Iš „Azovstal“ evakuota 50 civilių, V.Zelenskis sako, kad į Rusiją deportuoti daugiau nei pusė milijono ukrainiečių

JAV pirmoji ponia Jill Biden atvyko į Rytų Europą į keturių dienų kelionę, kurios tikslas – dar kartą patvirtinti JAV įsipareigojimus Ukrainai, rašo BBC.

J.Biden Rumunijoje ir Slovakijoje susitiks su šalies vadovais ir JAV kariais, taip pat su perkeltųjų ukrainiečių tėvais, vaikais, pedagogais ir pagalbos darbuotojais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jill Biden Rumunijoje

Vizitą penktadienį ji pradėjo pasveikindama Rumunijos oro pajėgų bazėje dislokuotus karius ir dalydama jiems maistą.

Tikimasi, kad sekmadienį ji praleis Motinos dieną su pabėgėlių motinomis ir jų vaikais Košicėje, pasienio mieste rytų Slovakijoje.

Po praėjusią savaitę įvykusio Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito į Ukrainą, šis vizitas yra dar vienas svarbus JAV diplomatinis įsipareigojimas regione.

Prezidentas J.Bidenas Lenkijoje lankėsi kovo mėn.

Italijos valdžios institucijos konfiskavo superjachtą, kuri, kaip manoma, yra susijusi su Rusijos vyriausybe, teigiama penktadienį paskelbtame šalies finansų policijos pranešime, skelbia CNN.

Laivas „Scheherazade“ nuo kovo buvo tikrinamas dėl galimų ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jachta „Scheherazade“

Pranešime spaudai teigiama, kad atlikus tyrimus „išryškėjo svarbūs ekonominiai ir verslo ryšiai“ tarp jachtos savininko ir „svarbių Rusijos vyriausybės narių“.

Pasak policijos, jachtos savininkas, kurio pavardė neatskleidžiama, taip pat turi ryšių su kitais rusais, įtrauktais į ES sąrašą asmenų, kuriems taikomos sankcijos už „veiksmus, keliančius grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“. 

„Remdamasis šiais duomenimis, Finansinio saugumo komitetas pasiūlė Europos Sąjungos Tarybai įtraukti šį asmenį į minėtą sąrašą“, – toliau rašoma pranešime spaudai. 

Italijos finansų ministras Daniele Franco įsakė priimti dekretą įšaldyti laivą, kuris plaukioja su Kaimanų salų vėliava ir stovi Italijos uoste Marina di Carrara.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ukrainiečius artimiausiomis dienomis neignoruoti oro pavojaus signalų

Valstybės vadovas tai pareiškė per vakarinį kreipimąsi.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Rusijos kariuomenė toliau apšaudo mūsų teritoriją, ypač raketomis ir iš oro. Prašau visų mūsų piliečių, ypač šiomis dienomis, neignoruoti oro pavojaus signalų. Prašau, tai jūsų gyvenimas, jūsų vaikų gyvenimas. Taip pat aiškiai laikytis miestuose ir bendruomenėse galiojančių potvarkių dėl viešosios tvarkos ir komendanto valandos“, – pabrėžė V.Zelenskis.

„Prašome būtinai laikytis draudimų lankytis miškuose, esančiuose užimtoje teritorijoje. Išlieka didelė grėsmė, kurią kelia Rusijos kariuomenės paliktos minos ir ruoželiai“, – pridūrė prezidentas.

Baltieji rūmai paskelbė apie naują saugumo pagalbos Ukrainai paketą, kurį sudarys artilerija, amunicija, radarai ir kita įranga, skelbia BBC.

„Jungtinės Valstijos ir toliau tvirtai remia drąsius Ukrainos žmones, kurie gina savo šalį nuo besitęsiančios Rusijos agresijos“, – sakė prezidentas Joe Bidenas.

„Mes siunčiame Kongreso patvirtintus ginklus ir įrangą tiesiai į laisvės fronto linijas“, – pridūrė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

J.Bidenas sakė, kad esamas finansavimas Ukrainai „beveik išnaudotas“, ir paragino JAV Kongresą priimti jo siūlomą 33 mlrd. dolerių paramos paketą, kad „sustiprintų Ukrainą mūšio lauke ir prie derybų stalo“.

JAV pareigūnas sakė, kad naujausio ginklų paketo vertė siekia 150 mln. dolerių, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad deda diplomatines pastangas, kad išgelbėtų Mariupolyje įstrigusius kovotojus.

Gynėjai yra „Azovstal“ plieno gamykloje, kur jau kelias savaites laikosi prieš Rusijos invaziją.

V.Zelenskis sakė, kad pastangos išgelbėti kovotojus apima įtakingus tarpininkus ir valstybes, skelbia „Sky News“.

Jis kalbėjo šia tema per vėlai vakare transliuotą vaizdo kreipimąsi, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Rusai nori užimti Severodonecko miestą, kad „tai būtų galima parduoti Rusijos žmonėms kaip didžiąją pergalę“, sako Rytų Ukrainos aukšto rango pareigūnas, praneša CNN.

„Žinoma, jie nori Severodonecko, nes tai miestas – regiono centras. Žinoma, kad tai galima parduoti žmonėms kaip didžiąją pergalę“, – „Telegram“ sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Severodoneckas, kuris buvo svarbus pramonės centras Rytų Ukrainoje, jau kelias savaites buvo apšaudomas Rusijos pajėgų ir yra iš esmės sugriautas. Tačiau ukrainiečių pajėgos tebėra mieste ir aplink jį.

„Ir, žinoma, kitas tikslas – apsupti mūsų kariuomenę ir bandyti atkirsti kelią į Bachmutą, kur yra Popasna. Tai dvi pagrindinės kryptys“, – sakė jis.

S.Haidajus paneigė Rusijos teiginius, kad jie užėmė tame pačiame rajone esantį Rubižnės miestą. 

„Iš tikrųjų jie negali judėti toliau, o mūsų nacionalinė gvardija tebėra ten ir atremia visas priešo atakas“, – sakė S.Haidajus.

Mariupolio miesto taryba apkaltino Rusijos pajėgas apšaudžius automobilį, kuris važiavo į „Azovstal“ plieno gamyklą Mariupolyje surinkti įstrigusių civilių, skelbia „Sky News“.

„Paliaubų metu gamyklos „Azovstal“ teritorijoje į automobilį pataikė rusai, panaudoję prieštankinį ginklą“, – sakoma tarybos pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“

„Šis automobilis judėjo link civilių gyventojų, kad juos evakuotų iš gamyklos. Dėl apšaudymo žuvo vienas kovotojas ir šeši buvo sužeisti.

Priešas toliau pažeidinėja visus susitarimus ir nesilaiko saugumo garantijų dėl civilių gyventojų evakuacijos“, – sakoma pranešime.

Maskva neigė, kad taikosi į civilius gyventojus, ir iš karto nekomentavo miesto tarybos pareiškimo.

Anksčiau aukštas Ukrainos pareigūnas sakė, kad „šiuo metu“ vyksta naujas bandymas evakuoti civilius, įstrigusius kartu su ukrainiečių kovotojais plieno gamykloje.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko ragina miestiečius sekmadienį-pirmadienį per kasmetinę Rusijos Pergalės dieną neiti į miestą, nes Vakarų pareigūnai perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali oficialiai paskelbti karą Ukrainai gegužės 9-ąją, simbolinę Rusijai dieną, ir taip sudaryti sąlygas V.Putinui suaktyvinti savo kampaniją.

V.Klyčko Ukrainos sostinėje sekmadienį ir pirmadienį įveda komendanto valandą, o renginiai nevyks, teigiama jo socialinio tinklo pranešimuose. Jis sakė, kad mieste bus sustiprintas patruliavimas.

„Jei kas nors norėtų nueiti padėti gėlių, gali tai padaryti privačiai ... Atkreipkite dėmesį ir laikykitės karo saugumo taisyklių“, – sakė V.Klyčko. 

„Taip pat prašau neignoruoti oro pavojaus signalų ir nedelsiant slėptis. Artimiausiomis dienomis yra didelė raketų apšaudymo tikimybė visuose Ukrainos regionuose. Būkite sąmoningi ir pasirūpinkite savo saugumu!“ – perspėjo V.Klyčko.

JAV gynybos departamentas sudarys 17,8 mln. dolerių vertės sutartį dėl dronų „Switchblade“ gamybos ir siuntimo į Ukrainą tęsiantis karui su Rusija, penktadienį per brifingą žurnalistams sakė Gynybos departamento pareigūnas, skelbia CNN.

„17,8 mln. dolerių už bepilotes skraidymo sistemas „Switchblade“ – tai sprendimas, kuris bus priimamas šiandien, vėliau po pietų“, – per brifingą sakė gynybos sekretoriaus pavaduotojas įsigijimo ir palaikymo reikalams dr. Williamas A.LaPlante'as.

Šie bepiločiai orlaiviai bus nupirkti iš pramonės įmonių ir pristatyti Ukrainai pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvos finansavimą, patvirtintą papildomame pagalbos Ukrainai finansavime, kuris kovo viduryje JAV Kongrese buvo priimtas kartu su didžiuliu išlaidų įstatymu. Visas tame įstatymo projekte numatytas finansavimas sudarė 300 mln. dolerių, o Gynybos departamentas iš šios sumos iki šiol skyrė 136,8 mln. dolerių, sakė W.A.LaPlante'as.

Iš viso už 136,8 mln. dolerių nupirkta iš pramonės ir pagal aštuonias skirtingas sutartis siunčiamos „bepilotės orlaivių sistemos, „Puma“, pažangi tikslaus žudymo ginklų sistema, ryšio prietaisai, kovinė medicinos įranga ir reikmenys, paruoštas maistas ir net žiūronai“, - sakė W.A.LaPlante'as

Gynybos departamentas taip pat naudoja 1,45 mlrd. dolerių, kuriuos JAV Kongresas patvirtino kovo viduryje pasirašytame papildomame įstatyme dėl pagalbos Ukrainai, JAV raketų „Javelin“ ir „Stinger“ atsargoms ir pagrindiniams šių raketų komponentams pakeisti, sakė W.A.LaPlante'as.

JAV Kongresas patvirtino 3,5 mlrd. JAV dolerių finansavimą, skirtą „papildyti į Ukrainą išsiųstos JAV įrangos atsargas“, sakė W.A.LaPlante'as. Iki šiol iš šių lėšų panaudota 1,45 mlrd. dolerių „Stinger“, „Javelin“ ir kitiems pagrindiniams komponentams pakeisti, – pridūrė W.A.LaPlante'as.

„Šiuo metu aktyviai deramės – ir kariuomenė – dėl „Stinger“ ir su jais susijusių komponentų, ir tai tęsiasi. Tikimės, kad iki gegužės pabaigos bus sudaryta sutartis. Dėl „Javelin“ sutarties sudarymas yra neišvengiamas, taigi viskas vyksta dabar“, – sakė W.A.LaPlante'as.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, šalies elitas ir politinė vadovybė yra karo nusikaltėliai, sako šalies teisingumo ministras Denysas Maliuska.

Vladimiras Putinas

„Žinoma, Putinas yra karo nusikaltėlis, tuo negalima abejoti, bet kuris teisininkas, kuris bent kažkiek supranta tarptautinę humanitarinę teisę, jums tai patvirtins. Taip pat galima sakyti, kad nusikaltėliai yra visas jų elitas, visa politinė vadovybė Rusijos Federacijoje, jie kaltinami daugybe nusikaltimų, kuriuos pripažįsta tarptautinė teisė. Jie turi būti nubausti ilgais metais kalėjimo“, – LRT penktadienį sakė D.Maliuska.

Ministro teigimu, Jungtinės Tautos ir kitos tarptautinės organizacijos per ilgai delsė ir buvo per mažai aktyvios, kad būtų atverti humanitariniai koridoriai ir suteikiama kita pagalba Ukrainai. 

„Karo praktika parodė, kad tarptautinės organizacijos nebuvo pasirengusios įsijungti į veiklą ir tik praėjus keliems mėnesiams aktyvių Rusijos karo veiksmų prieš Ukrainą jos pradėjo realiai remti ir padėti. Tai liečia ne tik Jungtines Tautas, bet ir kitas organizacijas, jos iš esmės rado savo nišą, kaip padėti Ukrainai tik praėjus daug laiko. Dabar galima konstatuoti, kad darbas vyksta, jos padeda“, – kalbėjo D.Maliuska.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja pranešė, kad penktadienį iš Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ evakuota 50 civilių.

Iryna Vereščuk sakė, kad tarp jų buvo moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių.

I.Vereščuk apkaltino Rusiją nuolat pažeidinėjant vietines paliaubas.

„Todėl evakuacija vyko itin lėtai... rytoj ryte tęsime evakuacijos operaciją“, – sakė ji internetiniame pranešime.

Rusija skelbė, kad iš „Azovstal“ penktadienio vakarą išvyko trys autobusai su civiliais.

Ukrainos pareigūnai teigia negalintys komentuoti Jungtinių Tautų ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus organizuojamos civilių gyventojų evakuacijos iš plieno gamyklos „Azovstal“.

„Procesas [evakuacijos] vyksta. Kol kas sunku jį komentuoti ar kalbėti apie kokius nors rezultatus, nes jis dar nesibaigė“, – vėlai penktadienį vietos laiku per Ukrainos televiziją sakė Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko.

„Kai žmonės jau bus Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje, kai jiems bus suteikta pirmoji pagalba ir jie bus saugūs, tada kalbėsime apie skaičius. Todėl komentuoti antrąjį etapą dar anksti“, – sakė jis.

Penktadienį Rusijos raketos pataikė ne tik į 31 taikinį, bet ir į Ukrainos ginklų sandėlį netoli rytinio Popasnos miesto, pranešė naujienų agentūra RIA, remdamasi Maskvos gynybos ministerija.

Rusija šiandien taip pat pareiškė rytinėje Luhansko srityje numušusi Ukrainos naikintuvą SU-27, praneša agentūra "Interfax".

BBC negalėjo patikrinti šių teiginių.

Naujose „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose matyti, kad bombarduoto Mariupolio dramos teatro vietoje vykdomi plataus masto kasinėjimai, skelbia CNN.

Teritoriją dabar kontroliuoja Rusija, o keliose miesto dalyse vyksta kovų padarinių tvarkymas. 

Objektas buvo subombarduotas kovo 16 dieną. Ukrainos pareigūnai mano, kad žuvo mažiausiai 300 pastate slėpęsi žmonės.

Balandžio 29 d. palydovinėje nuotraukoje matyti, kad pastato šone stovi kranas. Šiaurinėje ir pietinėje dramos teatro pusėje esantys šaligatviai, kurie nuo bombardavimo buvo užversti nuolaužomis, tuo metu jau buvo nuvalyti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mariupolio dramos teatras, balandžio 29 d. nuotrauka

Gegužės 2 d. palydovinėje nuotraukoje kranas buvo už dramos teatro. Priekyje stovėjo sunkvežimiai, tačiau iš palydovinių vaizdų neaišku, kokia jų paskirtis.

Naujausioje palydovinėje nuotraukoje, darytoje gegužės 6 d., matyti dar daugiau veiklos prie teatro. Matoma, kad kranas stovi šalia didelės skylės teatro stoge – tikėtino sprogimo, kuris suplėšė pastatą, epicentro.

Prie pastato ir aplink jį matyti daugiau sunkvežimių. Kai kurie sunkvežimiai stovi ant didelio užrašo „vaikai“, kuris buvo parašytas prieš sprogimą.

CNN kreipėsi į Rusijos gynybos ministeriją, kad ši pakomentuotų kasinėjimus.

CNN taip pat kreipėsi į Ukrainos vyriausybę ir Jungtines Tautas dėl komentarų. 

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovas spaudai Ewanas Watsonas CNN sakė, kad jie neturi komandos Mariupolyje ir nedalyvauja kasinėjimuose dramos teatre.

Kai teatras buvo susprogdintas, jame glaudėsi moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.

Ukrainos vyriausybė apkaltino rusus surengus oro antskrydį prieš teatrą. Rusija ne kartą neigė, kad pataikė į teatrą, ir nepateikdama įrodymų tvirtino, kad teatrą susprogdino Azovo pulkas – vienas iš Ukrainos kariuomenės dalinių Mariupolyje.
 

JAV prezidentas Joe Bidenas artimiausiomis dienomis paskelbs apie dar vieną saugumo pagalbos paketą Ukrainai, teigia du šaltiniai, ir tikimasi, kad bendra suma viršys 100 mln. dolerių, skelbia CNN.

J.Bidenas sekmadienį, prieš numatomą Pergalės dienos šventę Rusijoje, turi kalbėtis su Didžiojo septyneto lyderiais.

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ praneša, kad iš komplekso išvyko antrasis evakuacijos autobusas, kuriame buvo 13 civilių, įskaitant vaikus, vėliau – ir trečiasis, su 23 civiliais gyventojais.

Tai papildė ankstesnę 12 civilių grupę, kuri, kaip teigiama, iš gamyklos išvyko ankstesniu autobusu. Jis atvyko į netoliese esantį Bezimeno miestą, kurį kontroliuoja Maskva, skelbia BBC.

Ši operacija yra dalis trečiojo JT ir Raudonojo Kryžiaus bandymo evakuoti apie 200 civilių, įstrigusių didžiulėje pramoninėje teritorijoje.

Daugiau kaip du mėnesius civiliai gyventojai slėpėsi didžiuliame požeminių tunelių tinkle po didžiule Mariupolio plieno gamykla, o jų atsargos mažėjo.
 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad pietrytinis Mariupolio uostamiestis yra visiškai sugriautas ir kad Rusijos pajėgoms jame nebeliko ką užimti, išskyrus apsiaustą metalurgijos įmonę.

Kalbėdamasis vaizdo ryšiu su Londone įsikūrusiu analitiniu centru „Chatham House“ V.Zelenskis buvo paklaustas, kaip šio strategiškai svarbaus miesto užėmimas galėtų paveikti konflikto eigą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

„Turėtumėt suprasti, kad Mariupolis niekada nekris. Ten nebeliko kam kristi. Jis jau nuniokotas... nebėra jokių [neapgadintų] statinių. Viskas visiškai sugriauta“, – ukrainietiškai kalbėjo V.Zelenskis, jo komentarus verčiant į anglų kalbą.

Plačiau skaitykite čia.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį vienbalsiai priėmė pirmąją deklaraciją dėl Ukrainos nuo vasario mėnesio, kai Rusija įsiveržė į šią šalį, ir parėmė generalinio sekretoriaus pastangas rasti taikų sprendimą.

Vis dėlto Norvegijos ir Meksikos parengtoje deklaracijoje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP, nepritariama Antonio Guterreso  tarpininkavimo pastangoms, kaip buvo numatyta ankstesnėje teksto versijoje.

„Saugumo Taryba reiškia didelį susirūpinimą dėl taikos ir saugumo palaikymo Ukrainoje“, – sakoma penktadienį priimtame tekste.

Penkiolikos narių Taryba taip pat „primena, kad pagal Jungtinių Tautų Chartiją visos valstybės narės įsipareigojo tarptautinius ginčus spręsti taikiomis priemonėmis“.

Teksto pabaigoje A.Guterreso prašoma priėmus deklaraciją pateikti Tarybai ataskaitą.

Ši deklaracija yra pirmasis JT Saugumo Tarybos vienybės ženklas nuo karo Ukrainoje pradžios.

Netrukus po to, kai tekstas buvo priimtas, Maskva vetavo rezoliuciją, smerkiančią invaziją ir raginančią Rusiją sugrąžinti savo kariuomenę atgal į savo teritoriją.

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę, JT buvo nustumtos į šalį. Tarptautinė organizacija, kuriai pavesta užtikrinti taiką pasaulyje, dar neįsitvirtino kaip galima tarpininkė ieškant taikaus šio karo sprendimo.

Iki šiol JT Ukrainoje ir aplinkinėse šalyse vykdė daugiausia humanitarinę veiklą.

Penktadienį vakare Rusijos pajėgos dar kartą smogė Odesos regionui, pranešė vietos naujienų portalas „Dumskaja“.

„Odesoje girdimi sprogimai. Priešlėktuvinė gynyba veikia. Likite prieglaudoje“, – sakoma pranešime.

Žinią apie ataką patvirtino Odesos regioninės karinės administracijos vadovas Maksimas Marčenka.

Pasak jo, penktadienį po pietų į Odesos rajoną buvo paleistos dvi priešo raketos.

„Žmonės nenukentėjo“, – sakė M.Marčenka. 

Jis nenurodė, kokios buvo raketos smūgio pasekmės. 

Ukrainos ginkluotosios pajėgos Charkivo srityje susigrąžino Oleksandrivkos, Fedorovkos, Ukrainkos, Šestakovo, Pobedos kaimų ir dalies Čerkasų Tiškių kaimo kontrolę, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Taip pat Slobožansko kryptimi priešas toliau telkia kariuomenės grupuotę. Rytų karinės apygardos daliniai iš Urazovo gyvenvietės Belgorodo srityje persikelia į Ukrainos teritoriją.

Priešas blokuoja tam tikras atokias Charkivo srities gyvenvietes ir sistemingai intensyviai apšaudo vietoves, kuriose sutelktos Ukrainos karių pajėgos, taip pat naudoja daugkartinius raketų paleidimo įrenginius. Priešas taip pat vykdė puolimą Naujosios Dmytrivkos kryptimi, tačiau nesėkmingai“, – skelbiama Generalinio štabo pranešime.

Anot štabo, Donecko ir Tavrijos kryptimis, siekdamis apsunkinti Ukrainos dalinių veiksmus, Rusijos pajėgos apšaudo visą kontakto liniją, tęsia bombardavimo iš oro ir raketomis smūgius.

„Limano kryptimi priešas vykdė puolimą Šandrigolovo kaimo kryptimi. Severodonecko kryptimi priešas nesėkmingai bandė užvaldyti Rubižnės ir Vojevodkos gyvenvietes. Popasnos kryptimi ji vykdė šturmo veiksmus Nižnės kryptimi. Avdijivkos ir Kurachivkos kryptimis buvo apribotas Ukrainos gynybos pajėgų pozicijų apšaudymas“, – rašoma pranešime.

Mariupolio mieste priešas sutelkė pagrindines pastangas blokuoti ir smogti Ukrainos gynybos daliniams prie „Azovstal“ gamyklos, skelbia Generalinis štabas.

„Okupantai atliko žvalgybą Prečistovkos kryptimi, tačiau nesėkmingai ir pasitraukė.

Priešas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų Voluinės ir Polesės kryptimis. Tam tikros Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų pajėgos ir priemonės toliau vykdo Ukrainos ir Baltarusijos sienos Bresto ir Gomelio srityse apsaugos užduotis.

Baltarusijoje tebėra Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai, kuriuos sudaro aštuonios operatyvinių-taktinių raketų sistemų „Iskander-M“ paleidimo įrenginiai ir šeši įvairių modifikacijų orlaiviai, ir jie gali būti įtraukti į oro ir raketų smūgius Ukrainos teritorijoje.

Atskiri Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai toliau vykdo Ukrainos ir Rusijos sienos apsaugos užduotis Briansko, Kursko ir Belgorodo srityse. Prie sienos perėjimo punktų buvo atliekami inžinerinės įrangos darbai.

Turimais duomenimis, Vakarų karinės apygardos 20-osios jungtinės kariuomenės 144-osios motorizuotosios šaulių divizijos daliniai Klinčių kaime Briansko srityje vykdo kovinę parengtį tolesniam dalyvavimui kovinėse operacijose Ukrainos teritorijoje.

Priešas nevykdė aktyvių puolamųjų veiksmų Južnobužsko kryptimi ir apšaudė Ukrainos karių pozicijas tam tikruose rajonuose. Ji sutelkė pastangas palaikyti užimtas linijas, papildyti amunicijos atsargas ir įrengti inžinerines pozicijas.

Besarabijos kryptimi Rusijos Federacija toliau provokuoja įtampą Moldovos Padniestrės regione. Rusijos kariuomenės operatyvinės grupės personalas yra visiškoje parengtyje“, – rašoma Generalinio štabo pranešime.

Generalinis štabas taip pat praneša, kad priešas ir toliau patiria didelių personalo ir įrangos nuostolių. Pranešama, kad Rostovo srities Malotokmakskio kaimo psichiatrinėje ligoninėje, kuri iš dalies perduota Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, yra iki 800 sužeistųjų ir iki 200 žuvusių Rusijos kariškių kūnų.

Kremliaus užsienio reikalų ministerija pranešė, kad iškvietė Didžiosios Britanijos ambasadorių Rusijoje ir pareiškė griežtą protestą dėl naujų Jungtinės Karalystės sankcijų Rusijos žiniasklaidai, skelbia „Sky News“.

Ministerija pareiškime nurodė, kad Rusija ir toliau „griežtai ir ryžtingai“ reaguos į visas Londono įvestas sankcijas ir šiuo klausimu išsikvietė JK ambasadorę Deborah Bronnert.

Jungtinė Karalystė anksčiau gegužės mėn. įvedė sankcijas atskiriems žurnalistams ir žiniasklaidos organizacijoms, taikydama naujausią priemonių bangą, kuria siekiama didinti spaudimą Maskvai nutraukti tai, ką ji vadina „specialia karine operacija“ Ukrainoje. 

Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios į Rusiją buvo deportuota daugiau kaip 500 000 ukrainiečių, penktadienį kreipdamasis į Islandijos parlamentą pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Jie buvo priversti ten vykti. Jų dokumentai ir ryšio priemonės konfiskuoti. Jie siunčiami į tolimus tos svetimos šalies regionus, kad ten asimiliuotųsi“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad deportuotų ukrainiečių skaičius net viršija bendrą Islandijos gyventojų skaičių.

CNN negali nepriklausomai patvirtinti, kiek ukrainiečių buvo išvežta per sieną į Rusijos teritoriją. 
 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą žengti „ryžtingą žingsnį“ ir gegužės 9 d. apsilankyti Kyjive.

Šią dieną Rusija kasmet mini Sovietų Sąjungos pergalę Antrajame pasauliniame kare.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olafas Scholzas

„Jis pakviestas, kvietimas atviras; jis galioja jau kurį laiką“, – sakė V.Zelenskis

Jis anksčiau kritikavo Vokietiją už tai, kad ji priešinasi Europos raginimams uždrausti Rusijos energiją.

BBC Rusijos tarnybos atlikto tyrimo metu nustatyta 2 120 Rusijos karių, iki šiol žuvusių per invaziją į Ukrainą, tapatybė.

Šis skaičius, kuris greičiausiai sudaro tik nedidelę dalį tikrojo žuvusiųjų skaičiaus, buvo sudarytas remiantis oficialiais pranešimais, spaudos pranešimais ir šeimų patvirtinimais.

Apie 20 proc. patvirtintų žuvusiųjų buvo karininkai, tačiau tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad apie aukštesnio rango karininkų žūtį dažniau pranešama.

Taip pat neproporcingai daug žuvusiųjų buvo iš skurdesnių Rusijos regionų, tik trys žuvusieji žinomi iš Maskvos, nors beveik 1 iš 10 rusų gyvena sostinėje.

Kremlius nuo kovo 25 d. neskelbia atnaujinto žuvusiųjų skaičiaus – tada nurodyta, kad Ukrainoje žuvo 1 351 Rusijos karys.

Tikrojo aukų skaičiaus sužinoti neįmanoma, tačiau praėjusią savaitę Jungtinė Karalystė apskaičiavo, kad žuvo apie 15 000 rusų karių – mažiau, nei apskaičiavo pati Ukraina, bet gerokai daugiau, nei pripažino Maskva.

25 mln. tonų Ukrainos grūdų, kurie turėjo būti eksportuoti, yra užblokuoti, nes uždaryti Juodosios jūros uostai, teigia JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), rašo BBC.

FAO direktoriaus pavaduotojas Josefas Schmidhuberis Ženevoje surengtame spaudos brifinge taip pat sakė, kad, atrodo, dingo apie 700 000 tonų grūdų, ir nurodė, anot jo, „nepatvirtintus įrodymus“, pagrįstus socialinių tinklų pranešimais, kad Rusijos kariai vagia iš Ukrainos grūdus ir žemės ūkio įrangą.

Dėl grūdų trūkumo kyla pasaulinės maisto kainos, o JT pagalbos agentūros perspėja, kad daugelyje šalių, priklausomų nuo humanitarinio maisto tiekimo arba nuo rusiškų ar ukrainietiškų grūdų importo, gresia maisto trūkumas ir net badas.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Grūdai

Anksčiau penktadienį Juodojoje jūroje į Rusijos karo laivą „Admiral Makarov“ pataikė ukrainiečių raketa „Neptūnas“ ir jis buvo smarkiai apgadintas, remdamasi nepatvirtintu pranešimu skelbia Odesos vietos interneto svetainė.

Teigiama, kad į „Admiral Makarov“ buvo pataikyta netoli Gyvatės salos, o Rusijos gelbėjimo laivai išplaukė jam į pagalbą iš Krymo.

Paklaustas apie šį pranešimą, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams: „Ne, tokios informacijos neturime.“ Vakarų šalių gynybos pareigūnai sakė, kad „šiuo metu nematė nieko“, kas patvirtintų, jog fregatai buvo smogta.

Fregata „Admiral Makarov“ yra daug mažesnė už praėjusį mėnesį nuskendusį Rusijos flagmaną kreiserį „Moskva“, tačiau ji yra tik penkerių metų senumo ir vienas galingiausių Rusijos karo laivų Juodojoje jūroje. Jame sumontuota sparnuotųjų raketų sistema „Kalibr“ ir jis skirtas smogti kitiems laivams ar povandeniniams laivams, taip pat pakrantės taikiniams 2 600 km atstumu.

Laivo „Moskva“ praradimas buvo didelis smūgis Rusijos karinei operacijai, nes šis laivas vadovavo jos jūrų puolimui prieš Ukrainą. Tuo metu Rusijos gynybos ministerija teigė, kad dėl nepaaiškinamo gaisro sprogo laive buvusi amunicija. Ukraina teigė, kad į laivą pataikė raketa „Neptūnas“.

Praėjusią naktį neįvardytas JAV pareigūnas sakė, kad su Ukraina buvo pasidalinta žvalgybine informacija apie „Moskva“, tačiau JAV nežinojo, kad ji planavo ataką.

Iš „Azovstal“ jau išvyko autobusas su 12 civilių, kuriame buvo keletas vaikų, praneša Rusijos naujienų agentūra RIA.

Jokios kitos informacijos nepateikta, o BBC šio pranešimo patikrinti nepavyko.

Jau keletą savaičių vykstančios kovos įkalino civilius gyventojus po elektrine esančiose slėptuvėse, o anksčiau šiandien Ukrainos pajėgos apkaltino Rusijos karius apšaudžius automobilį, kuris per paliaubas turėjo padėti evakuoti civilius gyventojus.

Per naują apsikeitimą belaisviais namo grįžo daugiau kaip 40 Rusijos į nelaisvę paimtų Ukrainos karių ir civilių, tarp jų 11 moterų ir dvasininkas, penktadienį informavo Kyjivas.

„Įvyko dar vienas apsikeitimas kaliniais: namo sugrąžintas 41 asmuo, įskaitant 11 moterų“, – platformoje „Telegram“ paskelbtame pranešime teigė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Tarp paleistų asmenų buvo 28 kariai ir 13 civilių, vienas iš jų – Ukrainos stačiatikių bažnyčios dvasininkas.

I.Vereščuk nenurodė, kiek rusų buvo paleista mainais.

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Kyjivas ir Maskva ne kartą keitėsi kaliniais, o vėliausi mainai įvyko balandžio 30-ąją, kai buvo išlaisvinta 14 ukrainiečių, tarp jų – nėščioji.

Rusija penktadienį leido importuoti šimtus prekių kategorijų be intelektinės nuosavybės savininko sutikimo, siekdama apeiti apribojimus, įvestus dėl Maskvos karo Ukrainoje.

Pramonės ir prekybos ministerijos paskelbtame sąraše, be kita ko, yra bendrovių „Apple“ ir „Samsung“ išmanieji telefonai, populiarios automobilių markės, žaidimų konsolės ir įvairiose pramonės šakose naudojamos atsarginės dalys.

123RF.com nuotr./„iPhone 13“

Sąraše taip pat yra kasdienio vartojimo prekių – pavyzdžiui, stalo įrankių ir kosmetikos.

„Pagal šį dokumentą civilinė atsakomybė netaikoma tais atvejais, kai produktus importuoja importuotojai, apeidami oficialius platinimo kanalus“, – nurodė ministerija.

Plačiau skaitykite čia.

Maskvos kontroliuojamame Ukrainos Chersono mieste penktadienį apsilankęs aukšto rango rusų parlamento narys pareiškė, kad Rusija liks Pietų Ukrainoje „amžinai“.

„Rusija čia yra amžinai. Dėl to neturėtų kilti jokių abejonių. Į praeitį negrįšime“, – sakė Andrejus Turčakas, cituojamas valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pareiškime.

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Rusijos kariai Mariupolyje

„Gyvensime kartu, plėtosime šį turtingą regioną, turtingą istoriniu paveldu, turtingą čia gyvenančiais žmonėmis“, – pridūrė A.Turčakas.

Plačiau skaitykite čia.

Kaip praneša „The Guardian“, Kyjivo policija nutraukė Ukrainos karių, įstrigusių „Azovstal“ komplekse Mariupolyje, žmonų protestą.

Moterys, taip pat keli vyrai, reikalavo kuo skubiau evakuoti Mariupolio gynėjus, kurių pozicijas šturmuoja rusų pajėgos. Iš viso į piketą Maidano aikštėje susirinko apie 50 žmonių.

Protestas buvo jau ne pirmas. Karių, kurių „Azovstal“ komplekse dar yra apie 1 tūkst., artimieji reikalauja, kad Kyjivas bandytų išgelbėti ne tik civilius. Pastarieji šiomis dienomis gana sparčiai evakuojami.

Penktadienį Kyjivo policija visgi paliepė moterims išeiti iš Maidano aikštės, nes jų protestui nebuvo suteiktas leidimas. Negana to, pareigūnai, patikrinę kelių vyrų dokumentus, juos nuvežė į karo prievolės institucijas.

Ukrainos sostinės Kyjivo meras Vitalijus Klyčko tinkle „Telegram“ paragino žmones nesibūriuoti lake artėjantį savaitgalį. Jis patikino, kad komendanto valanda nebus skelbiama, bet pabrėžė: „Leiskite priminti, kad karo stovio metu draudžiami masiniai renginiai.“

Po Ortodoksų Velykų ukrainiečiai dažnai užplūsta kapines ir pagerbia mirusius artimuosius, tačiau V.Klyčko įspėjo: „Jei norite padėti gėlių, galite tai daryti privačiai.“

„Scanpix“/AP nuotr./Vitalijus Klyčko

Kyjivo meras taip pat teigė, kad nerekomenduoja vykti į miškus ar miško parkus priemiesčiuose, nes ten yra daug nesuveikusių sprogmenų. V.Klyčko galiausiai jau ne pirmą kartą paprašė miestiečių neignoruoti oro pavojaus sirenų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį dalyvaudamas tyrimų centro „Chatham House“ virtualiame renginyje pareiškė, kad sudeginti ne visi diplomatiniai tiltai su Rusija.

Tačiau esą norint, kad derybos dėl taikos pavyktų, reikia, jog Rusija pirmiausia atsitrauktų į teritoriją, kurią buvo užėmusi prieš invaziją.

„Aš buvau išrinktas Ukrainos, o ne mini-Ukrainos prezidentu“, – teigė V.Zelenskis, pridūręs, kad negali leisti Ukrainos gyventojų skaičiui sumažėti 11 mln. ir kad nemato, jog Rusija norėtų taikos.

Jis apkaltino Rusiją Mariupolyje demonstruojant „žvėrišką brutalumą“ ir tvirtino, kad yra labai susirūpinęs, dėl propagandos poveikio žmonėms, į kuriuos taikosi Maskvos dezinformacijos mašina.

„Goebbelsas buvo vaikas lyginant jį su suaugusiaisiais Kremliuje. Tai ir yra baisiausia“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos pulkas „Azov“, vadovaujantis „Azovstal“ Mariupolyje gynybai, penktadienį apkaltino Rusijos pajėgas šaudžius per civilių evakuaciją iš didžiulės plieno gamyklos, nepaisant Maskvos paskelbtų paliaubų.

„Per paliaubas gamykloje „Azovstal“ rusai, panaudoję prieštankinį valdomąjį ginklą, pataikė į automobilį“, – „Telegram“ pranešė „Azov“. Remiantis pranešimu, tuo metu automobilis „judėjo link civilių gyventojų, kad juos evakuotų“.

Per smūgį žuvo vienas ukrainiečių karys ir dar šeši buvo sužeisti, teigiama pranešime.

Rusijos kariuomenė paskelbė, kad nuo ketvirtadienio įsigalios trijų dienų paliaubos, kad civiliai gyventojai galėtų palikti kompleksą, tačiau Ukrainos pajėgos tvirtina, kad „Azovstal“ tęsiasi „puolimo operacijos“.

Kyjivas anksčiau sakė, kad civilių gyventojų evakuacija iš plieno gamyklos bus tęsiama penktadienį po to, kai per Jungtinių Tautų vadovaujamas gelbėjimo operacijas į saugią vietą buvo išgabenta beveik 500 žmonių iš „Azovstal“ ir Mariupolio uostamiesčio.

Užėmusi „Azovstal“ Maskva galėtų paskelbti visiškai kontroliuojanti per invaziją sugriautą strategiškai svarbų Mariupolio uostamiestį prie Azovo jūros.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuras kitą savaitę svarstys rezoliuciją, raginančią uždaryti specializuotą PSO biurą Maskvoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, penktadienį pranešė agentūra.

Šiam klausimui aptarti gegužės 10 dieną bus šaukiama dviejų dienų trukmės agentūros Europos regiono biuro specialioji sesija.

PSO Europos regiono, apimančio 53 šalis, įskaitant kelias Vidurio Azijos valstybes, 43 narės išsiuntė laišką su pasiūlymu organizacijos direktoriui šiam regionui Hansui Klugei.

Balandžio 28 dieną išsiųstu laišku raginama surengti specialią sesiją ir „apsvarstyti sveikatos padėtį Ukrainoje bei platesnes vykstančio karo pasekmes sveikatos klausimams regione ir už jo ribų“, sakoma PSO Europos skyriaus pareiškime.

Laiško autoriai pažymėjo, kad karas daro „ypač pražūtingą poveikį Ukrainos sveikatos sistemai, smarkiai apribodamas galimybes gauti vaistų, įrangos ir sveikatos paslaugų“.

Rezoliucijos projekte griežtai smerkiama „Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, įskaitant išpuolius prieš Ukrainos sveikatos priežiūros įstaigas“.

Ukrainos „24 kanalas“ skelbia, kad Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenkas netrukus nusiųs delegaciją į Rusijos kontroliuojamą Ukrainos Donbaso regiono dalį ir pripažins ją pavaldžia Kremliui. Cituojami šaltiniai Ukrainos specialiosiose tarnybose.

Per vizitą baltarusiai esą oficialiai pripažins Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“. Paties A.Lukašenkos delegacijoje nebus.

Savo ruožtu apsišaukėliškų respublikų vadovybė esą jau parengė dokumentus dėl ekonominio į humanitarinio bendradarbiavimo su Baltarusija. Svečiai, negana to, turėtų apsilankyti kariniame parade Mariupolyje.

Ukrainos tarnybos, anot „24 kanalo“, esą pripažįsta, kad dėl tokių susitarimų Donbaso apsišaukėliškų respublikų vadovybė galės pirkti žemės ūkio įrangą iš Baltarusijos.

Rusijos kariuomenė pradėjo aktyviai naudoti raketų ir oro smūgius Zaporižios regione, ypač Huliajpilio ir Orechovo miestuose, taip pat šaudyti iš artilerijos.

Tai paskelbė Zaporožės regiono karinės administracijos atstovas spaudai Ivanas Arefjevas.

„Dar visai neseniai priešas nevykdė aktyvių kovinių veiksmų Zaporižios kryptimi, bet nuolat vykdė apšaudymus, kad apribotų mūsų karių veiksmus ir sunaikintų mūsų artilerijos dalinius.

Šiandien apie 11.00 val. priešas aktyviai panaudojo aviaciją ir artileriją prieš Huliajpilį. Rusijos kariuomenė masiškai apšaudo Orechovo taikią infrastruktūrą, vykdomi raketų ir oro antskrydžiai“, – sakė jis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Estijos, Latvijos kolegomis penktadienį lankosi Kyjive.

G.Landsbergis savo „Twitter“ paskyroje informavo, kad vizito tikslas – aptarti būsimą sugriautų miestų atstatymą, Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvas. 

„Lankausi Kyjive su Latvijos ir Estijos kolegomis. Šįkart mes taip pat kalbamės apie atstatymą, atkūrimą ir apie ES kandidatės statusą Ukrainai. Žydintis Kyjivas primena, kad šalis yra pasirengusi šviesiai ateičiai“, – teigė ministras.

Vizitas vyksta Rusijos kariuomenei daugiau nei du mėnesius tęsiant karinę invaziją Ukrainoje, per kurią žuvo tūkstančiai žmonių, buvo sugriauti miestai, o namus palikti buvo priversti daugiau nei 13 milijonų žmonių.

Rusija pastaruoju metu sutelkė savo pajėgas į Ukrainos Rytus ir Pietus, siekia perimti Mariupolio miesto kontrolę bei susidurdama su įnirtingu ukrainiečių pasipriešinimu milžiniškame „Azovstal“ metalurgijos gamyklos komplekse.

Kremlių kritikuojantis Rusijos žurnalistas ir opozicijos politikas Ilja Azarovas penktadienį pareiškė, kad jam gresia bauda už ginkluotųjų pajėgų diskreditavimą Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje metu.

Pasak I.Azarovo, teisėsauga jam iškėlė administracinę bylą „už Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo siekiant apsaugoti Rusijos Federacijos ir jos piliečių interesus bei palaikyti tarptautinę taiką diskreditavimą“.

Didžiausio Rusijos nepriklausomo laikraščio „Novaja Gazeta“ žurnalistas ir vietos deputatas nurodė, remdamasis prokurorais, kad byla pradėta dėl vieno įrašo socialiniame tinkle „Facebook“, bet išsamesnės informacijos neturėjo.

37 metų I.Azarovas sakė, kad jam gresia bauda iki 100 tūkst. rublių (1,4 tūkst. eurų).

„Jau pradėjau nerimauti, kad jie mane pamiršo arba kad nepakankamai aiškiai pasisakiau prieš karą!“ – ironizavo jis.

Prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, I.Azarovas išvyko iš Rusijos. Šiuo metu opozicionierius yra vienoje iš ES šalių, nedetalizuodamas sakė jis agentūrai AFP.

Vasario pabaigoje prasidėjus Rusijos invazijai, Maskva suintensyvino savo susidorojimo su paskutiniais likusiais disidentais kampaniją.

Šalyje baudžiama laisvės atėmimu iki 15 metų už informacijos apie Rusijos kariuomenę, kurią vyriausybė laiko melaginga, skleidimą.

Nuo karo pradžios daugelis nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, įskaitant „Novaja Gazeta“, buvo uždarytos arba sustabdė savo veiklą. Be to, dešimtys tūkstančių rusų išvyko iš Rusijos protestuodami prieš Kremliaus politiką.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai sekmadienį surengs derybas vaizdo ryšiu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė Vokietijos, šiuo metu pirmininkaujančios turtingųjų šalių klubui, vyriausybės atstovė.

„Vokietijos kancleris Olafas Scholzas surengs trečią vaizdo konferenciją nuo šių metų pradžios su savo partneriais G-7“, – penktadienį žurnalistams sakė atstovė Christiane Hoffmann.

Ji pažymėjo, kad gegužės 8-oji yra „istorinė data, žyminti Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigą“.

„Per ją bus aptarti aktualūs klausimai, ypač padėtis Ukrainoje. Dalyvaus Ukrainos prezidentas Zelenskis ir praneš apie dabartinę padėtį jo šalyje“, – sakė Ch.Hoffmann.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė esąs „atviras“ platesnių sankcijų Rusijai įvedimui. Jis taip pat pažadėjo artimiausiomis dienomis aptarti baudžiamąsias priemones su G-7 sąjungininkais.

„Esame visada atviri papildomoms sankcijoms“, – teigė J.Bidenas, Europos Sąjungai paskelbus planus uždrausti rusiškos naftos importą ir kitas naujas priemones, skirtas nubausti Maskvą už invaziją į Ukrainą.

„Šią savaitę aptarsiu su G-7 nariais, ką ketiname daryti ir ko neketiname“, – žurnalistams sakė prezidentas.

Šis turtingųjų valstybių klubas vienija Kanadą, Prancūziją, Italiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Jungtines Valstijas ir Vokietiją.

Ukrainos žiniasklaida penktadienį pranešė, kad Juodojoje jūroje netoli Gyvačių salos dega Rusijos karinių jūrų pajėgų fregata.

Naujienų agentūra „Unian“ citavo Odesos leidinio „Dumskaja“ pranešimą, kad į „Burevestnik“ klasės Rusijos karo laivą pataikė Ukrainos pajėgų paleista sparnuotoji raketa „Neptun“. Pranešime sakoma, kad pirmųjų žinučių apie gaisrą tame laive socialiniuose tinkluose pasirodė ketvirtadienį.

Nurodoma, kad virš numanomos įvykio vietas intensyviai skraido Rusijos kariniai orlaiviai.

Informacija nėra patvirtinta nepriklausomų šaltinių.

Maskvos remiami separatistai pietryčių Ukrainoje pareiškė, kad nuėmė kelio ženklus su rusų pajėgų apsiausto Mariupolio uostamiesčio pavadinimu ukrainiečių bei anglų kalbomis ir pakeitė juos rusiškais.

„Prie įvažiavimo į Mariupolį pastatyti atnaujinti kelio ženklai“, – sakoma ketvirtadienį separatistų darinio – „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) – susisiekimo ministerijos paskelbtame pranešime.

Ministerija paskelbė nuotraukų, kuriose matyti, kaip savivaldybės darbuotojai su oranžinėmis liemenėmis nuima kelio ženklą su užrašu „Mariupolis“ ukrainiečių bei anglų kalbomis ir pastato tokį pat ženklą rusų kalba.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mariupolyje nuimami ukrainietiški kelio ženklai

„Kelio ženklų keitimo darbai visoje išvaduotoje teritorijoje bus tęsiami“, – rašoma pranešime ir priduriama, kad analogiški darbai buvo atlikti ir mažesnėse gyvenvietėse.

Strateginę reikšmę turintis Mariupolis yra tarp labiausiai nuniokotų Ukrainos miestų. Rusijos pajėgos jau ne vieną savaitę jį intensyviai apšaudo, bandydamos perimti visišką uostamiesčio kontrolę.  

Ketvirtadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka apsilankė su žeme praktiškai sulygintame Mariupolyje ir kitose „išvaduotose teritorijose“, socialiniuose tinkluose pranešė separatistų lyderis. 

Vietiniai gyventojai norėjo įsitikinti, kad „Rusija čia sugrįžo visiems laikams“, rašė DLR lyderis Denisas Pušilinas. 

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas tviteryje paskelbė, kad Rusijos okupacinės pajėgos Mariupolyje gegužės 9-ąją – Pergalės dieną – planuoja surengti „belaisvių paradą“. Toks „spektaklis“ jau buvo surengtas Donecke 2014 metais.

M.Podoliakas tokius planus vadina pasityčiojimu iš Ženevos konvencijos ir karo nusikaltimu.

„2014 metų rugpjūčio 24 dieną belaisvių paradas įvyko Donecke. 50 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių buvo vedami miesto gatvėmis, o į juos mėtytos šiukšlės. Po aštuonerių metų Kremlius nusprendė pakartoti tokį pasirodymą gegužės 9-ąją Mariupolyje“, – rašo M.Podoliakas.

Kaip rašo „Unian“, okupantų įkurtose vadinamosiose filtravimo stovyklose aplink Mariupolį laikomiems vyrams buvo pasakyta, kad jie bus aprengti karinėmis uniformomis ir turės pasirodyti parade gegužės 9-ąją.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį piktai užsipuolė Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen, pareiškęs, kad ji „kėsinasi“ į Europos Sąjungos vienybę, siūlydama uždrausti rusiškos naftos importą.   

V.Orbanas sakė, kad naftos embargu peržengiama „raudona linija“.  

„Europos Komisijos pirmininkė tyčia ar netyčia pasikėsino į sukurtą Europos vienybę“, – sakė premjeras per valstybinį radiją.

„Nuo pat pirmos akimirkos aiškiai pasakėme, kad bus nustatyta raudona linija, t. y. energijos embargas, ir jie šią raudoną liniją peržengė“, – kalbėjo jis. 

Trečiadienį Europos Komisija pasiūlė ES 27 narėms laipsniškai atsisakyti naftos ir jos produktų importo iš Rusijos. Tai būtų finansiškai bene skaudžiausia Bendrijos poveikio priemonė Maskvai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

U.von der Leyen sakė, kad blokas „palaipsniui atsisakys tiekimo iš Rusijos: neapdorotos naftos – per šešis mėnesius, o perdirbtų produktų – iki metų pabaigos“.

Vengrijai ir Slovakijai, labai priklausomoms nuo Maskvos eksportuojamos naftos, būtų suteikta laiko iki 2023 metų pabaigos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas

Toks embargas prilygtų „branduolinės bombos numetimui ant Vengrijos ekonomikos“, piktinosi V.Orbanas ir pridūrė, kad jo šaliai suteikiamos išlygos trukmė – nepakankama.

„Vengrijos energijos išteklių perdavimo ir tiekimo sistemos transformacija gali būti užbaigta tik per penkerius metus“, – aiškino premjeras.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto savo vaizdo pranešime, trečiadienį paskelbtame per „Facebook“, sakė, kad Budapeštas parems pasiūlymą dėl embargo, jeigu Budapeštui bus padaryta išimtis, sudaranti galimybę gauti vamzdynu neperdirbtą naftą.

„Vengiu žodžio „veto“ – nenoriu konfrontuoti su ES. Mes suinteresuoti konstruktyviu dialogu“, – sakė V.Orbanas, praeitą mėnesį perrinktas vadovauti vyriausybei ketvirtą kadenciją iš eilės.

Pasak jo, pasiūlymas „buvo grąžintas siuntėjai, poniai pirmininkei, kad prie dar būtų padirbėta“.

V.Orbanas taip pat protestavo prieš siūlymą taikyti sankcijas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui.

„Neleisime, kad į sankcijų sąrašus būtų traukiami Bažnyčių lyderiai“, – sakė Vengrijos premjeras, palaikęs glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Kaip nurodo Budapeštas, Vengrija iš Rusijos gauna 65 proc. savo suvartojamos naftos ir 85 proc. dujų.

Vokietija nusiųs Ukrainai septynias savaeiges haubicas, penktadienį pranešė Gynybos ministerija, padidindama sunkiosios ginkluotės tiekimą su Rusijos invazija kovojančiam Kyjivui.

Siunčiamos „Panzerhaubitze 2000“ yra iš ginkluotųjų pajėgų aptarnavimo atsargų, o ne iš šiuo metu kariuomenės naudojamų mašinų.

Jos pridedamos prie penkių tokio paties modelio haubicų, kurias Ukrainai nusiųs Nyderlandai, lankydamasi Slovakijoje sakė vokiečių gynybos ministrė Christine Lambrecht.

Vokietijos kariuomenė turi apie 100 „Panzerhaubitze 2000“, bet tik 40 iš jų yra parengtos kovos veiksmams.

Kada bus pristatyta minima ginkluotė, nenurodoma.

Ukrainiečių kariai kitą savaitę Vokietijoje turi pradėti mokytis naudotis šiomis mašinomis.

Kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė buvo kritikuojama dėl to, kad, palyginti su kitomis Vakarų šalimis, delsė skirti sunkiosios ginkluotės su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

Vis tik praėjusią savaitę Vokietija pažadėjo perduoti Ukrainai tankų.

Jungtinės Karalystės kariškiai mano, kad Rusija nori užimti Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį ir jame esančią didžiulę metalurgijos gamyklą „Azovstal“ iki pirmadienio, kai minės Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines. 

JK gynybos ministerija tai nurodė kasdieninėje žvalgybos informacijos apžvalgoje, kurią skelbia socialiniame tinkle „Twitter“.   

„Azovstal“ pramonės zonoje – paskutiniame uostamiesčio gynėjų bastione – jau daug savaičių vyksta intensyvūs mūšiai. Didžiuliame požeminių tunelių labirinte po plieno gamykla nuo rusų pajėgų bombardavimo slepiasi ukrainiečių kariai ir civiliai.   

„Atnaujintos Rusijos pastangos užimti „Azovstal“ ir užsitikrinti viso Mariupolio kontrolę greičiausiai susijusios su artėjančia Pergalės diena ir [Vladimiro] Putino troškimu pasiekti simbolinę sėkmę Ukrainoje“, – nurodė britų kariškiai.   

„Šios pastangos Rusijai kainuoja daug karių gyvybių, technikos ir šaudmenų. Kol gamykloje „Azovstal“ tęsis ukrainiečių pasipriešinimas, Rusijos nuostoliai toliau didės ir bus žlugdomi jų operaciniai planai Donbaso pietuose“, – pridūrė jie. 

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas „Telegram“ parašė, kad pavyko evakuoti beveik 500 civilių iš Mariupolio, įskaitant žmones, kurie buvo įstrigę gamyklos „Azovstal“ komplekse.

A.Jermakas padėkojo Jungtinių Tautų pareigūnai už pagalbą vykdant „sudėtingą operaciją“.

Pasak jo, Kyjivas „padarys viską, kad išgelbėtų visus savo civilius ir kariškius“, įstrigusius sugriautame pietiniame Mariupolio uostamiestyje. Jis pridūrė, kad operacija dar tęsiasi.

Šimtai karių ir civilių savaites slepiasi smarkiai apšaudomoje gamykloje, sovietiniais laikais įrengtuose požeminiuose tuneliuose.

Gamyklą ginančio pulko „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė, kad vis dar vyksta įnirtingos kovos.

„Rusai sulaužė pažadą dėl paliaubų ir neleido evakuoti civilių gyventojų, kurie toliau slepiasi nuo apšaudymo gamyklos rūsyje“, – teigė S.Palamaras.

Strateginėje vietoje esančio Mariupolio užėmimas sudarytų sąlygas Maskvai sausumos koridoriumi sujungti Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų regionus ir 2014 metais Rusijos aneksuotą Krymą.

Luhansko regiono gubernatorius Serhijus Gaidajus pareiškė, kad Rusijos pajėgos artimiausiu metu „darys viską“ siekdamos prasiveržti į Severodonecką ar Popasną.

Anot S.Gaidajaus, Luhansko regioną ginantys Ukrainos kariai mano, kad okupantai bandys surengti galingą puolimą per tris ar keturias artimiausias dienas. Gubernatorius tikisi, kad gynėjams atakas pavyks atremti.

S.Gaidajus taip pat tvirtino, kad situacija Popasnoje „labai sudėtinga“ – jau kuris laikas. Miestas beveik visiškai sugriautas: „Jis bombarduojamas visą parą, šaudoma iš visokių ginklų, kartais visi batalionai puola mūsų kariuomenės pozicijas.“

Jungtinių Tautų ir Raudonojo Kryžiaus atstovai skelbia, kad penktadienį turėtų atsinaujinti civilių gelbėjimo operacijos Mariupolyje, o gelbėtojų konvojus jau išvakarėse išvyko apsupto gamyklos „Azovstal“ komplekso, kuriame yra ir Ukrainos karių, ir civilių, link.

Per savaitgalį abi organizacijos padėjo evakuoti apie šimtą civilių iš „Azovstal“ teritorijos. Tiesa, Rusijos pajėgos jau kelias dienas yra atnaujinusios komplekso atakas.

Mariupolio administracija mano, kad požeminiuose „Azovstal“ bunkeriuose ir tuneliuose vis dar yra apie 200 civilių. Visame Mariupolyje liko dar dešimtys tūkstančių civilių žmonių, tiesa, jie jau gyvena okupacijos sąlygomis.

VIDEO: V.Zelenskis apie iš „Azovstal“ bunkerių išgelbėtus asmenis: „Visi jie gaus reikiamą pagalbą“

V.Zelenskis apie iš „Azovstal“ bunkerių išgelbėtus asmenis: „Visi jie gaus reikiamą pagalbą“

Reuters

Fidžio pareigūnai areštavo 300 mln. JAV dolerių vertės jachtą, priklausančią Rusijos oligarchui Suleimanui Kerimovui, JAV Teisingumo departamentui paprašius sulaikyti laivą dėl sankcijų pažeidimų ir įtariamų ryšių su korupcija, ketvirtadienį pranešė departamentas. 

Prieš penkerius metus pagaminta 106 metrų ilgio jachta „Amadea“ stovėjo Ramiojo vandenyno Lautokos uoste Fidžyje, kai pagal JAV išduotą orderį ir Teisingumo departamento prašymu ją perėmė vietos pareigūnai.

„Amadea“ gali būti konfiskuota dėl tikėtino JAV įstatymų pažeidimo, įskaitant Tarptautinės nepaprastosios padėties ekonominių galių įstatymo pažeidimus, pinigų plovimą ir sąmokslą“, – sakoma departamento pranešime.

S.Kerimovas yra vienas Rusijos oligarchų, „kurie gauna pelno iš Rusijos vyriausybės per korupciją ir jos piktavališką veiklą visame pasaulyje, įskaitant Krymo okupaciją“, – rašoma pranešime.

Jungtinės Valstijos įvedė sankcijų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimiems rusų oligarchams, bausdami Maskvą už invaziją į Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Suleimanas Kerimovas

S.Kerimovas, susikrovęs turtus būdamas pagrindinių Rusijos energetikos ir finansų įmonių, įskaitant „Gazprom“ ir „Sberbank“, savininku, taip pat yra Rusijos vyriausybės pareigūnas ir Rusijos Federacijos Tarybos narys.

„Nėra kur paslėpti“

„Nėra kur paslėpti Rusijos režimui padedančių nusikaltėlių turtus“, – sakoma JAV generalinio prokuroro Merricko Garlando pareiškime.

„Nepermaldaujamai stengsimės patraukti atsakomybėn tuos, kurie prisideda prie mirties ir naikinimų, kuriuos stebime Ukrainoje“, – teigiama jame.

Generalinio prokuroro pavaduotoja Lisa Monaco nurodė, kad departamentas yra nusitaikęs į „kiekvieną jachtą, įsigytą už nešvarius pinigus“.

„Šis jachtos konfiskavimas turėtų parodyti visiems korumpuotiems Rusijos oligarchams, kad jie niekur nepasislėps – net atokiausioje pasaulio dalyje“, – sakė ji.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Superjachta „Amadea“

„Pasinaudosime visomis priemonėmis, kad įgyvendintume vykdymą sankcijų, skirtų atsakant į neišprovokuotą ir nepateisinamą Rusijos karą Ukrainoje“, – nurodoma pareiškime.

Oficialios jachtos „Amadea“ savininkės bendrovės „Millemarin Investment Ltd“ teisininkai Fidžyje pateikė prašymą, kad jachta būtų palikta Lautokos uoste, kur ji stovėjo nuo atvykimo į Fidžį praėjusio mėnesio viduryje.

Tinklalapyje superyachtfan.com, pateikiančiame duomenis apie didžiausius ir prabangiausius pramoginius laivus pasaulyje, nurodoma, kad jachtos „Amadea“ kaina siekia 325 mln. dolerių (apie 309 mln. eurų). Svetainės duomenimis, jachtoje yra baseinas, sūkurinė vonia, sraigtasparnių nusileidimo aikštelė ir viršutiniame denyje įrengtas „žiemos sodas“.

„Millemarin Investment Ltd.“ šią savaitę kreipėsi į Fidžio Aukščiausiąjį teismą, siekdama užkirsti kelią jos areštui pagal JAV orderį, kol bus nagrinėjama apeliacija.

Fidžio valstybinis kaltintojas pažadėjo, kad teismas iki penktadienio priims sprendimą dėl kompanijos prašymo.

JAV Gynybos departamentas ketvirtadienį paneigė teikęs žvalgybos informaciją apie Rusijos generolų buvimo vietas kovos veiksmų zonose, kad Ukrainos pajėgos galėtų juos nukauti.

Komentuodamas didelio atgarsio sulaukusį dienraščio „The New York Times“ pranešimą apie JAV paramą Ukrainos kariuomenei Pentagono atstovas Johnas Kirby pripažino, kad Jungtinės Valstijos teikia karinės žvalgybos informaciją Kyjivo pajėgoms, siekdamos „padėti ukrainiečiams ginti savo šalį“, nuo vasario pabaigos atakuojamą Maskvos kariuomenės.

„Mes neteikiame žvalgybos duomenų apie aukšto rango kariuomenės vadų buvimo vietą mūšio lauke ir nedalyvaujam Ukrainos kariuomenei priimant sprendimus dėl taikinių“, – pabrėžė J.Kirby.

Vėliau ketvirtadienį JAV žiniasklaida atskirai pranešė, kad Jungtinės Valstijos pasidalijo su Kyjivu žvalgybos informacija, esą padėjusia ukrainiečiams praeitą mėnesį nuskandinti Rusijos raketinį kreiserį „Moskva“. Šio Juodosios jūros laivyno flagmano praradimas buvo itin skaudus smūgis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“ paskyros OSINTtechnical/„Moskva“ prieš nuskendimą

Tačiau vienas JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, naujienų agentūrai AFP sakė, kad Jungtinės Valstijos „neteikia specifinės informacijos, leidžiančios nusitaikyti į laivus“.

„Teikiame įvairių žvalgybos duomenų, padedančių ukrainiečiams suprasti grėsmę, keliamą Rusijos laivų Juodojoje jūroje, taip pat padėti jiems pasiruošti gintis nuo potencialių antpuolių iš jūros“, – aiškino pareigūnas.

Pranešime, kurį pirmasis paskelbė transliuotojas NBC, neįvardyti pareigūnai sakė, kad Ukraina užklausė Vašingtono apie vieną Juodojoje jūroje plaukiojusį laivą. Jungtinės Valstijos padėjo patvirtinti jo buvimo vietą ir nustatyti, kad tas laivas yra „Moskva“.

Tačiau Jungtinės Valstijos nežinojo, jog Ukrainos pajėgos smogs flagmanui, teigė NBC cituojami pareigūnai.

Ukraina surengė virtinę sėkmingų atakų prieš Rusijos pajėgų vadavietes. Kaip praneša žiniasklaida, praeitą savaitę buvo smogta vienam objektui netoli priešakinių linijų rytiniame Donbaso regione, kur, kaip manoma, lankėsi Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas.

Nepatvirtintuose pranešimuose sakoma, kad Ukrainos pajėgos tą vietą apšaudė praėjus vos kelioms valandoms po V.Gerasimovo išvykimo.

„Sprendimus priima savarankiškai“

„The New York Times“ straipsnyje, kurį J.Kirby paneigė, sakoma, kad iš maždaug 12 Rusijos generolų, žuvusių nuo Ukrainos pajėgų smūgių, „daugelis“ buvo nukauti pasitelkus JAV pateiktus žvalgybos duomenis.

Laikraštis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos teikė informacijos apie Rusijos kariuomenės mobiliąsias vadavietes, dažnai keičiančias pozicijas.

Be to, dienraštis pranešė, kad Ukrainos pajėgos planuodamos atakas prieš aukšto rango rusų kariškius iš amerikiečių gautą informaciją derindavo su savais žvalgybos duomenimis.

J.Kirby sakė, kad ukrainiečiai patys priima sprendimus, ar atakuoti kurį nors Rusijos kariuomenės vadą.

„Ukraina apjungia informaciją, kurią teikiame mes ir kiti partneriai, su žvalgybos duomenimis, kuriuos jie patys renka mūšio lauke, – aiškino atstovas. – Tuomet jie sprendimus priima savarankiškai, ir patys imasi veiksmų.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Iš fronto grįžę Ukrainos kariai

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo taryba (NST) pasmerkė „neatsakingą“ „The New York Times“ straipsnį.

„Jungtinės Valstijos teikia operatyvinę žvalgybos informaciją, kad padėtų ukrainiečiams ginti savo šalį, – sakė NST atstovė Adrienne Watson. – Mes žvalgybinę informaciją teikdavome ne tam, kad būtų žudomi rusų generolai.“

Vašingtonas tiekia Ukrainai milijardų dolerių vertės karinę techniką ir šaudmenis, taip pat apmoko ukrainiečių pajėgas naudoti šią ginkluotę.

Amerikiečiai taip pat teikia Kyjivui informaciją, gaunamą iš palydovų, elektroninės žvalgybos operacijų ir kitų žvalgybos šaltinių.

Tačiau Baltieji rūmai ir Pentagonas stengėsi neatskleisti per daug duomenų apie visos JAV pagalbos mastą, baimindamiesi išprovokuoti Rusiją išplėsti konfliktą už Ukrainos sienų.

Kaip bebūtų, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Vašingtono parama Ukrainai tik didėjo ir apie ją buvo vis atviriau kalbama.

Vos įsiplieskus konfliktui Jungtinės Valstijos sakė tenorinčios padėti Ukrainai atsilaikyti.

Tačiau dabar Vašingtonas sako, kad jo tikslas – ilgam laikui susilpninti Rusiją.

„Norime matyti Rusiją susilpnėjusią iki tokio laipsnio, kad ji nebegalėtų daryti to, ką darė įsiveržusi į Ukrainą“, – po balandžio pabaigoje įvykusio vizito Kyjive sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

Pentagonas ketvirtadienį pranešė, kad didžioji dalis Rusijos pajėgų, laikytų prie Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio, buvo perkeltos toliau į šiaurę, kur vyksta pagrindinės mūšio dėl Donbaso kautynės.

JAV Gynybos departamento atstovas Johnas Kirby nurodė, kad Mariupolyje paliktos tik maždaug dvi bataliono taktinės grupės, tai yra apie 2000 karių.

Pareigūnas pažymėjo, kad Rusijos aviacija toliau bombarduoja Mariupolį, bet Maskvos pajėgos į naujas teritorijas veržiasi vangiai ir be didesnės pažangos, patirdamos įnirtingą Ukrainos kariuomenės pasipriešinimą vykstant pagrindinėms kautynėms rytiniame Donbaso regione.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Pentagono atstovas sakė, kad neįžvelgia jokių Rusijos pajėgų veiksmų pobūdžio pasikeitimų artėjant svarbia data laikomai gegužės 9-ajai.

Rusija gegužės 9-ąją mini Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines. Spėliota, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai norės pademonstruoti kokį nors svarbų laimėjimą Ukrainoje, sakydamas kalbą per tradicinį karinį paradą Maskvos Raudonojoje aikštėje.

J.Kirby sakė, kad JAV tebesilaiko nuomonės, jog Rusija atsilieka nuo savo numatyto grafiko ir Donbase nedaro tokios pažangos, kokios buvo tikimasi.

Rusijos armijos padaliniai atnaujino gamyklos „Azovstal“ šturmą Mariupolyje, informuoja Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas. Gamyklą bombarduoja Rusijos aviacija.

Dar trečiadienį pulko „Azov“ vadas papulkininkis Denisas Prokopenka pareiškė, kad situacija „Azovstal“ yra itin sudėtinga, tačiau Mariupolio gynėjai ir toliau ginasi. Pasak jo, priešai įsiveržė į gamyklos teritoriją, vyksta įnirtingi mūšiai.

Ketvirtadienį „Azovo“ atstovai pažymėjo, kad „Azovstal“ teritorijoje jau trečią parą vyksta mūšiai su rusų okupantais, vėl sulaužiusiais pažadus dėl civilių asmenų, vis dar esančių gamyklos požemiuose, evakuacijos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas taip pat informavo, kad per praėjusią parą Donecko ir Luhansko sričių teritorijoje buvo atremta vienuolika priešo atakų. Sunaikinti aštuoni rusų tankai, vienuolika šarvuočių ir penki automobiliai.

Vilniuje penktadienį bus diskutuojama, kaip užtikrinti Rusijos ir Baltarusijos vadovų Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos individualią baudžiamąją atsakomybę už karo nusikaltimus Ukrainoje.

Tarptautinėje konferencijoje bus diskutuojama, kodėl nuteisimas už agresijos nusikaltimą yra gyvybiškai svarbus tarptautinės bendruomenės išlikimui, ir persekiojimo už šį nusikaltimą galimybės, teisiniai mechanizmai Rusijos agresijos kontekste.

Taip pat bus svarstoma, ar dėl Rusijos veiksmų yra erdvės specialaus tribunolo steigimui, koks galėtų būti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vaidmuo, aptariamos pradėtų nacionalinių tyrimų dėl agresijos nusikaltimo Ukrainoje perspektyvos, pranešė Teisingumo ministerija.

Konferencijoje nuotoliniu būdu dalyvaus Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Gordonas Brownas, į renginį atvyks pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, kiti atstovai.

Valdovų rūmuose rengiamoje tarptautinėje konferencijoje „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“ kalbės teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, teisininkas, Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą Lietuva inicijavo kreipimąsi į Hagos tribunolo prokurorą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Lietuva tapo pirmąja valstybe, inicijavusia „Hagos procesą“ pagal Romos statutą, kuriuo įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas, prie jos prisijungė kitos Europos ir pasaulio šalys.

Taip pat Lietuvos prokuratūra yra pradėjusi pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos režimų įvykdyto agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą.  

Teisingumo ministerija taip pat Europos Sąjungoje siūlo steigti specialų tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje.

Armijos ir technikos, kurią demonstruoja Rusija, naudojimas nesuteikia vilties, kad karas Ukrainoje pasibaigs artimiausiu metu. Rusija Ukrainoje nepasiekė užsibrėžtų tikslų, tačiau demonstruoja pasirengimą ir toliau naikinti kaimyninę šalį, todėl tikėtis greitos karo pabaigos nereikėtų.

Tokią nuomonę Vokietijos kancleris Olafas Scholzas išsakė bendroje spaudos konferencijoje po susitikimo Berlyne su Čekijos premjeru Petru Fiala.

Imago / Scanpix nuotr./Petras Fiala ir Olafas Scholzas

„Todėl taip svarbu, jog mes visi kartu reikalautume, kad dabar patrankos nutiltų, kad Rusijos Federacija išvestų savo armiją. Ir kad tarp Ukrainos ir Rusijos būtų pasiektas susitarimas derybų keliu“, – pareiškė O.Scholzas.

Jis priminė, kad Kyjivas kai kurių valstybių paprašė ateityje tapti Ukrainos saugumo garantais, ir pridūrė, kad „tai taip pat klausimas, kurį mes jau labai konkrečiai aptariame su Ukraina“.

Vokietijos vyriausybės vadovas pabrėžė, kad nė vienas iš įsiveržimo tikslų, kuriuos buvo užsibrėžusi Rusija, nebuvo pasiektas. Jo nuomone, Rusija planavo visą Ukrainą užkariauti per labai trumpą laiką. Todėl didelis Ukrainos kariuomenės ir žmonių pasiekimas yra tai, kad jie sustabdė priešo puolimą. Rusija buvo priversta pergrupuoti savo armiją ir susikoncentruoti mūšiams Ukrainos rytuose.

P.Fiala savo ruožtu pareiškė, jog jis labai nori, kad Čekijos Respublika per savo pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) antroje metų pusėje galėtų surengti susitikimą dėl pokarinio Ukrainos atstatymo.

„Žinoma, tam, kad šis noras išsipildytų, reikia, kad karas ir kariniai veiksmai baigtųsi, bet, deja, tai vis dar nerealu“, – pripažino Čekijos vyriausybės vadovas.

Jo įsitikinimu, ES privalo išlaikyti kietą, aiškią ir vieningą Ukrainos palaikymo ir Rusijos izoliavimo poziciją, nes tai vienintelis būdas sustabdyti Rusijos agresiją.