„Azov“ paneigė kalbas, kad rusai išvyti iš „Azovstal“, planuojama tęsti civilių evakuaciją iš gamyklos

ES planuoja įvesti sankcijas Alinai Kabajevai, moteriai, laikomai Rusijos režimo lyderio V.Putino mylimąją. Tarp planuojamų sankcionuoti asmenų, rašo „Guardian“, pateko ir Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas.

Du žiniasklaidos šaltiniai nurodė, kad ES pasiūlė sankcijas buvusiai olimpinei gimnastei A.Kabajevai, apie kurios įtraukimą į sankcijų sąrašo projektą pirmoji pranešė agentūra „Bloomberg“.

Patriarchas Kirilas, ilgametis Kremliaus sąjungininkas, palaiminęs karą Ukrainoje, įtrauktas į dokumento projektą, kurį matė „Guardian“ žurnalistai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas, Alina Kabajeva

A.Kabajeva ir Kirilas yra tik du iš kelių dešimčių asmenų, kuriems pagal valstybių narių svarstomas naujas sancijas būtų uždrausta keliauti į ES, įšaldytas čia esantis jų turtas. Jie „prisijungtų“ prie daugiau kaip 1 tūkst. įtakingų rusų, jau įtrauktų į sankcijų sąrašą.

Naujuosius sąrašus dar turi patvirtinti 27 ES valstybės narės.

Plačiau skaitykite ČIA.

Mediku prisistatęs vyras kreipėsi į Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą su prašymu padėti išgelbėti žmones, įstrigusius Mariupolio plieno gamykloje „Azovstal“.

Trumpame vaizdo pranešime vyras tiesiogiai kreipiasi į R.T.Erdoganą: „Mus nuolat apšaudo iš oro, jūros ir sausumos. Prašau Jūsų įvykdyti žmonių, įskaitant kariškius, išvedimo iš “Azovstal„ teritorijos procedūrą ir sustabdyti šį košmarą.“ 

Vyras pasisakė esąs Krymo totorius ir musulmonas. 

„Prieš invaziją įgijau medicininį išsilavinimą, o dabar teikiu medicininę pagalbą “Azovstal„. Prieš karą niekada nemačiau mirties, dirbau greitosios pagalbos automobilyje, visada padėdavau žmonėms, kiek galėdavau. Bet skaudu žiūrėti, kaip žmonės miršta ant rankų, vien dėl antibiotikų trūkumo“, – sakė jis.

Rusijos apsiaustos ir nuolat apšaudomos „Azovstal“ kasdienybė

+2

„Žmonės miršta: kai kurie nuo kulkų, kai kurie iš bado. Jie miršta agonijoje, dėl vaistų trūkumo ir siaubingų sąlygų. Mes neturime laiko ir nežinau, ar turėsime rytojų“, – kalbėjo jis.

Kreipdamasis į Turkijos lyderis, jis sakė: „Jie žudo žmones, kurie tik gina savo žemę, moteris ir vaikus. Mes nieko nepuolėme.“

Vyras taip pat pridūrė: „Turkija ir Ukraina visada palaikė glaudžius santykius. Jūs ir jūsų šalis turite didelį svorį mūsų regiono politikoje. Mes nežinome, kam rašyti ir su kuo susisiekti. Todėl kreipiuosi į jus.“

Buvęs JAV prezidentas George'as W.Bushas ketvirtadienį ryte surengė vaizdo pokalbį su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu ir „Instagram“ paskyroje paskelbė nuotraukas iš šio virtualaus susitikimo.

G.W.Bushas pavadino V.Zelenskį „mūsų laikų Vinstonu Čerčiliu“ ir padėkojo už jo lyderystę, pavyzdį ir atsidavimą laisvei.

Paaiškėjo daugiau detalių apie planus dėl dar vieno bandymo evakuoti civilius gyventojus, įstrigusius apgultame Mariupolio mieste.

„Rytoj, gegužės 6 d., vyks evakuacija iš Mariupolio į Zaporižią“, – rašoma Ukrainos vicepremjerės Irynos Vereščuk „Facebook“ žinutėje.

Anot jos, gyventojai turėtų susirinkti penktadienį 12 val. vietos laiku prie Mariupolio prekybos centro „Port City“. Daugiau informacijos nepateikdama.

Kaip skelbta anksčiau, JT ir Raudonasis Kryžius tikisi, kad jų autobusų kolona, skirta evakuoti civilius, įstrigusius apgultoje Mariupolio plieno gamykloje, pasieks miestą rytoj ryte.

JK vyriausybė įvedė sankcijas tarptautinei plieno gamintojai „Evraz“, iš dalies priklausančiai milijardieriui Romanui Abramovičiui, kuri anksčiau buvo priskiriama prie didžiausių šios šalies įmonių, rašo „The Guardian“.

JK Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad „Evraz“ „veikia Rusijos vyriausybei strategiškai svarbiuose sektoriuose“, o sankcijos „dar labiau sumažins Putino finansinius rezervus ir apgulties ekonomiką bei parems nuolatinį Ukrainos pasipriešinimą“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Romanas Abramovičius

„Evraz“ buveinė yra Londono Mayfair rajone, tačiau įmonė vykdo didelę kasybos ir plieno gamybos veiklą Rusijoje, joje dirba daugiau kaip 70 tūkst. darbuotojų.

JK ir sąjungininkės, įskaitant JAV bei ES, sankcijas Rusijos bendrovėms ir verslininkams taikė kaip vieną iš pagrindinių atsako į invaziją į Ukrainą priemonių.

Taip pat skaitykite ČIA.

Pentagono atstovas Johnas Kirby teigia, kad Rusijos pajėgos padarė „nedidelę pažangą“ Ukrainos Donbaso regione, rašo CNN.

Rusijos pajėgos padarė „nedidelę pažangą, ypač Ukrainos Donbaso regiono šiaurinėje dalyje“, ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė Pentagono atstovas.

Ši nedidelė pažanga nėra ta pažanga, kurios, JAV nuomone, Rusijos pajėgos „tikėjosi šiuo metu“, pridūrė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donbasas

„Donbaso regione, mūsų vertinimu, ukrainiečiai vis dar labai stipriai priešinasi. Ir kad rusai nepadarė tokios pažangos, kokios, mūsų nuomone, šiuo metu tikėjosi. Tai nereiškia, kad jie nepadarė jokios pažangos“, – sakė jis.

ES beveik susitarė dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, pareiškė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Jie jau beveik pasiekė tikslą. Mums reikia šio susitarimo, nes turime dar labiau padidinti ekonominį ir finansinį spaudimą Rusijai“, – per renginį Italijoje sakė J.Borrellis.

Vakar ES Komisija pasiūlė, kad į kitą sankcijų etapą būtų įtrauktas laipsniškas draudimas importuoti rusišką naftą, o tai, jei būtų patvirtinta, būtų iki šiol griežčiausias žingsnis prieš Rusijos energetikos sektorių.

Karą pradėjusi Rusija pati tapo savo propagandos auka patikėjusi, jog Ukrainą dėl neva šalies piliečių nelojalumo galės užimti iš karto, sako Lenkijos prezidentas A.Duda.

„Svarbiausia, kad Rusai tikėjo, kad užims Ukrainą iš karto, kad ukrainiečiai pasiduos, jie patys prisikimšę savo propagandos, galvojo, kad patys ukrainiečiai netiki savo valstybe, bet pasirodė, kad yra atvirkščiai“, – interviu LRT ketvirtadienį sakė A.Duda.

„(Ukrainiečiai – BNS) parodė ne tik sau, bet ir visam pasauliui, kad yra pasirengę atiduoti savo gyvybę už tai ir daugiau nei du mėnesius kovoja su daug stipresne už save armija, parodo savo didvyriškumą“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Andrzejus Duda

Jis priminė, kad Rusija daug šimtmečių turėjo imperialistinių ambicijų, primindamas Lenkijos, Lietuvos carinę, vėliau – sovietinę okupaciją bei komunistinės santvarkos įvedimą.

Anot jo, naujosios imperinės ambicijos atgimė nuo 2002-ųjų, kai Rusija užpuolė Gruziją, o Lenkijos lyderiai tuomet įspėjo Europą, kad Rusija nesustos ir gali ateiti ir Ukrainos, Baltijos šalių bei Lenkijos eilė.

Šįkart, pasak A.Dudos, karo esmė yra „tokia, kaip visada – praplėsti savo įtaką, užimti teritoriją, padidinti Rusijos imperiją“.

„Rusija negali pakęsti nepriklausomos, suverenios, laisvos Ukrainos, kuri nori pati spręsti dėl savęs (...). Kremlius negali šito dalyko pakęsti ir sugalvojo užpulti Ukrainą“, – pabrėžė jis.

Klausiamas, kaip vertina Rusijos grėsmę Lenkijai, Baltijos šalims, A.Duda akcentavo, kad Lenkija pirmiausia turi savo kariuomenę „kuri bet kokios atakos atveju gins savo tėvynę“, o penktojo NATO straipsnio galiojimu, užtikrinančiu bet kurios narės kolektyvinę gynybą, niekas neabejoja. Anot jo, tai dar kartą patikino Lenkijoje neseniai viešėjęs Jungtinių Valstijų vadovas Joe Bidenas.

„Visi mes stotumėme į kovą, ir, kaip matėme, galima Rusiją nugalėti“, – sakė jis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock netrukus apsilankys Ukrainoje po to, kai abi šalys užglaistė diplomatinius nesutarimus dėl Kyjivo atsisakymo priimti Vokietijos prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį, ketvirtadienį pareiškė kancleris Olafas Scholzas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Kalbėdamas su JK ministru pirmininku B.Johnsonu Ukrainos prezidentas V.Zelenskis paprašė suteikti ilgojo nuotolo ginklų. Šalių lyderiai taip pat aptarė ginkluotės poreikį, kad būtų išvengta „civilių bombardavimo.“

„Vadovai aptarė įvykius mūšio lauke ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikalavimus, įskaitant ilgesnio nuotolio ginkluotės, kad būtų išvengta civilių bombardavimo“, – nurodo Dauningo gatvės atstovai.

Per pokalbį B.Johnsonas taip pat pakartojo JK įsipareigojimą remti Ukrainos pastangas rinkti įrodymus dėl karo nusikaltimų.

Galiausiai abu lyderiai aptarė B.Johnsono kreipimąsi į Ukrainos parlamentą šios savaitės pradžioje. V.Zelenskis tviteryje parašė, kad padėkojo JK premjerui.

Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas sakė, kad neaišku, kiek civilių gyventojų liko „Azovstal“ plieno gamyklos teritorijoje.

Spaudos konferencijoje žurnalistams jis sakė, kad surinkti informaciją iš šio regiono yra itin sudėtinga.

„Mums labai sunku pasakyti tikslų skaičių. Toliau bendradarbiaujame, žinoma, ranka rankon, su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu ir bendraujame su aukščiausiais Ukrainos ir Rusijos pareigūnais, kad iš Mariupolio regiono, taip pat iš gamyklos, būtų išgabenta daugiau žmonių“, – sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

Anksčiau Jungtinių Tautų specialusis pasiuntinys Ukrainoje Martinas Griffithsas sakė, kad penktadienio ryte gamyklą „Azovstal“ turėtų pasiekti dar vienas konvojus.

„Padėtis civiliams gyventojams tebėra labai, labai baisi. Manau, kad tai, ką matome iš išėjusių žmonių, yra ne tik tai, kad kai kuriems iš jų akivaizdžiai reikia medicininės pagalbos... Jie dehidratavę, jiems trūksta maisto. Tačiau psichologinis poveikis, su kuriuo šie žmonės susiduria, trauma, kurią jie patyrė, yra tai, dėl ko jiems reikia neatidėliotinos pagalbos ir dėl ko jiems greičiausiai reikės pagalbos ateinančiomis savaitėmis“, – sakė A.Dujarricas. 

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis sakė, kad trečiadienį iš Mariupolio ir aplinkinių vietovių į Zaporožę buvo evakuoti 344 žmonės.
 

Aukščiausio rango teisingumo pareigūnai iš penkių anglakalbių žvalgybos aljanso „Five Eyes“ („Penkių akių“) valstybių surengė derybas su Ukrainos generaline prokurore dėl karo nusikaltimų tyrimo, ketvirtadienį pranešė JAV Teisingumo departamentas.

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Naujosios Zelandijos, Australijos ir Kanados generaliniai prokurorai trečiadienį surengė susitikimą nuotoliniu būdu su Ukrainos kolege Iryna Venediktova, Kyjivui siekiant ištirti tūkstančius įtariamų karo nusikaltimų, įvykdytų per Rusijos invaziją.

Šešetas „aptarė savo pastangų koordinavimą, siekiant patraukti atsakomybėn asmenis, kurių nusikalstami veiksmai sudaro sąlygas karo nusikaltimams Ukrainoje“, sakoma JAV teisingumo departamento pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karo nusikaltimai Bučoje

„Mūsų įsipareigojimas bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais, įskaitant Ukrainos generalinę prokuratūrą, tiriant ir patraukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už žiaurumus Ukrainoje, išlieka tvirtas“, – sakoma JAV generalinio prokuroro Merricko Garlando pareiškime.

„Nepermaldaujamai stengsimės patraukti atsakomybėn tuos, kurie prisideda prie mirties ir naikinimų, kuriuos stebime Ukrainoje“, – teigiama jame.

Praėjusią savaitę I.Venediktova Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“ sakė, kad Ukrainos tyrėjai nustatė 8 600 įtariamų karo nusikaltimų atvejų ir dar 4 000 atvejų, susijusių su karo nusikaltimais, įvykdytais nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Tarp dokumentuotų įtariamų karo nusikaltimų esama „civilių žudymų, civilinės infrastruktūros bombardavimų, kankinimų“, taip pat „lytinių nusikaltimų“, įvykdytų „okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, pažymėjo I.Venediktova.

JAV teisingumo departamentas taip pat nurodė, kad M. Garlandas informavo savo kolegas apie JAV pastangas imtis baudžiamųjų priemonių prieš milijardierius oligarchus, remiančius Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ir apie 33 mlrd. JAV dolerių naują pagalbos paketą Ukrainai, kurio Baltieji rūmai paprašė Kongreso.

Susitikime taip pat dalyvavo britų generalinė prokurorė Suella Braverman, Australijos generalinė prokurorė Michaelia Cash, Kanados teisingumo ministras Davidas Lametti ir Naujosios Zelandijos generalinis prokuroras Davidas Parkeris.

„Senelė su raudona vėliava“, kurios paminklai statomi Rusijoje ir ką tik pastatytas Rusijos okupuotame Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje, buvo evakuota iš Rusijos apšaudymo zonos ir dabar yra Charkivo ligoninėje, rašo BBC Rusijos tarnyba.

Trečiadienį Mariupolyje buvo iškilmingai atidengtas senelės su vėliava paminklas. Atidengimo ceremonijoje dalyvavo specialiai atvykęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka, kiti aukšti Rusijos pareigūnai. S.Kirijenka teigė, kad ši senelė dabar yra visos Rusijos senelė.

Dmytro Galko iš Ukrainos valstybinio Strateginių komunikacijų ir informacijos saugumo centro ketvirtadienį paskelbė šios močiutės, kuri, pasirodo, yra Ana Ivanovna Ivanova, interviu vaizdo įrašą.

„Labai gaila, kad Rusija pradėjo... taigi... karą prieš mus. Labai blogai, – sako Ana Ivanova. – Nemaniau, kad jie mus taip daužys.“

„Na, dabar esate įžymybė“, – pastebi istorijos autorius.

„Norėčiau, kad nebūtų įžymybių ir karo. Norėčiau, kad aš nebūčiau įžymybė. Norėčiau, kad nebūtų karo, – atsakė „senelė su vėliava“. – Aš tik norėjau pasveikinti rusus su atvykimu ir pasakyti jiems, kad daugiau čia nieko nedraskytų, o spręstų problemas taikiai.“

Nuotr. iš Dmytro Gulko „Facebook“ profilio/Dmytro Galko su Ana Ivanova

Prieš kelias savaites Rusijos spauda rodė labai sutrumpintą vaido įrašą, kuriame užfiksuota Ana Ivanova. Vaizdo įraše ji išeina su sovietine vėliava pas Ukrainos karius, iš pradžių aiškiai nesuprasdama, kad jie yra ukrainiečiai, ir sako, kad jie „čia meldėsi už Putiną ir visus žmones“. Kareiviai duoda jai maišelį su maisto produktais, o vienas iš jų paima vėliavą ir atsistoja ant jos kojomis. Senoji moteris bando atsisakyti maisto, sakydama, kad „jums patiems jo reikia“.

Pavyzdžiui, čia pateikiamas visas susitikimo vaizdo įrašas (pirmosios trys minutės).

VIDEO: Бабушка с флагом Украина Полное видео Мотив её поступка и взглядов Grandmother with Flag in Ukraine

Бабушка с флагом Украина Полное видео Мотив её поступка и взглядов Grandmother with Flag in Ukraine

Anna Ivanova iš tikrųjų buvo rasta savo kaime Charkovo pakraštyje prieš dvi dienas. Šiame vaizdo įraše ukrainiečių kariai galiausiai įtikina ją ir jos vyrą evakuotis ir paaiškina, kad kaimą apšaudo rusai.

VIDEO: Бабушка с красным флагом нашлась Жива и здорова, но эвакуироваться не хочет.

Бабушка с красным флагом нашлась Жива и здорова, но эвакуироваться не хочет.

Nemalonu, kad Europoje yra valstybių, pasiduodančių Rusijos energetinei įtakai ir siekiančių toliau tęsti verslo santykius su įmonėmis, tapusiomis autoritarinės valdžios įrankiu, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

„Nemalonu tai sakyti, bet yra dalis valstybių, daugiausiai – politikų, kurie laikosi principo „verslas kaip įprasta“, ir kad reikia prie jo grįžti, kad verslo reikalai su Rusija yra labai svarbūs“, – interviu LRT ketvirtadienį sakė A.Duda.

„Jiems nesvarbu, kaip veikia Rusijos valdžia, nors, pirma, tai – autoritarinė valdžia, antra, tai – tiesiog karo nusikaltėliai. Reikia pagaliau juos įvardyti ir tie žmonės turės stoti prieš Baudžiamąjį teismą“, – teigė Lenkijos vadovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrzejus Duda

Anot jo, daugelį metų buvo bandoma vaizduoti, kad Rusijos bendrovės yra normalios ir veikiančios rinkos sąlygomis, kaip jas supranta Vakarų pasaulis.

„Bet nėra didesnės klaidos, nes tos bendrovės – tai autoritarinio režimo įrankis, kad Rusijos valdžia galėtų plėsti savo įtaką, ekonominė svarba jai – antraeilė, arba neretai net trečiaeilė“, – pabrėžė A.Duda. 

Plačiau skaitykite ČIA. 

Mariupolio „Azovstal“ plieno gamykloje įstrigęs miestą ginantis „Azov“ pulkas socialiniuose tinkluose ketvirtadienį vakare paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, užfiksuotas Rusijos pajėgų vykdomas šturmas. 

„Azovstal“ šturmas tęsiasi. Gynėjai, smarkiai apšaudomi, bet išlaiko gamyklos gynybą. Priešas naudoja aviaciją, artileriją ir pėstininkus“, - nurodo „Azov“ pulkas. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ketvirtadienį vakare feisbuke paskelbė, kad Rusija tęsia puolimą bei siekia įgyti visišką Donecko ir Luhansko sričių kontrolę. 

„Tuo pat metu ji [Rusija] palaiko įtampą Moldovos Respublikos Uždniestrės regione ir Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Misija vykdo perkrovimą ir imasi priemonių amunicijai ir ginklams papildyti“, – nurodo štabas. 

Pranešime taip pat teigiama, kad užimtose teritorijose okupantai ir toliau vagia žemės ūkio įmonių produkciją. 

„Priešas ir toliau raketomis atakuoja transporto infrastruktūrą, kad sutrikdytų humanitarinės pagalbos ir karinės bei techninės pagalbos judėjimą. Minosvaidžių ir artilerijos naudojimas praktiškai nenutrūko visoje kontakto linijoje“, – dėstoma toliau. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, „Slobožansko linijoje priešas bandė atgauti prarastas pozicijas netoli Charkivo miesto ir nesėkmingai bandė pulti Stary Saltiv gyvenvietės rajone.“

„Priešas nesiliauja bandęs gerinti savo dalinių taktinę padėtį Iziumo miesto rajone, nesėkmingai apšaudydamas gretimas gyvenvietes artilerijos ugnimi.  Dėl didelių nuostolių priešas atitraukė 1-osios tankų armijos 4-osios tankų divizijos ir Rusijos Federacijos oro desanto pajėgų 106-osios oro desanto divizijos karius, kad juos atkurtų. Donecko fronte priešas bandė užimti Popasną, visiškai kontroliuoti Rubižnės miestą ir užtikrinti palankias sąlygas tęsti puolimą Limano ir Severodonecko rajonuose, tačiau jam nepavyko“, – rašoma toliau.

Rusijos prezidentas V.Putinas atsiprašė Izraelio ministro pirmininko Naftalio Bennetto už savo užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimus, kad Adolfas Hitleris galėjo turėti „žydiško kraujo“.

„Ministras pirmininkas priėmė prezidento V.Putino atsiprašymą dėl S.Lavrovo pastabų ir padėkojo jam už tai, kad paaiškino savo požiūrį į žydų tautą ir Holokausto atminimą“, – sakoma Izraelio premjero kanceliarijos ketvirtadienį paskelbtame pareiškime.

Rusijos prezidentas V.Putinas atsiprašė Izraelio ministro pirmininko Naftalio Bennetto už savo užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimus, kad Adolfas Hitleris galėjo turėti „žydiško kraujo“.

„Ministras pirmininkas priėmė prezidento V.Putino atsiprašymą dėl S.Lavrovo pastabų ir padėkojo jam už tai, kad paaiškino savo požiūrį į žydų tautą ir Holokausto atminimą“, – sakoma Izraelio premjero kanceliarijos ketvirtadienį paskelbtame pareiškime.

Kremliaus paskelbtoje N.Bennetto ir V.Putino pokalbio, kuris įvyko Izraeliui minint 74-ąsias įkūrimo metines, santraukoje apie Rusijos prezidento atsiprašymą neužsimenama.

Vis dėlto joje pažymėta, kad lyderiai aptarė Holokausto „istorinę atmintį“.

Plačiau skaitykite ŠIAME straipsnyje

Artėjant gegužės 9-ajai, kada rusai iškilmingai švenčia pergalę Antrajame pasauliniame kare, Ukrainoje ir Vakaruose auga nerimas, kad šią datą Rusijos prezidentas V.Putinas gali panaudoti karo ir visuotinės mobilizacijos paskelbimui. Ekspertai sako, kad Kremliui toks žingsnis būtų rizikingas, kita vertus, daugelis jau seniai abejoja, ar V.Putinas karo eigą vertina adekvačiai.

„Putinui nereikia tęsti didelio puolimo, kad jis galėtų paskelbti pergalę, kurią jis parduotų vidaus auditorijai“, – teigia Dmitrijus Alperovičius, kibernetinio saugumo kompanijos „CrowdStrike“ įkūrėjas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Analitiko teigimu, Rusijos prezidentas gali ieškoti pretekstų teigti, esą „demilitarizavo“ Ukrainą sunaikindamas daug karinės infrastruktūros, „denacifikavo“ ją sunaikindamas „Azovo“ pulką Mariupolyje ir neva apsaugojo „mūsų žmones“ Donbase ir Kryme išplėsdamas Maskvai pavaldžią teritoriją ir sukurdamas sausumos koridorių nuo Rusijos iki Krymo.

Visiškai kontroliuojant Rusijos vidaus propagandinę žiniasklaidą, parduoti tokią pergalę vidaus auditorijai V.Putinui būtų lengva užduotis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusijos pajėgos užimtuose rajonuose iš Ukrainos ūkininkų vagia žemės ūkio techniką ir tūkstančius tonų grūdų, taip pat iš artilerijos taikosi į maisto sandėlius, pranešė keli CNN šaltiniai.

Anot jų, šis reiškinys pastarosiomis savaitėmis dar suintensyvėjo, kai Rusijos daliniai stipriau įsitvirtino kai kuriuose žemės ūkio regionuose – Chersone ir Zaporižioje. Sėjos darbai daugelyje vietovių nuo to laiko buvo sutrikdyti arba visai nutraukti.

Rusijos pajėgų veiksmai gali kelti grėsmę šių metų derliui vienoje svarbiausių pasaulyje grūdus auginančių šalių.

Kyjivo ekonomikos mokyklos agrarinės srities specialistas Olehas Nivievskis CNN sakė, kad invazijos išvakarėse šeši milijonai tonų kviečių ir 15 milijonų tonų kukurūzų buvo paruošti eksportui iš Ukrainos, didžioji jų dalis buvo laikoma šalies pietuose.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Grūdai

Ukrainos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad iki šiol pavogta apie 400 tūkst. tonų grūdų.

Ūkininkai ir kiti Chersono bei Zaporižios regiono gyventojai CNN pateikė išsamią informaciją apie daugybę vagysčių.

Balandžio pabaigoje Rusijos kariai, naudodami sunkvežimius su Krymo valstybiniais numeriais, iš Chersono kaime Mala Lepetycha esančių saugyklų išvežė 1 500 tonų grūdų. Kitą dieną tie patys sunkvežimiai – iš viso 35 – grįžo ir ištuštino dideles saugyklas, vadinamas grūdų bokštais, netoliese esančiame Novorajske, kitapus Dniepro upės.

Melitopolio, okupuoto Zaporižios regiono miesto, meras Ivanas Fiodorovas su CNN pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip sunkvežimiai – keli iš jų pažymėti Rusijos kariuomenės ženklu „Z“ – veža grūdus Krymo link. Pagrindinis miesto elevatorius buvo ištuštintas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Mariupolyje

I.Fiodorovas CNN sakė, kad rusai „apvažiavo visus kaimus, kiekvieną kiemą ir ieškojo žemės ūkio technikos, grūdų, kuriuos vėliau grobė“.

„Čečėnų kariai, kovojantys už Rusiją, elgiasi kaip dešimtojo dešimtmečio nusikaltėliai. Pirmiausia jie siūlo pirkti grūdus už juokingai mažą kainą. Bet jei nesutinki, jie viską iš tavęs atima veltui.

“Plėšikavimo mastas tiesiog pribloškiantis, – sakė jis.

Jungtinių Tautų vyriausiasis humanitarinių reikalų pasiuntinys Martinas Griffithsas ketvirtadienį pranešė, kad į metalurgijos gamyklą „Azovstal“ Mariupolyje, kur vyksta intensyvūs Ukrainos ir Rusijos pajėgų mūšiai, keliauja naujas JT konvojus, kuris bandys evakuoti civilius gyventojus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Evakuacija iš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje

„Šiandien, mums besikalbant, konvojus vyksta į „Azovstal“, kurią turėtų pasiekti iki rytojaus ryto; tikiuosi, kad jis paims civilius, likusius tame niūriame pragare,.. ir nugabens juos į saugią vietą“, – sakė M.Griffithsas Varšuvoje vykusioje Ukrainos donorų konferencijoje.

Vilkstinė išsiųsta antradienį Jungtinėms Tautoms ir Raudonajam Kryžiui pranešus, kad strategiškai svarbiame pietiniame uostamiestyje iš didžiulės gamyklos tunelių buvo evakuotas 101 civilis gyventojas.

Tai buvo pirmoji baigta civilių evakuacija iš „Azovstal“, kur jau ne vieną savaitę slepiasi Ukrainos kariai ir civiliai gyventojai, kol Rusijos pajėgos bombarduoja apsiaustą miestą.

Evakuoti asmenys buvo nugabenti į ukrainiečių kontroliuojamą centrinį Zaporižios miestą.

Bendra JT ir Raudonojo Kryžiaus operacija, dėl kurios buvo susitarta per JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso vizitus Maskvoje ir Kyjive, truko penkias dienas.

„Dabar bandome ją tęsti, bet tai blaivinantis priminimas... kaip sunku pasiekti net tokių rezultatų“, – ketvirtadienį pareiškė M.Griffithsas.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį pranešė, kad per tarptautinę donorų konferenciją Ukrainai surinkta 6,5 mlrd. JAV dolerių (6,2 mlrd. eurų) suma.

„Per šią konferenciją mums pavyko surinkti daugiau kaip 6 mlrd. eurų, kurie bus paskirstyti Ukrainai ir visiems, kas remia Ukrainą“, – žurnalistams sakė M.Morawieckis.

„Kai Rusija neša mirtį, laisvojo pasaulio šalys turi teikti pagalbą. Manau, kad ši konferencija čia, Varšuvoje, parodė didžiulį mūsų visų solidarumą“, – pridūrė premjeras.

Per Varšuvoje surengtą konferenciją buvo renkamos lėšos humanitarinei pagalbai karo draskomai Ukrainai, kur per Rusijos puolimą žuvo jau tūkstančiai žmonių, suniokota daug miestų, o milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Mateuszas Morawieckis

Pasak lenkų vyriausybės, nors jau paaukota nemažai lėšų, Ukrainos poreikiai yra didžiuliai dėl didelio karo žalos masto, o milijonams ukrainiečių reikalinga skubi pagalba.

Aukšto lygio tarptautinę paramos Ukrainai teikėjų konferenciją drauge organizavo M.Morawieckis ir Švedijos premjerė Magdalena Andersson, bendradarbiaudami su Europos Komisijos (EK) ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkais.

Šio renginio tikslas – sudaryti sąlygas tarptautinei bendruomenei padėti tenkinti neatidėliotinus Ukrainos visuomenės humanitarinius poreikius. Be to, siekiama sukurti forumą, skirtą aptarinėti būdus remti ukrainiečius ilgesniu laikotarpiu.

Į Varšuvoje įsikūrusiame Nacionaliniame stadione susirinkusius dalyvius taip pat kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

V.Zelenskis paragino bloką suteikti jo šaliai ES valstybės kandidatės statusą „tuojau pat“.

„Ukrainos narystė Europos Sąjungoje turi būti absoliuti realybė – ne tik pažadai ar perspektyvos, bet ir praktiniai žingsniai“, – kalbėjo jis.

Prezidentas taip pat paragino šalis partneres dalyvauti Ukrainos globos projekte, „kad būtų užtikrintas visiškas šių regionų, miestų ir pramonės šakų atsigavimas“.

Per konferenciją Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie 200 mln. eurų vertės naują pagalbos paketą perkeltiesiems asmenims Ukrainoje.

„Šiandien susirinkome turėdami aiškų tikslą: paremti drąsius Ukrainos žmones, kovojančius su agresoriumi ir ginančius savo laisvę“, – pareiškė ji.

„Šiandien Europos Sąjunga dar kartą atsiliepė į kvietimą paremti Ukrainą. Europos Komisijos vardu pažadėjau skirti Ukrainai 200 mln. eurų“, – pridūrė EK vadovė.

EVT vadovas Charles'is Michelis savo ruožtu per konferenciją sakė, kad „mūsų solidarumo pastangos bus sutelktos į tris pagrindines sritis: humanitarinę paramą, trumpalaikius likvidumo poreikius ir atstatymą“.

Europos Sąjunga sutiks panaikinti sankcijas Rusijai tik pasikonsultavusi su Ukraina. Apribojimai nebus panaikinti tol, kol Maskva nesusitars su Kyjivu dėl sąlygų, kurios tiks Ukrainai. Tai pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pranešė Bundestago spaudos tarnyba.

„Putinas turi susitarti su Ukraina. Mes galėsime ir norėsime atšaukti savo sankcijas tik pagal susitarimą su Ukraina. Mes galėsime ir norėsime atšaukti savo sankcijas tik su Ukrainos sutikimu. Manau, kad nedaugelis Kremliuje tai supranta“, – sakė O.Scholzas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Olafas Scholzas ir Volodymyras Zelenskis

Ispanijos teismas ketvirtadienį nurodė laikinai paleisti prorusišką Ukrainos politiką ir tinklaraštininką Anatolijų Šarijų, kuris savo šalyje kaltinamas valstybės išdavyste.

Pasak ispanų Nacionalinio Teismo, A.Šarijus buvo sulaikytas trečiadienį pakrantės Taragonos mieste pagal Kyjivo išduotą tarptautinį arešto orderį. Teismo dokumentuose nurodoma, kad sulaikytasis kaltinamas „valstybės išdavyste ir neapykantos kurstymu“.

„5 kanalo“ nuotr./Anatolijus Šarijus kuria populiarų „YouTube“ kanalą

Tinklaraštininkui, kaip pranešama, Ispanijoje gyvenančiam nuo 2019 metų, nurodyta atiduoti pasą ir nepalikti šalies. Teismas nurodė, kad Ukrainos pareigūnai turi 40 dienų oficialiai pateikti prašymą dėl ekstradicijos.

Apie politiko sulaikymą ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), įžvelgusi pagrindo manyti, kad jis „veikė pagal užsienio struktūrų užsakymą“.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir prezidentą Franką-Walterį Steinmeierį apsilankyti Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė vokiečių prezidento kanceliarija. 

Prieš tris savaites Kyjivas atmetė Vokietijos prezidento pasiūlymą atvykti į Ukrainą. 

Šįkart savo kvietimą V.Zelenskis išsakė ketvirtadienį kalbėdamas su  F.-W.Steinemeieriu telefonu, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vokiečių prezidentūroje. 

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Lietuvos ir Vokietijos prezidentų susitikimas

Per šį pokalbį „buvęs susierzinimas buvo išsklaidytas“, o F.-W.Steinemeieris išreiškė „solidarumą, pagarbą ir paramą“ Ukrainai, nurodė šaltinis.

Praėjusį mėnesį F.-W. Steinmeieris prisipažino, kad pasisiūlė apsilankyti Ukrainoje su kitais ES lyderiais, tačiau „Kyjive to nenorėjo“.

Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras F.-W. Steinemeieris, vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, sulaukė daug kritikos dėl jo ilgametės įtampos mažinimo politikos Maskvos atžvilgiu.

Tuo metu O.Scholzas yra kritikuojamas už tai, kad iki šiol nebuvo nuvykęs vizito į Kyjivą ir ilgai delsė skirti sunkiosios ginkluotės su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

Ukrainoje šią savaitę apsilankė net Vokietijos opozicijos lyderis Friedrichas Merzas, bet O.Scholzas pareiškė nenorintis vykti į Kyjivą, kol jo kolega socialdemokratas F.-W. Steinmeieris ten yra nepageidaujamas.

Vis tik praėjusią savaitę Vokietija pažadėjo perduoti tankų Ukrainai, akivaizdžiai atsisakydama Berlyno atsargumo dėl karinės paramos teikimo Kyjivui.

O.Scholzas taip pat išreiškė paramą Vokietijos parlamento patvirtintai iniciatyvai paspartinti sunkiosios ginkluotės perdavimą Ukrainai.

Ketvirtadienį kalbėdamas telefonu F.-W. Steinemeieris sakė, kad Vokietija „drauge su jungtinėmis pajėgomis solidariai yra Ukrainos pusėje“, sakė šaltinis prezidentūroje.

Vokietijos ir Ukrainos prezidentai šį pokalbį pavadino „labai svarbiu ir labai geru“, nurodė jis.

Europos Sąjunga turėtų konfiskuoti ir parduoti areštuotą Rusijos turtą, o už jį gautas lėšas skirti karo nuniokotos Ukrainos atstatymui, sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis viename interviu, kuris buvo paskelbtas ketvirtadienį.

Šiuo pasiūlymu jis atkartojo anksčiau Jungtinių Valstijų išsakytas mintis, ES ir JAV pareigūnams areštuojant į Vakarų šalių sankcijų sąrašą patekusių Rusijos oligarchų jachtas, nekilnojamąjį turtą, bankų sąskaitas, sraigtasparnius ir meno kūrinius.

Praėjusio mėnesio pradžioje ES įšaldė 30 mlrd. eurų (32 mlrd. JAV dolerių) lėšų, susijusių su į juodąjį sąrašą įtrauktais Rusijos ir Baltarusijos subjektais.

„Asmeniškai aš esu visiškai įsitikinęs, kad tai nepaprastai svarbu ne tik įšaldyti turtą, bet ir sudaryti sąlygas jį konfiskuoti, suteikti galimybę atstatyti šalį (Ukrainą)“, – sakė Ch.Michelis naujienų agentūrai „Interfax“.

Imago / Scanpix nuotr./Charles'is Michelis

Jis yra pirmas aukšto rango ES pareigūnas, pasiūlęs konfiskuoti oligarchų turtą, naujienų agentūrai AFP patvirtino jo atstovas.

Ukrainos vyriausybė balandį skelbė, kad šalies atstatymo po karo išlaidos sieks mažiausiai 600 mlrd. dolerių (565 mlrd. eurų).

ES, JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada į sankcijų sąrašus įtraukia vis daugiau turtingų rusų, kurie, manoma, gali turėti įtakos Maskvos invazijai į jos provakarietišką kaimynę arba gauna iš jos naudos.

Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas pasiūlė „išparduoti“ areštuotus oligarchams priklausančius turtus, kad „kompensuotų Rusijos sukeltus nuostolius ir padėtų atstatyti Ukrainą“.

Tačiau Amerikos pilietinių teisių sąjunga perspėjo, kad bet kokie nauji teisės aktai, susiję su tokia konfiskacija, gali pažeisti teisingam teisiniam procesui keliamus reikalavimus, nes į jų taikiklį patekę oligarchai neturės galimybės užginčyti jų turto konfiskavimo.

Panašūs teisiniai klausimai neduoda ramybės ir ES, pripažino teisininko išsilavinimą turintis Ch.Michelis.

Į sankcijų sąrašą patekusių asmenų turto konfiskavimas „nėra toks paprastas“ ir tai bus „sudėtingas ir ilgas procesas“, patikino jis.

Tačiau Ch.Michelis nurodė, kad įpareigojo Europos Vadovų Tarybos teisės tarnybą rasti būdų, kaip tai atlikti „pagal teisinės valstybės principus“.

Rusija pažeidė pažadėtas paliaubas metalurgijos gamykloje „Azovstal“ Mariupolyje, tapusioje paskutiniuoju Ukrainos pajėgų bastionu šiame mieste, ketvirtadienį pareiškė pulko „Azov“ vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras, prašydamas padėti „mirštantiems“ kariams ir padėti evakuoti civilius gyventojus.

„Rusai pažeidė paliaubų pažadą ir neleido evakuoti civilių gyventojų, kurie toliau slepiasi nuo apšaudymo gamyklos rūsyje“, – „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše teigė S.Palamaras, nurodęs, kad viduje vyksta „kruvini mūšiai“.

Trečiadienį Rusijos kariuomenė paskelbė trijų dienų paliaubas gamykloje „Azovstal“, sakydama, kad leis civiliams gyventojams išvykti, o Kremlius anksčiau ketvirtadienį teigė, kad humanitariniai koridoriai „veikia“.

S.Palamaras sakė, kad Rusijos kariai įsiveržė į gamyklą „prieš tris dienas“ ir kad kilo intensyvūs susirėmimai. Pasak jo, „sunkūs kruvini mūšiai tęsiasi“.

Jis teigė, kad gamykloje besislepiantys sužeisti Ukrainos kariai „miršta agonijoje dėl netinkamo gydymo“, ir paragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „pasirūpinti“ jais bei rasti būdą išvežti žuvusių karių kūnus.

S.Palamaras taip pat paragino „pasaulio bendruomenę“ padėti evakuoti civilius gyventojus iš „Azovstal“.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, kaip skelbia „Reuters“, pareiškė, kad iki birželio vidurio sunku tikėtis Ukrainos pajėgų kontratakos, nes tik tada tikimasi sulaukti daugiau reikalingos ginkluotės iš sąjungininkų.

Kadras iš „Facebook“ vaizdo įrašo/Oleksijus Arestovyčius

Tuo pačiu Ukrainos prezidento patarėjas pridūrė, kad nesitiki, jog Rusijos puolimas Ukrainoje „duos ženklių rezultatų“ iki gegužės 9-osios – Pergalės dienos.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius ketvirtadienį pranešė, kad šalies kariai, ginantys didžiulį metalurgijos gamyklos „Azovstal“ kompleksą Mariupolyje, sugebėjo išvyti į teritoriją anksčiau esą prasiveržusias Rusijos ir apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos pajėgas.

Anot O.Arestovyčiaus, mūšiai „Azovstal“ tęsiasi, o ukrainiečiai „didvyriškai“ priešinasi priešui.

„Vakar Rusijos pajėgos įžengė į „Azovstal“ teritoriją, bet gynėiai jas išvijo. Dabar apibendriname informaciją“, – teigė pareigūnas.

Vienas artimiausių Rusijos prezidento patikėtinių Sergejus Kirijenka „RIA Novosti“ pareiškė, kad gegužės 9-ąją Pergalės dienos paradų Kremliaus kontroliuojamuose Donecko ir Luhansko miestuose „kol kas neįmanoma“ surengti.

„Donbaso naujienų“ nuotr./Propagandiniai plakatai Donecke

Į Mariupolį atvykęs S.Kirijenka pridūrė: „Ši diena ateis ir ateis greitai.“ Donecke ir Luhanske Pergalės dienos paradai nevyks pirmą kartą nuo 2014 metų, kai miestus užėmė Rusijos ir prorusiškos pajėgos.

Ukrainos pareigūnai trečiadienį skelbė, kad Rusijos pajėgos ruošiasi kariniam paradui Mariupolyje – esą tam ten ir atvyko S.Kirijenka, o mieste iš gatvių šalinami žmonių kūnai, nesuveikę sprogmenys ir šiukšlės.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nepatvirtino, kad okupuotame Mariupolyje numatomas paradas, skelbia AFP. Bet jis pareiškė, kad šiais metais paradai vyks 28 Rusijos miestuose.

Maskva ketvirtadienį pranešė nepageidaujamais asmenimis paskelbusi septynis Danijos diplomatinės misijos Rusijoje narius ir nurodžiusi jiems per dvi savaites išvykti iš šalies.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija pranešė iškvietusi Danijos ambasadorių Carsteną Sondergaardą ir informavusi jį apie atsakomąsias priemones dėl 15 rusų diplomatų išvarymo iš Danijos ir dėl Kopenhagos karinės pagalbos Ukrainai.

„Atvirai antirusiška Karalystės politika rimtai kenkia dvišaliams ryšiams“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Rusija pasilieka teisę „imtis papildomų žingsnių reaguojant į Kopenhagos nedraugiškus veiksmus“, sakoma pareiškime. Ministerija priduria, kad tarp atsakomųjų priemonių taip pat yra atsisakymas išduoti vizą vienam danų misijos diplomatui.

Danijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Rusija išvaro septynis danų diplomatinės misijos narius, įskaitant keturis diplomatus.

Pareiškime naujienų agentūrai AFP danų užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas Rusijos sprendimą pavadino „visiškai nepateisintu ir labai problemišku“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jeppe Kofodas

„Rusija nebenori tikro dialogo ir diplomatijos“, – sakė jis ir pažymėjo, kad Danija iš tikrųjų išvarė rusų žvalgybos agentų, o ne diplomatų.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 dieną pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą, Vakarai išvarė dešimtis rusų diplomatų. Rusija atsakė tuo pačiu.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų valstybės trukdo „greitai“ Rusijos karo Ukrainoje pabaigai, tiekdami provakarietiškai šaliai ginkluotę.

Komentuodamas laikraščio „The New York Times“ pranešimą, kad JAV žvalgyba padėjo Ukrainai nukauti kelis rusų generolus, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas nurodė: „Jungtinės Valstijos, Britanija, visa NATO... nuolat perduoda žvalgybinę informaciją Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.“

„Kartu su ginklų srautu, kurį šios šalys siunčia Ukrainai, visa tai yra veiksmai, neprisidedantys prie greito operacijos užbaigimo“, – kalbėjo jis.

Tačiau D.Peskovas pridūrė, kad tokia parama „negali sutrukdyti“ Rusijai pasiekti savo karo, kurį ji vadina „specialiąja karine operacija“, tikslus.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Peskovas

Kremliaus atstovas taip pat teigė, kad veikia humanitariniai koridoriai, skirti evakuoti civilius gyventojus iš Mariupolio metalurgijos įmonės „Azovstal“. Anksčiau Rusijos kariuomenė paskelbė trijų dienų paliaubas šios gamyklos teritorijoje.

„Koridoriai šiandien veikia“, – sakė D.Peskovas ir pridūrė, kad „Azovstal“ tebėra apgulta Maskvos pajėgų.

Civiliai gyventojai ir šimtai ukrainiečių karių tebėra įstrigę milžiniškame komplekse, rusų pajėgoms paskelbus, kad perėmė šio nuniokoto rytinio Ukrainos uostamiesčio kontrolę.

Kremlius jau tradiciškai paneigė, kad Rusijos pajėgos šturmuoja „Azovstal“ metalurgijos gamyklos kompleksą Mariupolyje, kuriame įstrigęs nežinomas skaičius Ukrainos karių ir civilių. Esą ten veikia humanitariniai koridoriai.

Paprašytas pakomentuoti aukšto rango Ukrainos pareigūno trečiadienį paskelbtą informaciją, esą rusų kariai prasiveržė į gamyklos teritoriją, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas paragino prisiminti ankstesnį Rusijos prezidento Vladimiro Putino viešą nurodymą nešturmuoti komplekso.

15min primena, kad D.Peskovas anksčiau yra daugybę kartų sakęs netiesą – pavyzdžiui, teigęs, kad pranešimai, esą Rusija ketina užpulti Ukrainą, yra „tušti prasimanymai“.

Rusija „stengiasi sunaikinti“ paskutinius ukrainiečių karius Mariupolio metalurgijos gamykloje „Azovstal“, ketvirtadienį pranešė Ukraina, o paskutinieji miesto gynėjai sakė, kad rusų pajėgos įsiveržė į didžiulės gamyklos teritoriją.

„Rusų okupantai sutelkė pastangas į blokavimą ir stengiasi sunaikinti ukrainiečių dalinius „Azovstal“ teritorijoje“, – sakoma Ukrainos kariuomenės pareiškime.

„Padedant aviacijai priešas atnaujino puolimą, siekdamas perimti gamyklos kontrolę“, – nurodoma jame.

Pareiškimas paskelbtas apgultoje gamykloje turint prasidėti Rusijos paskelbtam ugnies nutraukimo periodui. „Azovstal“ teritorijoje jau kelias savaites yra įstrigę šimtai ukrainiečių karių ir civilių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“

Mariupolio gynybai vadovaujančio pulko „Azov“ vadas vėlai trečiadienį sakė, kad rusų kariai pateko į gamyklą ir kad „vyksta kruvini mūšiai“.

„Dvi dienas priešas veržiasi į plieno liejyklą, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sako Denysas Prokopenka. – Situacija itin sunki, bet, to nepaisydami, toliau vykdome įsakymą ginti.“

Pasak jo, ukrainiečių junginiai priešinasi, nors rusų yra daugiau.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paprašė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso „padėti išgelbėti“ ukrainiečių dalinius „Azovstal“ ir evakuoti visus sužeistuosius.

Vėliau atskirame vaizdo pareiškime ukrainiečių lyderis sakė, kad „Azovstal“ teritorijoje dar yra įstrigusių civilių – „moterų ir vaikų“ – ir kad Kyjivas derasi dėl jų išgelbėjimo.

„Reikia laiko žmonėms iškelti iš šių požeminių slėptuvių, – sakė jis. – Dabartinėmis sąlygomis negalime naudoti specialios įrangos nuolaužoms šalinti. Viskas daroma rankomis.“

Mariupolio meras Vadymas Boičenka ketvirtadienį paragino tęsti JT ir Raudonojo Kryžiaus vadovaujamą evakuaciją iš šio Ukrainos pietuose esančio uostamiesčio.

„Dabar kovojame už kiekvieno žmogaus, kiekvieno Mariupolio gyventojo išgelbėjimą“, – per „Telegram“ sakė jis.

Vėlai trečiadienį iš Mariupolio ir jo apylinkių buvo evakuoti dar 344 ukrainiečiai.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį naujienų agentūros AP paskeltame interviu pripažino nesitikėjęs, kad Rusijos „operacija“ Ukrainoje taip ilgai tęsis ir tikino darantis viską, kad šis karas liautųsi. Plačiau skaitykite čia.

Rusijos Krasnodaro mieste ant medžių ir stulpų išklijuoti plakatai, kuriuose protestuojama prieš karą.

Ispanijoje buvo sulaikytas valstybės išdavimu kaltinamas prorusiškas ukrainiečių tinklaraštininkas Anatolijus Šarijus, ketvirtadienį per socialinius tinklus pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).

„Ispanijos teisėsaugos institucijos Šarijų sulaikė 2022 metų gegužės 4 dieną. Tai buvo įmanoma dėl Ukrainos saugumo tarnybos glaudaus bendradarbiavimo su Generaline prokuratūra, tarptautiniais partneriais ir... ukrainiečių teisėsaugininkų daugiapakopės specialiosios operacijos.

Šis sulaikymas – dar vienas įrodymas, kad kiekvienas Ukrainos išdavikas anksčiau ar vėliau gaus pelnytą bausmę; tai – neišvengiama“, – sakoma per susirašinėjimo platformą „Telegram“ paskelbtame pranešime.

„YouTube“ nuotr./Anatolijus Šarijus

SBU įtaria A.Šarijų valstybės išdavyste ir piliečių diskriminacija.

SBU tyrėjų nuomone, A.Šarijus informacinėje erdvėje vykdė neteisėtą veiklą, kenkiančią Ukrainos nacionaliniam saugumui.

Yra pagrindo manyti, kad A.Šarijus veikė pagal užsienio struktūrų užsakymą, nurodoma pranešime.

Tyrėjų įrodymus parėmė virtinė ekspertų, nustačiusių, kad A.Šarijaus interviu ir pasisakymuose esama prieš Ukrainą nukreiptos ardomosios veiklos faktų.

Pernai tinklaraštininkas buvo informuotas apie įtarimus.

Vokietijos dienraštis „Die Welt“ skelbia, kad Vokietija ruošiasi perduoti Ukrainai septynias savaeiges haubicas „Panzerhaubitze 2000“. Taip bus patenkintas Kyjivo noras gauti ginklų sistemų, kuriomis galima smūgiuoti į taikinius už 40 km.

Tiesa, „Bild“ praneša, kad haubicos šiuo metu taisomos ir nebus parengtos perdavimui iki birželio pabaigos.

Bet kokiu atveju sprendimas politinis, nes Vokietijos kariuomenė nenorėjo sutikti perduoti haubicų Ukrainai – jų trūksta pačiaam Berlynui. Anot „Die Welt“ tik 40 iš 119 savaeigių haubicų „Panzerhaubitze“ Bundesvero arsenale yra parengtos naudojimui.

Ukrainos pajėgos ketvirtadienį pranešė atrėmusios Rusijos atakų šalies rytuose ir susigrąžinusios kai kurias teritorijas, nors Maskva deda pastangas sutrikdyti ginkluotės tiekimą Kyjivui iš Vakarų šalių, bombarduodama geležinkelių stotis ir kitus logistikos objektus visoje šalyje.

Įnirtingos kautynės taip pat vyko metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekse, paskutiniame ukrainiečių pasipriešinimo židinyje pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje. Vienas Rusijos pareigūnas anksčiau neigė, kad vyksta šios įmonės šturmas, bet tą teritoriją ginančio pagrindinio ukrainiečių dalinio vadas sakė, kad rusų kariai įsiveržė į kompleksą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Azovstal“

„Padedant aviacijai priešas atnaujino puolimą, siekdamas perimti gamyklos kontrolę“, – nurodė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas ir pridūrė, kad Rusija „stengiasi sunaikinti ukrainiečių dalinius“.

Į vakarus nuo Mariupolio Ukrainos pajėgos pasiekė tam tikros pažangos ties pietinių Chersono ir Mykolajivo sričių ribomis, kur Rusijos pajėgos, kaip pranešama, mėgino surengti kontrpuolimą. Ukrainiečiai taip pat atrėmė 11 Rusijos pajėgų atakų rytinėse Donecko ir Luhansko srityse, informavo kariškiai.

Generolas Richardas Dannattas, buvęs Jungtinės Karalystės armijos generalinio štabo vadas, „Sky News“ ketvirtadienio rytą teigė manantis, kad atsinaujinęs „Azovstal“ komplekso Mariupolyje šturmas reiškia Rusijos bandymą užsitikrinti galimybę per Pergalės dienos iškilmes paskelbti apie šiokią tokią sėkmę.

„Atrodo, kad tiesioginis puolimas atnaujintas bandant eliminuoti paskutinius pasipriešinimo likučius, kad pirmadienį (gegužės 9-ąją, – red.) būtų galima teigti, jog užimtas Mariupolis ir užbaigtas sausumos koridorius iš Krymo į Rusiją.

Prieš mūsų akis vyksta tragedija. Dalis civilių per 2-3 dienų paliaubas gali ištrūkti, bet karių perspektyvos labai niūrios“, – tvirtino R.Dannattas.

Jo teigimu, V.Putinas lengvai gali skelbti pergalę, nes kontroliuoja valstybinę žiniasklaidą ir gali sakyti ką tik nori: „Tragiška tai, kad daug Rusijos žmonių tuo tikės.“

Ukrainos galimybių laimėti karą R.Dannattas nemato: „Liūdna realybė tokia, kad kažkuriuo momentu, tikėkimės, gana greitai, bus susitarta dėl platesnių paliaubų ir karas sustos ten, kur dabar yra.“

„Rusai patys nepasitrauks. Ir niekas jų neišstums. NATO ir Vakarai nesurengs Irako stiliaus operacijos, kad išmestų rusus iš Ukrainos taip, kaip išmetė Saddamą Husseiną iš Kuveito. To tiesiog nebus.

Tad greičiausiai bus suvokta, kad stoja siaubingas naujas status quo, kai 10-15 proc. Ukrainos teritorijos bus okupavusi Rusija, ir dėl to nebus galima nieko padaryti“, – pridūrė generolas.

Naktį į ketvirtadienioį tapo žinoma, kad Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka atvyko į Mariupolį, kur atidengė paminklą močiutei su sovietine vėliava, praneša britų transliuotojo BBC Rusijos tarnyba.

Kartu su juo į sugriautą miestą atvyko partijos „Vieningoji Rusija“ generalinės tarybos sekretorius Andrejus Turčakas.

Trečiadienį gynybos ministras Sergejus Šoigu dar kartą pareiškė, kad Mariupolį kontroliuoja Rusijos kariuomenė. Vėliau Gynybos ministerija paskelbė, kad atidaromi nauji humanitariniai koridoriai, kuriais civiliai gyventojai galės palikti „Azovstal“ gamyklą. Rusijos pajėgos kelias dienas įnirtingai atakuoja gamyklos teritorijoje įsitvirtinusius Ukrainos pajėgoms. Rusams pavyko patekti į gamyklos teritoriją, tačiau pasipriešinimo palaužti nepavyksta.

Gegužės 4 d., Ukrainos žvalgyba pranešė, kad S.Kirijenka atvyko į Mariupolį surengti pergalės parado gegužės 9 d.

Ukrainos valdžios institucijų duomenimis, per apsiaustį ir bombardavimus Mariupolyje žuvo dešimtys tūkstančių civilių gyventojų.

Ukrainos Zaporižios regiono karinė administracija praneša pastebėjusi, kad Rusijos kariai keičia taktiką siekdami savo tikslų Donbase. Jie esą analizuoja Ukrainos pajėgų veiksmus, ieško silpnų vietų ir apskritai elgiasi atsargiau nei anksčiau.

„Rusijos armija bando padidinti puolimo Rytų Ukrainoje, kad pasiektų administracines Luhansko ir Donecko regionų ribas, tempą, taip pat – kad pradėtų ataką Zaporižios kryptimi“, – skelbiama pranešime.

Tvirtinama, kad priešas vis persigrupuoja ir stiprina pajėgumus, rengia dažnesnius apšaudymus, tobulina logistikos grandis. Rusijos pajėgos esą keičia taktiką ir nesielgia taip, kaip pirmosiomis karo dienomis.

„Dabar rusai veikia pagal situacija, analizuoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taktiką, ieško silpnų vietų. Rusai tapo atsargesni, nesiremia vien skaičiais“, – teigia Zaporižios karinė administracija.

Rusija paskelbė, esą nuo ketvirtadienio skelbia trijų dienų trukmės paliaubas, kad galėtų būti atnaujintas civilių evakavimas iš gamyklos „Azovstal“ komplekso apsiaustame Mariupolio mieste.

„Rusijos ginkluotosios pajėgos nuo 8 val. ryto iki 18 val. vakaro Maskvos laiku gegužės 5, 6 ir 7 dienos atidarys humanitarinį koridorių iš „Azovstal“ metalurgijos gamyklos, kad būtų evakuoti civiliai“, – pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Priduriama, esą šiuo laikotarpiu kariai nutrauks ugnį. Tačiau Ukraina skelbia, kad Rusija kaip tik atnaujino „Azovstal“ šturmą.

Ukrainos Luhansko srities gubernatorius pranešė, kad per pastarąją parą per Rusijos apšaudymą žuvo penki civiliai gyventojai.

Serhijus Haidajus sakė, kad daugiausia buvo apšaudomas Sievierodoneckas ir Popasna, Hirskė ir Lysičanskas. 

Pastarosiomis savaitėmis Rusija, anksčiau bandžiusi apsupti ir užgrobti Ukrainos sostinę, vėl sutelkė dėmesį į atakas rytuose ir pietuose, skelbia „Sky News“.

Rusija trečiadienį pranešė, kad jos pajėgos treniravosi leisti branduolinius užtaisus galinčias nešti balistines raketas vakarinėje Kaliningrado srityje, tęsiantis Maskvos karinei kampanijai Ukrainoje.

Per trečiadienį vykusias pratybas Rusijos eksklave, esančiame tarp Lenkijos ir Lietuvos, buvo imituojami balistinių raketų „elektroniniai paleidimai“ iš mobiliųjų kompleksų „Iskander“, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Iskander“

Rusijos pajėgos treniravosi suduoti pavienių smūgių arba leisti raketų salves į taikinius, imituojančius sąlyginio priešo raketų leidimo įrenginius, aerodromus, apsaugotą infrastruktūrą, karinę techniką ir vadavietes, sakoma pranešime.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste mažiausiai 25 civiliai buvo sužeisti per praeitą naktį Rusijos pajėgų surengtą raketų smūgį, naujienų agentūra „Unian“ ketvirtadienį citavo vieną aukšto rango pareigūną.

„Mažiausiai 25 civiliai sužeisti – tai šiąnakt rusų surengto aviacinių raketų smūgio Kramatorskui pasekmė. Šešiems sužeistiesiems reikalinga medicinos pagalba ligoninėje“, – per platformą „Telegram“ parašė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

„Raketos apgadino devynis gyvenamuosius namus, mokyklą ir daug civilės infrastruktūros objektų“, – pridūrė jis.

P.Kyrylenka pareiškė, kad Rusijos pajėgos nepajėgios kautis su Ukrainos kariuomene, todėl toliau „kariauja“ su taikiais gyventojais.

„Tai dar vienas Rusijos kariuomenės karo nusikaltimas mūsų žemėje. Viską kruopščiai fiksuojame. Niekas neišvengs bausmės!“ – pabrėžė pareigūnas.

„Unian“ duomenimis, Rusijos pajėgos praeitą naktį raketomis smogė Kramatorsko gyvenamuosius rajonus ir miesto centrinę dalį.

Londonas trečiadienį paskelbė, kad nebeleis Rusijai naudotis Jungtinėje Karalystėje įsikūrusiomis paslaugomis, įskaitant sąskaitybą, ir įves sankcijas prokremliškoms žiniasklaidos priemonėms bei jų žurnalistams, rengiančioms reportažus apie Maskvos invaziją iš Ukrainos teritorijos.

„Apribodami Rusijos galimybes naudotis mūsų pasaulinės klasės valdymo konsultantų, finansininkų ir viešųjų ryšių firmų [paslaugomis], didiname ekonominį spaudimą Kremliui keisti kursą“, – sakoma JK verslo sekretoriaus Kwasi Kwartengo pareiškime.

Plačiau skaitykite čia.

Per mūšius su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis Rusijos kariai prarado kelių gyvenviečių pasienyje tarp Mykolajivo ir Chersono sričių kontrolę, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Anot rytinio štabo pranešimo, Rusijos pajėgos tęsia puolimą rytinėje veikimo zonoje, siekdamos visiškai kontroliuoti Donecko ir Luhansko sričių teritoriją ir išlaikyti sausumos koridorių su laikinai okupuotu Ukrainos Krymu.

Štabas skelbia, kad trečiadienį Donbase Ukrainos gynėjai atrėmė 11 priešo atakų, sunaikino 5 tankus, 7 šarvuotos kovinės technikos vienetus ir 5 automobilių technikos vienetus.

Oro ir sausumos pajėgų priešlėktuvinės gynybos daliniai sunaikino devynis oro taikinius: keturis bepiločius orlaivius (du iš jų – sausumos pajėgų priešlėktuvinių raketų daliniai) ir tris priešo sparnuotąsias raketas. Taip pat nukentėjo du orlaiviai. Preliminariai –  Su-30 naikintuvai.

Anot štabo pranešimo, Slobožansko kryptimi Rusijos pajėgos toliau apšaudo Charkivo miestą ir vykdo gynybos pajėgų pozicijų žvalgybą. Į šiaurę nuo Iziumo esančioje teritorijoje priešas tęsia artilerijos ir minosvaidžių apšaudymą.

Donecko ir Tavričeko kryptimis tęsiasi artilerijos ugnis palei kontakto liniją. Rusijos pajėgos naudoja taktinę ir karinę aviaciją raketų ir bombų smūgiams, kad sutrukdytų mūsų karių veiksmams, skelbia generalinis štabas.

Anot pranešimo, Rusijos daliniai bando pradėti puolimą Limano, Severodonecko ir Popasnos kryptimis, tačiau nesėkmingai.

Pranešama, kad Rusija toliau apšaudo Ukrainos gynėjų pozicijas Avdijivkos ir Kurachivkos kryptimis.

Mariupolio srityje rusų okupantai daugiausia pastangų skiria blokuoti ir bandyti sunaikinti Ukrainos dalinius prie „Azovstal“ gamyklos. Remiamas oro pajėgų, priešas atnaujino puolimą, kad perimtų gamyklos teritorijos kontrolę, skelbia generalinis štabas.

Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmane – raketiniame kreiseyje  „Moskva“, kurį sunaikino ukrainiečių gynėjai, buvo mažiausiai dvi branduolinės galvutės, sako Ukrainos karininkų sąjungos vadovo pirmasis pavaduotojas Jevhenas Lupakovas.

Jo teigimu, branduoliniai ginklai dabar guli jūros dugne ir nekelia grėsmės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karo laivas „Moskva“

„...laive „Moskva“ buvo mažiausiai dvi raketos su branduolinėmis galvutėmis“, – sakė karininkas, kurį cituoja UNIAN.

„...Ir aš esu tikras, kad jos nėra pažeistos, nes radiacinis fonas šiandien ten nėra padidėjęs“, – pridūrė Ukrainos karininkų sąjungos vadovo pirmasis pavaduotojas.

Rusijos kariuomenė uždraudė Zaporižios elektrinės vadovams išvykti iš miesto net ir tarnybiniais reikalais, pranešė Zaporižios karinė administracija.

Dieną prieš tai rusai neišleido Zaporižios atominės elektrinės vyriausiojo inžinieriaus Jurijaus Černičuko iš Enerhodaro. Jis turėjo dalyvauti „Energoatom“ vyriausiųjų inžinierių tarybos posėdyje.
Jis buvo sulaikytas prie išvažiavimo iš Enerhodaro ir išvežtas iš kontrolės punkto apklausai, praneša UNIAN.

„Jam ir kitiems elektrinės vadovams draudžiama išvykti iš miesto. Net jei to reikalauja darbas, nuo kurio pirmiausia priklauso ne tik regiono, bet ir viso žemyno saugumas“, - teigia administracija.

Anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos „Rosatom“ atstovai iš Zaporoiios atominės elektrinės vadovybės reikalavo kasdien teikti ataskaitas „konfidencialiais klausimais“, susijusiais su atominės elektrinės veikla.

Rusai reikalauja, kad AE darbuotojai pateiktų ataskaitas, susijusias su administravimu ir valdymu, technine priežiūra ir remontu, saugumu ir prieigos kontrole, taip pat branduolinio kuro tvarkymu, skelbia UNIAN.

Rusijos okupacinių pajėgų antžeminės operacijos sutelktos Rytų Ukrainoje, tačiau Rusija ir toliau vykdo raketų smūgius visoje šalyje, siekdama įbauginti ir demoralizuoti, tviteryje pranešė britų žvalgyba.

„Rusijos operacijoms sustojus, nekariniai taikiniai, įskaitant mokyklas, ligonines, gyvenamuosius namus ir transporto mazgus, ir toliau buvo bombarduojami, o tai rodo, kad Rusija nori pulti civilinę infrastruktūrą, siekdama susilpninti Ukrainos ryžtą“, – sakoma pranešime.

Nurodoma, kad tai, jog Rusija toliau atakuoja pagrindinius miestus – Odesą, Chersoną ir Mariupolį, rodo, kad Rusijos pajėgos ketina visiškai kontroliuoti prieigą prie Juodosios jūros. Žvalgyba teigia, kad Rusija nori kontroliuoti Ukrainos jūrų susisiekimą ir taip susilpninti šalies ekonomiką.

Nuo vasario 24 d. Rusija prieš Ukrainą panaudojo beveik 2 000 raketų, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi į Daniją šalies išvadavimo iš nacių metinių proga.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su Izraelio ministru pirmininku Naftaliu Bennettu apie „skandalingas“ Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pastabas, kad Adolfas Hitleris turėjo žydiško kraujo. 

Trečiadienio vakariniame pranešime V.Zelenskis sakė, kad kalbėjosi su N.Bennetu, norėdamas pasveikinti jį su Izraelio nepriklausomybės diena ir informuoti apie padėtį pietiniame Mariupolio mieste ir Rytų Ukrainoje, rašo CNN.

„Taip pat aptarėme skandalingus ir visiškai nepriimtinus Rusijos užsienio reikalų ministro pareiškimus, kuriais jis įžeidė visą pasaulį“, – sakė Ukrainos prezidentas. 

Sekmadienį interviu Italijos televizijai S.Lavrovas pakartojo Rusijos teiginį, kad jos įsiveržimas į Ukrainą yra dalis pastangų „denacifikuoti“ šalį. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Užsienio reikalų ministras atmetė faktą, kad V.Zelenskis yra žydas, sakydamas: Jis [Zelenskis] pateikia argumentą: „Koks gali būti nacizmas, jei jis yra žydas. Galiu klysti, bet Hitleris taip pat turėjo žydiško kraujo. Tai visiškai nieko nereiškia. Išmintingi žydai sako, kad aršiausi antisemitai paprastai yra žydai.“

S.Lavrovo pastabos sukėlė Izraelio vyriausybės įniršį, kuri skubiai iškvietė Rusijos ambasadorių Izraelyje.

Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipdamasis į Daniją per 77-ąsias šios Skandinavijos šalies išvadavimo nuo Vokietijos okupacijos per Antrąjį pasaulinį karą metinėms ragino siekti taikos.

„Rusijos valstybė nepasirengusi nutraukti karo. Jie svajoja užgrobti Ukrainą ir kitas Europos šalis. Jie vis dar svajoja, kad Europos laisvė išnyks. Tačiau jų svajonės neišsipildys. Taikos svajonė išsipildys, – sakė jis. – Kaip ir prieš 77 metus“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskio žodžiai buvo transliuojami miniai žmonių, susirinkusių viešose aikštėse paminėti išvadavimo metinių.

Savo kalboje V.Zelenskis perspėjo, kad Rusijos invazija gali išplisti į kitas Europos šalis.

„Dabar Ukrainoje sprendžiama mūsų žemyno ateitis. Ar ne tik mūsų šalyse, bet ir mūsų kaimynų šalyse bus taika, – sakė jis. – Niekas negali pasakyti, kiek dienų dar tęsis šis karas. Tačiau tikiu, kad mūsų išsilaisvinimo diena artėja“.