V.Zelenskis: kasdien Donbase žūsta šimtas Ukrainos karių

Svarbiausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Nuo karo pradžios vasario 24-ąją iš Ukrainos, bėgdami nuo karo veiksmų, į Europos Sąjungos šalis pasitraukė 5,3 mln. Ukrainos piliečių, skelbia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“. Tačiau pastarosiomis savaitėmis į Ukrainą jau grįžta daugiau žmonių, nei palieka šalį.

Nuo gegužės 25 iki 31 dienos iš Europos Sąjungos į Ukrainą sugrįžo beveik 260 tūkst. ukrainiečių. Iš viso nuo karo pradžios į tėvynę jau sugrįžo 2,3 mln. ukrainiečių.

Gegužės 23-iąją pirmą kartą sumažėjo dėl karo persikėlusių asmenų skaičius ir pačioje Ukrainoje. Bendras tokių asmenų skaičius dabar yra 7,1 mln., o tai 11 proc. mažiau nei gegužės 3-iąją.

Lenkija bei Rumunija ir toliau lieka šalimis, kurios priima didžiausią iš Ukrainos išvykstančių asmenų skaičių: atitinkamai 147 tūkst. ir 32,8 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos kirto šių šalių sienas nuo gegužės 25-osios iki 31-osios.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą „baigsis prie derybų stalo“, o Ukrainai ir toliau reikia Aljanso paramos.

Apie tai jis pareiškė Vašingtone po susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu, viceprezidente Kamala Harris ir patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu, rašo CNN.

„Karai iš prigimties yra nenuspėjami, ir todėl mes tiesiog turime būti pasirengę ilgalaikei perspektyvai“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Scanpix“/AP nuotr./Jensas Stoltenbergas prie Baltųjų rūmų po susitikimo su Joe Bidenu

Jis pridūrė, kad tai virto „išsekinimo karu“, kuriame ukrainiečiai „moka didelę kainą už savo šalies apgynimą mūšio lauke“, bet „Rusija patiria didesnių nuostolių“.

J.Stoltenbergas pagyrė JAV už lyderystę ir paramą Ukrainai, o taip pat lyderystę remiant Aljansą. Pasak jo, JAV parama „kiekvieną dieną keičia situaciją mūšio lauke“.

„Prezidentas Putinas norėjo mažiau NATO ir dėl to jis įsiveržė į Ukrainą, bet dabar jis gauna daugiau“, – pareiškė Aljanso vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Europos Sąjungos vadovams, dalyvaujantiems Tarptautinio saugumo forume Bratislavoje, sakė, kad kasdien Donbase žūsta apie 100 Ukrainos karių, o dar apie 450–500 būna sužeidžiami.

„Mūsų valstybės rytuose situacija labai sudėtinga. Iki 100 žmonių valstybės rytuose, kur Rusija surinko visą savo armiją šiandien, viską, ką ji turi – valstybės rytuose iki 100 žmonių žūsta kasdien. Ir keli šimtai žmonių – 450, 500 žmonių net kai kada būna – sužeidžiami kasdien. Ten vyksta kova už vertybes.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Aš noriu, kad visi suvoktų, jog po teritorijų aplink Kyjivą ir kai kurių kitų mano valstybės sričių deokupacijos, karas tęsiasi ir šimtai žmonių nesulauks, šimtai šeimų nesulauks savo artimųjų. Kiekvieną dieną. Ir dėl to tai mums yra didelis, didelis iššūkis“, – sakė Ukrainos prezidentas.

V.Zelenskis paragino Europos Sąjungos lyderius negaišti laiko suteikiant būtiną pagalbą Ukrainai ginklais ir finansais, kad būtų sumažintos Ukrainos gynėjų kančios ir praradimai.

Promaskvietiški pareigūnai Ukrainoje ketvirtadienį pranešė, kad buvo išleistas įsakas, numatantis valstybės turto „nacionalizaciją“ pietrytinėje Zaporižios srityje.

Įsaką pasirašė Maskvos paskirti pareigūnai srityje, iš dalies kontroliuojamoje Rusijos pajėgų.

„Išvaduota Zaporižios sritis nacionalizuos Ukrainos valstybės turtą, – per platformą „Telegram“ parašė promaskvietiškos karinės ir civilinės administracijos narys Vladimiras Rogovas. – Atitinkamą įsaką pasitarė srities karinės ir civilinės administracijos vadovas.“

Zaporižios srityje yra didžiausia Europoje atominė jėgainė.

Kovą Rusijos kariai užėmė šią jėgainę, esančią Enerhodaro mieste. Srities administracinis centras Zaporižia tebėra kontroliuojama Kyjivo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė pajėgas į Ukrainą vasario 24 dieną, bet Maskva ne kartą tvirtino nesiekianti okupuoti Ukrainos teritorijų.

Vis dėlto gegužę V.Putinas pasirašė įsaką, leidžiantį supaprastinta tvarka įgyti Rusijos pilietybę Zaporižios ir Chersonos sričių gyventojams.

Maskvos pareigūnai sakė, kad abi šios sritys gali būti įtrauktos į Rusijos sudėtį.

Europos Parlamentas uždraudė visiems Rusijos lobistams lankytis savo komplekse, kad jie negalėtų skleisti Maskvos propagandos apie Rusijos karą Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė parlamento pirmininkė.

„Nuo dabar Rusijos bendrovių atstovams nebeleidžiama įžengti į Europos Parlamento teritoriją“, – per „Twitter“ parašė EP pirmininkė Roberta Metsola.

„Turime nesuteikti jiems jokios erdvės skleisti savo propagandą ir melagingus, toksiškus naratyvus apie invaziją Ukrainoje“, – pažymėjo ji.

R.Metsola ragino visas kitas Europos Sąjungos institucijas, įskaitant Europos Komisiją ir ES Tarybą, pasekti Parlamento pavyzdžiu.

Vienas EP atstovas sakė, kad šis žingsnis yra atsakas į Rusijos pastangas „kurti ir skleisti melagingus naratyvus apie karą Ukrainoje daugeliu kanalų, įskaitant valstybines bendroves“.

Draudimas bus taikomas Rusijos bendrovėms, samdančioms lobistus veikti Europos Sąjungoje, taip pat įmonėms, kurioms blokas yra įvedęs sankcijas.

Europos Parlamentas jau 2015 metais uždraudė jame lankytis Rusijos diplomatams – visuose EP objektuose Briuselyje ir Prancūzijos mieste Strasbūre. Tai buvo atsakas į Maskvos sprendimą uždrausti atvykti keliems ES politikams, griežtai protestavusiems dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

Vokietijos europarlamentaras Erikas Marquardtas sveikino šį draudimą ir sakė, kad Rusijos naftos ir dujų bendrovėms dirbantys lobistai pastaraisiais mėnesiais ypač stengdavosi „skleisti propagandą ir dezinformaciją“.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus ketvirtadienio vakarą pareiškė, kad yra šansas greitai išlaisvinti Sjevjerodonecką. Kol kas rusai kontroliuoja didžiąją dalį miesto.

„Sjevjerodoneckas laikosi ir yra visi šansai jį greitai išlaisvinti. Gynėjai sėkmingai vykdo lokalias operacijas, ima belaisvius, turi viską, kad galėtų vyti orkus iš srities centro“, – pareiškė S.Haidajus.

Jis neatskleidė jokių operacijų, kurias vykdo miesto gynėjai detalių, bet pažymėjo, kad jos vyksta sėkmingai.

„Mūsų gynėjams pavyksta sėkmingai surengti tam tikras lokalias karines operacijas, ir tai suteikia mums šansus, viltį, kad ir ateityje tai vyks. Dar daugiau, situacija gali pasikeisti pačiame mieste“, – sakė S.Haidajus.

Ukrainos kariai įviliojo Rusijos armiją į spąstus Sjevjerodonecke. Priešas patyrė nuostolių ir sulaukė stiprių kontrsmūgių, ketvirtadienį savo feisbuko paskyroje paskelbė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius.

„Aš neseniai čia kalbėjau apie išaugusį operatyvinį-taktinį priešininko – Rusijos armijos – meistriškumą. O dabar – valdykite rankas. Mes įviliojome Rusijos armiją į spąstus Sjevjerodonecke, neva „atidavę“ miestą“, – parašė jis.

Pasak O.Arestovyčiaus, dabar Rusijos armijos vadovybę ištiko šokas. Jie atraportavo apie Sjevjerodonecko „užėmimą“, o dabar sulaukė stipraus atsakomojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrsmūgio. Pasak O.Arestovyčiaus, dabar ukrainiečiai „maskvietiškus bičiulius mala į mėsą“, nepaisant to, kad okupantai turi artilerijos ir aviacijos persvarą.

„Mūsų kariai demonstruoja neįtikėtiną tvirtumą, o vadai – taktikos talentą. Ten labai aršūs mūšiai. Rusų vadovybė dabar meta visas turimas pajėgas Sjevjerodonecko išlaikymui (atkreipkite dėmesį, jau ne užėmimui – išlaikymui!). Mūsiškiai realiai plėšo priešą kaip liūtai, nepaisant ugnies persvaros“, – pridūrė O.Arestovyčius.

Pasak jo, mūšis tebesitęsia. Yra paimta rusų belaisvių.

Moldovos parlamentas ketvirtadienį patvirtino Rusijos naujienų laidų transliacijų draudimą, siekdamas užkirsti kelią Maskvos propagandos skleidimui šioje provakarietiškoje šalyje.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu pradėtas puolimas padidino įtampą Moldovoje, kuri siekia narystės ES, tačiau turi Maskvos remiamą separatistinį regioną Uždniestrę.

Rusijos žinių transliacijos buvo uždraustos nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios, o ketvirtadienį parlamentas oficialiai patvirtino atitinkamą teisės aktą per antrą ir paskutinį jo nagrinėjimą.

Moldovos televizijos kanalams nuo šiol leidžiama retransliuoti tik pramogines programas iš Rusijos, bet ne politines ar analitines programas.

Naujasis įstatymas taip pat numato baudas ir kitas baudžiamąsias priemonės už dezinformacijos transliavimą.

Dauguma Moldovos gyventojų kalba rumuniškai, tačiau joje taip pat gyvena gana didelė rusakalbių mažuma.

Kišiniovas tvirtai išreiškė savo paramą Kyjivui, V. Putino pajėgoms vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą.

Nuogąstavimus, kad karas Ukrainoje gali išplisti už jos ribų, pakurstė vienas Rusijos generolas, pareiškęs, kad vasario 24 dieną pradėta Kremliaus karine kampanija siekiama sukurti sausumos koridorių per Pietų Ukrainą į Uždniestrę.

Šri Lankoje ketvirtadienį areštuotas Rusijos operatorės lėktuvas, jau turėjęs pakilti skrydžiui į Maskvą su beveik 200 keleivių, pranešė oro uosto vadovybė.

Kiek anksčiau ketvirtadienį oro uoste nusileidęs oro bendrovės „Aeroflot“ orlaivis „Airbus A330“ buvo sulaikytas gavus Kolombo baudžiamojo teismo orderį, sakė į šiaurę nuo sostinės esančio Bandaranaikės tarptautinio oro uosto pareigūnas.

Rusijos oro bendrovė „Aeroflot“ kovą sustabdė visus savo skrydžius, Vakarams paskelbus griežtų sankcijų dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, tačiau balandį atnaujino savo skrydžius į Kolombą.

Rusijos civilinė aviacijos institucija „rekomendavo“ užsienio šalyse registruotus lėktuvus nuomojančioms Rusijos oro linijoms nutraukti skrydžius į užsienį, siekiant apsisaugoti nuo lėktuvų konfiskavimo dėl Rusijai taikomų sankcijų.

Kol kas neaišku, ar reisu SU289 skridusio lėktuvo areštas yra susijęs su šiomis sankcijomis.

„Skrydžių valdymo centras gavo nurodymą sulaikyti SU289, – sakė pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės. – Priežasties mes nežinome, bet girdėjome, kad tai susiję su komerciniu ginču.“

Iš orlaivio buvo išlaipinta visa jo įgula ir keleiviai, kurie buvo perkelti į viešbučius, nurodė oro uosto atstovai.

Kol kas bendrovės „Aeroflot“ skyrius Kolombe komentarų nepateikė.

Maskva ketvirtadienį perspėjo, kad Europos vartotojai pirmieji nukentės Briuseliui paskelbus dalinį rusiškos naftos embargą dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.

„Dėl šių sprendimų pirmiausia nukentės Europos vartotojai“, – per televiziją sakė Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas ir pridūrė, kad Europos Sąjungoje gali kilti „didelis naftos produktų deficitas“.

Pirmadienį ES susitarė dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, pagal kurį bus sustabdyta didžioji dalis rusiškos naftos importo, nors nafta vamzdynais bus tiekiama toliau, padarius nuolaidų Vengrijai.

ES pareigūnai sakė, kad nauju sankcijų paketu iki šių metų pabaigos bus sustabdyta apie 90 proc. rusiškos naftos importo į Bendriją, blokui stengiantis sustabdyti Maskvos karo mašinos finansavimo srautus.

A.Novakas nesureikšmino naftos importo suvaržymo poveikio, pareiškęs, kad rinka prisitaikys per 6–8 mėnesius.

Pasak jo, Rusija planuoja padidinti naftos gavybą, kuri buvo sumažinta kovo ir balandžio mėnesiais.

„Gegužę mes jau iš dalies atkūrėme gavybą, – sakė jis. – Birželį mes stebėsime dar didesnį atsigavimą.“

Šis paketas laikomas galingiausiomis iki šiol Maskvai pritaikytomis sankcijomis po penkių ankstesnių baudžiamųjų priemonių paketų, sukrėtusių Rusijos ekonomiką, bet nesustabdžiusių Kremliaus tęsiamo puolimo Ukrainoje.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį įvedė sankcijas vienam Rusijos prezidento Vladimiro Putino pinigų tvarkytojui, taip pat Monako bendrovei, tiekiančiai prabangias jachtas Maskvos elitui, didindama spaudimą dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Vašingtonas taikys sankcijas violončelininkui Sergejui Rolduginui, pramintam „Putino tarpininku“, jo žmonai operos dainininkei Jelenai Mirtovai ir Užsienio reikalų ministerijos atstovei Marijai Zacharovai, taip pat kelioms didelėms jachtoms, kaip įtariama, susijusiomis su V.Putinu, nurodė JAV Iždo departamentas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Rolduginas

Sankcijos taip pat bus taikomos keliems aukšto rango vyriausybės pareigūnams ir įtakingiems verslininkams, lėktuvui ir prabangiai jachtai, siejamiems su banko VTB, kuris yra vienas didžiausių Rusijoje, vadovu Andrejumi Kostinu.

Tuo metu JAV Prekybos departamentas įtraukė apie 70 Rusijos bendrovių, kurioms draudžiama įgyti svarbių amerikietiškų technologijų ir prekių, sąrašą.

Šiomis sankcijomis siekiama „susilpninti svarbius tinklus, kuriais naudojasi Rusijos elitas, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, mėgindami paslėpti ir perkelti pinigus, taip pat anonimiškai naudoti prabangiu turtu visame pasaulyje“, sakoma Iždo departamento pareiškime.

Baltieji rūmai nurodė, kad tokiu būdu siekiama padidinti spaudimą Maskvai, praėjus jau daugiau kaip trims mėnesiams nuo jos invazijos į Ukrainą pradžios.

„Jungtinės Valstijos, kartu su daugiau kaip 30 partnerių visame pasaulyje, įvedė beprecedenčių sankcijų ir eksporto kontrolės priemonių, kad patrauktų prezidentą Putiną atsakomybėn už jo karą Ukrainoje, suvaržytų Rusijos prieigą prie kritiškai svarbių technologijų, reikalingų finansuoti jos karo mašiną, taip pat paverstų Rusiją pasaulinę finansų atstumtąja“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Iždo departamentas nurodė, kad keturioms prabangioms jachtoms, kurios yra siejamos su V.Putinu ir kuriomis jis yra ne kartą plaukiojęs, bus taikomas „blokuojamos nuosavybės“ statusas, tai yra kad jos gali būti areštuotos.

Departamentas taip pat nusitaikė į Monake įsikūrusią bendrovę „Imperial Yachts“, kurios biuras Maskvoje aptarnaudavo Rusijos verslo magnatus, taip pat į jos savininką Jevgenijų Kočmaną.

„Imperial Yachts“ parduoda Rusijos elito atstovams jachtas išperkamosios nuomos būdu, taip pat prižiūri rusų oligarchams priklausančias jachtas, nurodė Iždo departamentas.

Be kita ko, į blokuojamos nuosavybės sąrašą buvo įtraukta didžiausia „Imperial“ jachta – prieš trejus metus pastatyta 136 metrų ilgio „Flying Fox“. Balandžio 1-ąją Dominikos Respublikos tarnybos JAV prašymu surengė reidą šiame laive, vykdant tyrimą dėl įtariamo pinigų plovimo ir ginklų kontrabandos.

S.Rolduginas ir jo žmona į JAV juoduosius sąrašus buvo įtraukti pirmąkart, bet Europos Sąjunga sankcijas taiko jiems nuo vasario.

S.Rolduginas yra žinomas kaip violončelininkas ir Sankt Peterburgo muzikos namų meno vadovas. Draugiškus ryšius su V. Putinu jis palaiko jau ilgiau kaip keturis dešimtmečius ir yra vienos iš prezidento dukterų krikštatėvis.

Tačiau Iždo departamentas nurodė, kad S.Rolduginas atlieka svarbų vaidmenį tvarkant V.Putino asmeninį turtą užsienyje.

„Rusijos elito nariai – iki pat prezidento Putino – yra priklausomi nuo painių pagalbinių tinklų, kad paslėptų, perkeltų ir išlaikytų savo turtą ir prabangos objektus“, – sakė iždo sekretoriaus pavaduotojas Brianas Nelsonas.

„Šiandienos veiksmai demonstruoja, kad Iždo departamentas gali imtis ir imsis priemonių prieš atsakinguosius už šio neteisėtai įgyto turto dangstymą ir palaikymą“, – pridūrė jis.

Europos Sąjungos ambasadoriai ketvirtadienį nutarė neįtraukti Rusijos Ortodoksų Bažnyčios (ROB) patriarcho Kirilo į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašo, tokiu būdu atverdami kelią susitarti dėl naujausio sankcijų Maskvai paketo, nes priemonėms prieš dvasinį lyderį priešinosi Vengrija, pranešė diplomatai.

ES sankcijas patriarchui Kirilui dėl jo paramos Maskvos karui Ukrainoje balandžio mėnesį pasiūlė Lietuva. Planuota, kad ši priemonė bus įtraukta į baigiamą derinti Bendrijos sankcijų Rusijai šeštąjį paketą.

Tačiau Budapešto pozicija, kad Kirilas turi būti išbrauktas iš juodojo sąrašo, taip pat priešinamasis rusiškos naftos embargui šį sankcijų paketą trukdė priimti, sakė diplomatai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Patriarchas Kirilas

ES lyderiams pirmadienį pavyko susitarti dėl didžiosios dalies naftos iš Rusijos importo atsisakymo, bet dėl įnirtingo Budapešto priešinimosi buvo nutarti suteikti išimtį vamzdynu tiekiamai naftai.

27 šalių bloko ambasadoriai trečiadienį susirinko suderinti šio žingsnio teisinių detalių ir likusio sankcijų paketo.

Europos diplomatai sakė, kad Vengrija tai pat atsisakė pritarti, kad patriarchui Kirilui būtų taikomas draudimas atvykti į Bendriją ir būtų įšaldytas ES jurisdikcijoje esantis jo turtas.

75 metų Kirilas yra uolus Rusijos prezidento Vladimiro Putino šalininkas ir tvirtai rėmė jo karinę kampaniją Ukrainoje. Dauguma ES vyriausybių palaikė poziciją, kad ROB vadovas turi būti įtrauktas į sankcijų sąrašą.

V.Orbanas, laikomas Kremliui artimiausiu ES lyderiu, sakė, kad sankcijų taikymas ROB vadovui kirstųsi su „tikėjimo laisve“.

ES pareigūnai sakė, kad nauju sankcijų paketu iki šių metų pabaigos bus sustabdyta apie 90 proc. rusiškos naftos importo į Bendriją, blokui stengiantis sustabdyti Maskvos karo mašinos finansavimo srautus.

Vienas diplomatas sakė, kad kitos ES šalys atsisakė nusileisti tolesniam V.Orbano reikalavimui išlaikyti galimybę Vengrijai pardavinėti jos gaunamą rusišką naftą.

Šis žingsnis laikomas galingiausia priemone, kokių iki šiol buvo imtasi prieš Maskvą penkiais sankcijų paketais, supurčiusiais Rusijos ekonomiką.

Šeštuoju paketu Rusijos didžiausias bankas „Sberbank“ taip pat bus atsietas nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT ir bus uždrausta dar trijų Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių veikla Bendrijoje.

Turto įšaldymas ir draudimas išduoti vizas taip pat bus taikomas numanomai V.Putino partnerei Alinai Kabajevai ir kariškiams, įtariamiems karo nusikaltimais Ukrainoje.

Šios sankcijos turėtų įsigalioti vėliau šią savaitę, kai bus paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.

Švedija ketvirtadienį pranešė papildomą 1 mlrd. kronų (95 mln. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kurį sudarys tiek finansinė parama, tiek karinė įranga, įskaitant priešlaivines ir prieštankines raketas.

„Dabar matome Rusijos invazijos naują fazę, kai [Rusija] kaupia jėgas rytų ir pietryčių Ukrainoje, o ukrainiečių pusė paprašė pagalbos keliose srityse“, – žurnalistams sakė gynybos ministras Peteris Hultqvistas per bendrą spaudos konferenciją su finansų ministru Mikaeliu Dambergu.

M.Dambergas savo ruožtu sakė, kad Švedija skirs 578 mln. kronų (55,2 mln. eurų) Ukrainos centrinio banko specialiam ginkluotųjų pajėgų fondui, 60 mln. kronų (5,73 mln. kronų) NATO fondui, teikiančiam pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, taip pat perduos Kyjivui 262 mln. kronų (25 mln. eurų) vertės karinės įrangos.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Peteris Hultqvistas

Be to, Švedija skirs 100 mln. kronų (9,54 mln. eurų) civilėms pastangoms per Švedijos civilinių incidentų agentūrą.

Tiesioginę karinę pagalbą sudarys švediška priešlaivinių raketų sistema „Robot 17“, kuri yra JAV gamybos raketų „Hellfire“ variantas, taip pat bus perduota 5 000 prieštankinių raketų leidimo įrenginių, automatų „AG 90“ ir šaudmenų.

„Tai tinkama įranga, atitinkanti Ukrainos prašymus“, – sakė P.Hultqvistas.

Vasario pabaigoje Švedija pirmąkart nuo 1939 metų nusižengė savo doktrinai nesiųsti ginkluotės į šalis, kuriose vyksta aktyvus konfliktas, paskelbusi, kad perduos Kyjivui 400 mln. kronų (per 38 mln. eurų) vertės amunicijos, taip pat perves 500 mln. kronų (47,7 mln. eurų) Ukrainos centrinio banko ginkluotųjų pajėgų fondui.

Švedija kartu su kaimynine Švedija gegužę atsisakė dešimtmečius gyvavusios nesijungimo prie karinių blokų politikos ir pateikė paraiškas įstoti į NATO. Palaikymas tokiam žingsniui abiejose šalyse labai išaugo, kai Rusija vasario pabaigoje pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.

Apie 800 žmonių, įskaitant vaikus, slepiasi po cheminės gamyklos „Azot“ pastatu svarbiame Rytų Ukrainos mieste Sjevjerodonecke, kurį baigia užimti Rusijos pajėgos. Tai skelbia Ukrainos Luhansko regiono gubernatorius Serhijus Haidajus.

Kaip jis teigė CNN, vietos gyventojai pasislėpė sovietinėse slėptuvėse, esančiose po žeme: „Ten yra vietiniai, kurių buvo paprašyta palikti miestą. Bet jie atsisakė. Ten yra ir vaikų, nors nedaug.“

Trečiadienį S.Haidajus tvirtino, esą įmanoma, kad gamykloje dar laikoma pavojingų chemikalų. O ketvirtadienį pareigūnai teigė, kad Rusijos pajėgos apšaudė gamyklą „Azot“ ir pataikė į sandėlį, kuriame laikomos metanolio atsargos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija šiuo metu kontroliuoja apie penktadalį jo šalies teritorijos, įskaitant teritoriją, užimtą per dabartinę Maskvos pajėgų invaziją, anksčiau aneksuotą Krymo pusiasalį ir prokremliškų separatistų kontroliuojamas teritorijas.

„Šiandien apie 20 proc. mūsų teritorijos yra kontroliuojama okupantų“, – Ukrainos lyderis sakė kreipdamasis į Liuksemburgo įstatymų leidėjus.

Rusijos pajėgos stengiasi įsitvirtinti užimtose teritorijose rytiniame Donbaso regione ir artėja prie šio regiono faktinio administracinio centro – Kramatorsko miesto.

Tačiau jos atsitraukė iš sričių prie sostinės Kyjivo ir Ukrainos šiaurės rytuose, kad susitelktų į puolimą rytiniame pramonės regione.

V.Zelenskis sakė, kad 2014 metais Kremliaus remiami separatistai ir Rusijos kariuomenė kontroliavo 43 tūkst. kv. km Ukrainos teritoriją, dydžiu maždaug prilygstančią Nyderlandams.

Tačiau praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo Rusijos invazijos pradžios šis plotas padidėjo iki beveik 125 tūkst. kv. km, tai yra „daug daugiau“ nei  Nydelandai, Belgija ir Liuksemburgas kartu sudėjus.

Prezidentas taip pat sakė įstatymų leidėjams, kad dar daugiau kaip dvigubai didesnė teritorija, „beveik 300 tūkst. kv. km“, buvo „užteršta“ minomis ir nesprogusiais sprogmenimis.

„Dvylika milijonų ukrainiečių yra perkelti, daugiau kaip 5 mln. išvyko į užsienį“, – pridūrė V.Zelenskis.

Jungtinė Karalystė nusiųs Ukrainai pažangių vidutinio nuotolio raketų sistemų, koordinuodama veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis, ketvirtadienį pranešė Londonas.

Britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as nurodė, kad JK perduos sistemų M270 MLRS, iš kurių galima leisti tiksliai nutaikomas raketas, nuskriejančias iki 80 kilometrų. Sekretorius nepatikslino, kiek šios ginkluotės vienetų bus pristatyta Kyjivui.

Pasak Londono, šis žingsnis glaudžiai derinamas su JAV,  nusprendusioms nusiųsti Ukrainai didelio judrumo artilerijos raketų sistemas (M142 HIMARS). Šios dvi raketų sistemos yra panašios, nors HIMARS yra ratinė, o M270 - vikšrinė. Abi jos yra gaminamos Jungtinėse Valstijose.

Pasak britų vyriausybės, ukrainiečių kariai bus apmokomi naudotis šia įranga Didžiojoje Britanijoje.

Kyjivas prašo savo sąjungininkų Vakaruose atsiųsti ilgesnio nuotolio raketų, kurios padėtų atremti Rusijos artilerijos puolimą rytiniame Donbaso regione – Maskvos puolimo židinyje.

Pasak JAV administracijos, Ukraina žada neatakuoti taikinių Rusijos teritorijoje. Tačiau Maskva trečiadienį apkaltino Vašingtoną „pilant alyvos į [konflikto] ugnį“.

Rusijos kariai vėl apšaudė Slovjanską Donecko srityje, dėl to mieste dingo elektra ir vanduo. Dėl apšaudymų nukentėjo ir privatus sektorius. Apie tai ketvirtadienį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Slovjansko miesto karinės administracijos vadovas Vadimas Liachas.

Pasak jo, po Rusijos ginkluotųjų pajėgų apšaudymo buvo pažeista aukštos įtampos linija, todėl mieste nėra elektros. Be to, dėl elektros trūkumo Slovjanske nutrūko vandens tiekimas.

Vietos valdžios institucijos organizavo techninio vandens tiekimą.

V.Liachas dar kartą paragino miesto gyventojus evakuotis į saugesnę vietą. Gegužės 26 d. Slovjanske buvo likę apie 30 000 žmonių. Prieš plataus masto invaziją čia gyveno apie 100 000 žmonių.

Kremlius teigia, kad okupuotose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose „referendumo“ rengti kol kas neįmanoma. Apie tai prabilo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Kai saugumas nėra visiškai užtikrintas ir mes matome, kad Ukrainos kariškių ir nacionalistų smūgiai į civilius objektus šiose teritorijose tęsiasi, žinoma, tokiomis sąlygomis vargu ar galime apie tai kalbėti“, – sakė D.Peskovas.

Anot jo, tam reikia ne tik „pačių žmonių noro“, bet ir „sudaryti sąlygas“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Dmitrijus Peskovas

Danijos užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas ketvirtadienį sakė, kad jo šalis prie Europos Sąjungos bendros gynybos politikos turėtų prisijungti liepos 1 dieną.

Trečiadienį per referendumą du trečdaliai Danijos rinkėjų balsavo už tai, kad šalis atsisakytų 30 metų galiojusios išimties nedalyvauti ES bendroje gynybos politikoje. Suskaičiavus visus balsus buvo paskelbta, jog 66,9 proc. danų balsavo už tai, kad būtų atsisakyta šios išimties, o 33,1 proc. – kad jos būtų ir toliau laikomasi.

Danija tapo dar viena Europos šalimi, po Rusijos invazijos į Ukrainą siekiančia glaudesnių ryšių su sąjungininkėmis gynybos srityje.

Danijos referendumas įvyko kaimyninėms Suomijai ir Švedijai pateikus istorines paraiškas įstoti į NATO.

Kremlius patvirtino, kad Valentinas Jumaševas, buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino žentas, pasitraukė iš dabartinio šalies lyderio Vladimiro Putino patarėjo pareigų.

Nuotr. iš Wikipedia.org/Valentinas Jumaševas

Kaip rašo „Reuters“, V.Jumaševas Kremliuje negaudavo atlyginimo ir V.Putino sprendimams turėjo tik ribotą įtaką. Bet jis reprezentavo bene paskutinius liberalių B.Jelcino eros reformų ir atvirumo Vakarams pėdsakus V.Putino administracijoje.

Valdant B.Jelcinui, kuris Rusijos prezidentu dirbo 1991-1999 metais, V.Jumaševas ėjo Kremliaus administracijos vadovo pareigas. Jis yra vedęs B.Jelcino dukterį Tatjaną.

Kovo mėnesį Kremliaus specialiojo pasiuntinio pareigas paliko ir kita svarbi B.Jelcino laikų figūra, Anatolijus Čiubaisas.

Slovakija ketvirtadienį pasirašė sutartį dėl aštuonių slovakų gamybos haubicų „Zuzana“ pardavimo Ukrainai.

Pasak Slovakijos gynybos ministerijos, šį dokumentą su Kyjivu pasirašė valstybinė bendrovė „Konstrukta Defense“.

Skirtingai nuo ankstesnių atvejų, kai Ukrainai buvo tiekiama slovakiška ginkluotė, naujausias sandoris yra komercinis. Jo vertė viršija 40 mln. eurų, nurodė gynybos ministras Jaroslavas Nadis.

Slovakija Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymu anksčiau perdavė Kyjivui ir kitos ginkluotės, įskaitant sovietinių laikų oro erdvės gynybos sistemą S-300.

Pirmojoje viešoje kalboje nuo dienos, kai paliko kanclerio postą, buvusi Vokietijos vyriausybės vadovė Angela Merkel Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino „barbarišku agresijos karu“, kuris esą nulėmė „toli siekiantį lūžio tašką“.

A.Merkel pabrėžė nenorinti iš užkulisių skelbti savo pažiūrų, bet pridūrė negalinti nekalbėti apie „įžūliausią tarptautinės teisės pažeidimą“ Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

„Solidarizuojuosi su Ukraina, kurią užpuolė ir siaubia Rusija. Nėra jokių abejonių, kad Ukraina turi teisę gintis“, – kalbėdama Vokietijos profesinių sąjungų susirinkime Berlyne pareiškė buvusi Vokietijos kanclerė.

A.Merkel tiek namuose, tiek svetur sulaukia daug kritikos, nes esą daug metų bandė sugyventi su Vladimiro Putino režimu ir gynė dabar jau nutrauktą dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą.

Rusijos pajėgoms praėjusią naktį apšaudant Ukrainos Charkivo miestą, kilo gaisras vienoje mokykloje ir per jį žuvo moteris, ketvirtadienį pranešė ukrainiečių gelbėjimo tarnybos.

Taip pat buvo sužeistas vienas vyras, sakė ukrainiečių pareigūnai. Dėl apšaudymo Charkivo srityje kilo ir kitų gaisrų.

Rusijos pajėgos praėjusią naktį taip pat apšaudė Dnipropetrovsko regioną, per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė jo gubernatorius Valentynas Rezničenka. Pasak jo, apšaudymas vyko prie sienos su rusų beveik visiškai kontroliuojama Chersono sritimi.

Sumų regione prie Rusijos sienos per praėjusios nakties apšaudymą raketomis buvo sužeisti trys žmonės, paskelbė srities gubernatorius Dmytro Žyvyckis.

Ukrainos Generalinis štabas pranešė, kad šalies rytuose rusų pajėgos toliau šturmavo svarbų Sjevjerodonecko miestą ir puolė Komyšuvachos miestą pietrytiniame Zaporižios regione, kurio dideles dalis kontroliuoja Rusija.

Luhansko srities valstybės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pranešė, kad Ukrainos pajėgoms pavyko išstumti rusų okupantus iš kelių Sjevjerodonecko gatvių.

„Rusijos kariuomenė bando prasiveržti pro Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą iš kelių krypčių – iš Zolotės, Popasnajos, Komyšuvachos, Bilogorivkos.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas

Dabar didžiausias jų tikslas – Sjevjerodoneckas, tačiau per naktį čia jie sėkmės neturėjo. Jie valdo didžiąją miesto dalį. Vakar mūsų vaikinai kontratakavo, jiems pavyko pajudinti priešą iš kelių miesto gatvių“, - tikino S.Haidajus. 

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalini štabas paskelbė, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija neteko 30,85 tūkst. savo karių. 

Ukrainos kariuomenei taip pat pavyko sunaikinti 210 rusų lėktuvų, 1363 tankus, 3354 šarvotas kovos mašinas, 661 artilerijos sistemą.

Didžiausius praradimus per pastarąją parą rusai patyrė Bachmuto srityje. 

Rusijos įsibrovėliai rado būdą užsidirbti pinigų. Laikinai užimtose teritorijose okupantai už išpirką masiškai grobia vyrus. Ukrainos saugumo tarnyba skelbia, kad apie tai liudija jų perimti pokalbiai. 

Suma už „grįžimą į normalų gyvenimą“ priklauso nuo šeimos būklės ir svyruoja nuo 10 iki 30 tūkstančių dolerių.

Zaporižios srities Melitopolio gyventojai skundžiasi Rusijos vadinamąja „laikina karine administracija“.

Jie atsisako teikti informaciją, kur ir kodėl pagrobiami vyrai, ir reikalauja pinigų už jų grąžinimą.

Be to, dėl didelio masto aukų laikinai okupuotuose Donecko ir Luhansko regionuose, vykdant mobilizaciją, rusai informavo vietos įmonių vadovybę, kad būtina „patikrinti duomenis“ apie moteris nuo 18 iki 45 metų.

Maskvos teismas septynioms dienoms suėmė akcijos „Mes nenusiplausime kraujo“ dalyvę Liudmilą Anenkovą. Anot „Sota“, mergina pasiūsta į areštinę, pasak jos, pagal suklastotą policijos protokolą apie jos nepaklusimą pareigūnams.

Vėliau „Sota“ pranešė apie dar vienos protestuotojos Natalijos Perovos sulaikymą.

Gegužės 29 d. merginos surengė antikarinę akciją prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos Maskvoje. Merginos vilkėjo baltas sukneles, aptaškytas raudonais dažais.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos "Twitter" paskyroje ketvirtadienį paskelbtoje karinės žvalgybos ataskaitoje rašoma, kad Rusija perėmė didžiosios dalies Sjevjerodonecko miesto kontrolę. Kelias į kaimyninį Lysyčansko miestą greičiausiai tebėra kontroliuojamas Ukrainos, tačiau Rusijos pajėgos, pasitelkusios stiprią artilerijos ugnį, toliau pamažu žengia į priekį, nors ir patiria didelių nuostolių.

Rusų atakuojamas Sjevjerodonecko miestas

+2

Britų žvalgyba vertina, kad norint įtvirtinti Luhansko srities kontrolę ir perkelti pajėgas į Donecko sritį, Rusijos kariuomenei labai svarbu įveikti Šiaurinio Doneco upę, kuri yra natūrali kliūtis jos puolimo ašims. Galimos perėjos yra tarp Sjevjerodonecko ir Lysyčansko bei neseniai užimtame Limane teritorijoje. Tačiau Ukrainos kariuomenė greičiausiai ir toliau kontroliuoja upės pakrantę ir susprogdino tiltus.

Tikėtina, kad Rusijai prireiks bent jau taktinės pertraukos, kad galėtų pasiruošti perėjimui per upę, susidūrus su priešo, kuris yra parengęs gynybinius įtvirtinimus Donecko regione, pasipriešinimu. Tai savo ruožtu kelia grėsmę, kad Rusijos kariuomenė praras per pastarąją savaitę įgytą pagreitį.

 

BBC Ukrainos tarnyba paskelbė naujų detalių apie bandymą nukauti apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vadovą Denisą Pušiliną. Žurnalistų teigimu, Ukrainos saugumo tarnyba kariuomenei perdavė D.Pušilino, kuris tuo metu lankėsi rusų pajėgų užimtame Limano mieste, koordinates. 

Ukrainos ginkluotosios pajėgos artilerija apšaudė Limaną Donecko srityje, kur tuo metu buvo D.Pušilinas ir neįvardytas Rusijos pareigūnas. Apie tai „BBC News Ukraine“ pranešė šaltinis Ukrainos saugumo tarnybose.

„Yra operatyvinės informacijos, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė artilerijos smūgį Limanui... Pušilinas nenukentėjo. Buvo sunaikinta 40-50 „kadyrovcų“ ir kelios dešimtys rusiškos karinės technikos. D.Pušilino koordinates kariuomenei perdavė saugumo tarnyba“, – sakė saugumo tarnybos atstovas. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Denisas Pušilinas

Žinoma, kad D.Pušilinas ir Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas birželio 1 d. lankėsi Mariupolyje ir pasirašė partnerystės susitarimą. Donecko žiniasklaida pranešė apie „ceremoniją“, kuri vyko Mariupolio filharmonijoje.

Žiniasklaida nepateikė įvykio nuotraukų. Vėliau Rusijos „Vieningosios Rusijos“ partijos generalinis sekretorius Andrejus Turčakas savo telegram kanale paskelbė filmuotą „ceremonijos“ medžiagą. Nežinoma, kur D.Pušilinas buvo vėliau.

Pirmadienį pranešimus apie D.Pušilino sužeidimą buvo patvirtinę du Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjai – Antonas Heraščenka ir Viktoras Andrusivas.

D.Pušilinas paneigė informaciją, kad buvo sužeistas būdamas Limane.

„Viskas tvarkoje. Šiandien su Sankt Peterburgo gubernatoriumi (Aleksandru Beglovu, – red. past.) buvome Mariupolyje, pasirašėme partnerystės sutartį. Su Aleksandru Dmitrijevičiumi jaučiamės gana gerai“, – pirmadienį Rusijos transliuotojui RT sakė D.Pušilinas. 

BBC pašnekovas pridūrė, kad informacija apie Pušilino sužeidimą tikrinama ir gali būti papildyta naujais duomenimis.

Naktį Rusijos lėktuvas į Sumų sritį paleido tris raketas, sužeisdamas tris civilius. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.

„Apie vidurnaktį per aviacijos antskrydį Rusijos priešo lėktuvas paleido tris raketas į Krasnopilio bendruomenės Sumų rajoną. Vienas namas buvo sugriautas – tiesioginis raketos smūgis. Dar keli namai buvo apgadinti.

Sužeisti mažiausiai trys žmonės – Krasnopilijos civiliai. Jie gyvi, dabar ligoninėje“, – pranešė jis.

 Rusijos kariuomenei nesugebėjus užimti Ukrainos sostinės Kyjivo ir nuversti vyriausybės pirmosiomis įsiveržimo į kaimyninę šalį dienomis, Maskvai tenka mažinti savo operacijų mastą ir dėmesį telkti į lėtą spaudimą rytiniame Donbaso regione, karui ketvirtadienį peržengus 100 dienų ribą.

Šią savaitę Rusijos pajėgos sustiprino savo pozicijas kai kuriuose strategiškai svarbaus Sjevjerodonecko miesto rajonuose, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, jog „padėtis Donbase išlieka itin sudėtinga“.

„Garvežys iš tiesų juda pirmyn, nors ir sunkiai“, – sakė Mathieu Boulegue'as iš Londone įsikūrusio strateginių studijų centro „Chatham House“.

Anot jo, „tai nėra užkariavimas“, kokio galbūt tikėjosi Rusija.

„Artimiausiomis savaitėmis Maskva bus priversta pereiti nuo manevrinio karo prie pozicinio“, – prognozavo ekspertas.

„Ji neatnaujino savo ginkluotės, jos pajėgos išsekusios. Pozicijos netrukus sustings“, – pridūrė jis.

Trečiadienį Ukrainos kariškiai šalies pietuose atakavo tris priešo amunicijos sandėlius ir du greitaeigius desantinius katerius.

Apie tai buvo pranešta „Pivden“ operatyvinės vadovybės santraukoje feisbuke.

Skelbiama, kad Rusijos kariškiai laivus slėpė Dniepro-Buho žiotyse, kad galėtų treniruotis sabotažo ir žvalgybos operacijose.

Pranešama, kad rusai nutempė du Ukrainos atakuotus laivus į bazę Sevastopolyje, tikėdamiesi juos suremontuoti.

„Pivden“ operatyvinė vadavietė taip pat pranešė, kad Juodojoje jūroje laivų, grasinančių Ukrainai raketų smūgiais, skaičius išaugo iki trijų.

Ukrainos kontrpuolimas Chersono srityje sulaukė Rusijos pajėgų dėmesio. Rusai dabar stengiasi apsaugoti gyvybiškai svarbią antžeminę komunikacijos liniją, kuriai grasino ukrainiečiai, skelbiama ​​​​​​JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.

Institutas taip pat skelbia, kad Rusijos kariai toliau žengia Slovjansko kryptimi ir tikriausiai užėmė kelias gyvenvietes – Jarovają ir Svjatohorską.

Tačiau, kad Rusijos pajėgos galėtų patekti į Slovjanską keliu, joms reikės pervažiuoti tiltą per Severskij Donecą už Rajchodoko, sako ekspertai. 

Kartu analitikai nepastebėjo jokių įrodymų, kad rusai galėjo tai padaryti, o tai rodo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos dar nekontroliuoja kelio Raigorodokas-Slovjanskas.

Atrodo, kad okupantai kovoja Ustinovkoje ir Myrna Dolynoje, kad galėtų žengti į šiaurės vakarus, į Lysyčanską, neperplaukdami Doneco upės iš Sjevjerodonecko.

Priešų pajėgos kovoja dėl Bilohrovkos (kur gegužės pradžioje nesėkmingai ir brangiai kainavusiu būdu bandė prasiveržti per Doneco upę) ir Vrubovkos kontrolės, o tai leis jiems veržtis į Lysičanską iš vakarų. 

Pagrindinės analitikų įžvalgos:

• Pranešama, kad Rusijos pajėgos palaipsniui žengė į šiaurę nuo Slovjansko, tačiau greičiausiai dar nesugebėjo perimti kelio į Slovjanską kontrolės.
• Rusijos pajėgos bando judėti link Lysyčansko iš pietų ir vakarų, kad nereikėtų kovoti per Siverskio Donecko upę iš Severodonecko, tačiau kol kas joms sekasi ribotai.
• Rusijos pajėgos palaipsniui pasiekė laimėjimų į šiaurę nuo Avdijivkos.
• Pranešama, kad Rusijos pajėgos, atsakydamos į ukrainiečių kontrpuolimo spaudimą, sugriovė ukrainiečių pastatytus tiltus per Inhulecio upę netoli Davydivo Brido.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija išveža ukrainiečius iš okupuotų teritorijų, kad jie pamirštų Ukrainą ir negalėtų grįžti.

„Apie 12 milijonų mūsų piliečių dėl karo buvo priversti palikti savo namus. Daugiau nei 5 milijonai išvyko į užsienį. Dauguma jų – moterys su vaikais. Padarysime viską, kad jie galėtų grįžti į Ukrainą, namo“, – vaizdo kreipimesi pabrėžė prezidentas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis pabrėžė, kad Rusija taip pat vykdo nuoseklią baudžiamąją ukrainiečių deportavimo politiką.

„Per prievartą jis pašalina ir suaugusiuosius, ir vaikus. Tai vienas iš pačių niekingiausių Rusijos karo nusikaltimų. Iš viso šiuo metu išvežta daugiau kaip 200 tūkst. Ukrainos vaikų. Tai apima ir našlaičius iš vaikų namų. Ir vaikai su tėvais. Ir vaikai, atskirti nuo šeimų“, – sakė jis.

Anot valstybės vadovo, ukrainiečiai ypač įsikuria atokiuose regionuose.

„Šios nusikalstamos politikos tikslas – ne tik grobti žmones, bet ir priversti deportuojamus asmenis pamiršti Ukrainą ir negalėti sugrįžti. Tačiau turime rasti atsakymą ir į šį iššūkį. Taip pat užtikrinti, kad visi tie, kurie žudė, kankino ar deportavo ukrainiečius, atsakytų už savo veiksmus“, – sakė V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad bausmės neišvengiamumas yra principas, kurio Ukraina tikrai pamokys Rusiją.

„Bet pirmiausia mes turime mūšio lauke išmokyti, kad Ukraina nebus pavergta, kad mūsų žmonės nepasiduos, o mūsų vaikai netaps okupantų nuosavybe“, – pabrėžė prezidentas.

Joe Bideno administracija planuoja parduoti Ukrainai keturis bepiločius lėktuvus MQ-1C Gray Eagle, kurie gali būti apginkluoti raketomis „Hellfire“ ir naudojami mūšio lauke prieš Rusiją, „Reuters“ pranešė trys su situacija susipažinę asmenys.

Šaltinių teigimu, „General Atomics“ pagamintų bepiločių lėktuvų pardavimą vis dar gali užblokuoti Kongresas ir pridūrė, kad taip pat yra rizika, jog paskutinę minutę gali būti pakeista politika, o tai gali sužlugdyti planą, kuris Pentagone svarstomas jau kelias savaites.

Ukraina prieš Rusijos pajėgas, kurios vasario pabaigoje įsiveržė į šalį, naudojo kelių tipų mažesnes trumpesnio nuotolio bepilotes orlaivių sistemas. Tarp jų yra „AeroVironment“ (AVAV.O) „RQ-20 Puma AE“ ir turkiškas „Bayraktar-TB2“.

Tačiau „Gray Eagle“ – technologinis šuolis, nes, priklausomai nuo užduoties, jis gali skraidyti iki 30 ar daugiau valandų ir gali rinkti didžiulius kiekius duomenų žvalgybos tikslais. Be to, „Gray Eagle“, kariuomenės plačiai žinomo bepiločio orlaivio „Predator“ versija, gali nešti iki aštuonių galingų raketų „Hellfire“.

Jungtinės Karalystės (JK) gynybos sekretorius Benas Wallace'as pareiškė, kad JK siųs Ukrainai daugkartinio paleidimo raketų sistemas, kad padėtų apsiginti nuo Rusijos, praneša CNN.

Didžioji Britanija atsiųs M270 raketų paleidimo įrenginius, galinčius smogti taikiniams, esantiems iki 80 km atstumu, ir taip „gerokai padidins Ukrainos pajėgų pajėgumus“, teigiama Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Šis žingsnis buvo „glaudžiai suderintas“ su Jungtinių Valstijų sprendimu aprūpinti Ukrainą savo didelio judrumo artilerijos raketų sistema (HIMARS) – daugkartinio paleidimo raketų sistemų, kurias dovanos JK, variantu.

„Jungtinė Karalystė palaiko Ukrainą ir ėmėsi lyderiaujančio vaidmens aprūpinant jos didvyriškus karius gyvybiškai svarbiais ginklais, reikalingais jų šaliai ginti“, – sakė B.Wallace'as.

„Keičiantis Rusijos taktikai, turi keistis ir mūsų parama Ukrainai. Šios itin pajėgios daugkartinio paleidimo raketų sistemos leis mūsų draugams ukrainiečiams geriau apsisaugoti nuo žiaurios Rusijos tolimojo nuotolio artilerijos, kurią V.Putino pajėgos beatodairiškai naudoja miestams sulyginti su žeme“, – pridūrė jis.

Didžiosios Britanijos vyriausybė taip pat pareiškė, kad Ukrainos kariai bus apmokyti, kaip naudotis paleidimo įrenginiais Jungtinėje Karalystėje, kad paleidimo įrenginių efektyvumas būtų maksimaliai padidintas.

NATO nenumato, kad Rusija imsis atsakomųjų veiksmų dėl Jungtinių Valstijų sprendimo tiekti Ukrainai pažangius ginklus, trečiadienį CNN sakė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. 

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jensas Stoltenbergas

„Ne, aš to nenumatau, nes tai, ką daro NATO sąjungininkai ir NATO, yra parama Ukrainai, kad ji galėtų apginti teisę į savigyną, o ši teisė yra įtvirtinta JT sutartyje“, – sakė J.Stoltenbergas.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbė, kad JAV aprūpina Ukrainą „pažangesnėmis raketų sistemomis ir amunicija“, karui su Rusija tęsiantis.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su J.Stoltenbergu, Aljansui svarsto tolesnius karo Ukrainoje veiksmus.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre sakė, kad J.Bidenas prisijungs prie J.Stoltenbergo ir patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano susitikimo, kuriame iš dalies bus aptariamas kitas NATO susitikimas Ispanijoje.