metodas neišdegė: Irano prezidentas nelaukė vėluojančio Rusijos vadovo
15min primena, kad Rusijos ir Irano prezidentų susitikimas neapsiėjo be nesklandumų. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, kaip jam įprasta, vėlavo į susitikimą su Irano prezidentu M.Pezeshkianu, kuris sausio 17 d. lankėsi Maskvoje.
Pasak „Iran International“, Irano prezidentas ir jo delegacija atvyko į Kremlių numatytu laiku, tačiau V.Putinas dar nebuvo pasiruošęs. Leidinio šaltinis teigė, kad M.Pezeshkianas buvo pakviestas į laukiamąjį, tačiau jis mieliau nuėjo į viešbutį, prisidengdamas tuo, kad jam reikia pasimelsti.
Tada Irano lyderis grįžo į susitikimą su V.Putinu, kuris vėlavo beveik valandą.
V.Putinas nuolat verčia pasaulio lyderius laukti jo atvykstant, o tai laikoma psichologine buvusio KGB darbuotojo taktika.
Dviem iš labiausiai pagarsėjusių atvejų V.Putinas privertė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių laukti maždaug keturias valandas, skelbia „Iran International“.
