Vokietija išskyrė lėšų kariuomenės stiprinimui, reaguodama į Rusijos grėsmę

Ukrainoje vasarojumi apsėta per 80 proc. laukų, lyginant su praėjusių metų rodikliais, praneša šalies Žemės ūkio politikos ir maisto ministerija. Sėjos darbai dar nesibaigė.

„Sėjos darbai Ukrainoje tęsiasi. Grikių pasėta 81,9 proc., lyginant su praėjusiais metais, 73 proc. plotų, lyginant su praėjusiais metais, saulėgrąžomis irgi jau užsėta, sojos – 96,6 proc.“, – skelbiama pranešime ir priduriama, kad kviečių sėja daugelyje sričių jau baigta.

Pranešime pažymima, kad birželio 2 d. duomenimis, Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje vasarojaus kultūromis iš viso užsėta 14 161,3 tūkst. ha. Tai yra 2755 tūkst. ha mažiau, lyginant su praėjusiais metais (16 916,3 tūkst. ha).

Ministerijos duomenimis, iš viso šiemet kviečiais apsėta 189,3 tūkst. ha, miežiais – 948,3 tūkst. ha, rapsais – 32,4 tūkst. ha, avižomis – 157,4 tūkst. ha, žirniais – 130,6 tūkst. ha, grikiais – 68,8 tūkst. ha, soromis – 47,3 tūkst. ha, kukurūzais – 4552,7 tūkst. ha, cukriniais runkeliais – 180,6 tūkst. ha, saulėgrąžomis – 4573,8 tūkst. ha, sojomis 1195,7 tūkst. ha, bulvėmis – 1104,9 tūkst. ha.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kalbėdamasi su teisininku ir žurnalistu Marku Feiginu, pareiškė, kad Baltarusijos kariuomenė buvo gavusi Aliaksandro Lukašenkos režimo įsakymą pulti Ukrainą, tačiau kariuomenės vadovybė šio įsakymo vykdymą sabotavo.

Jos duomenimis, tokį įsakymą gavusi karinė vadovybė puikiai suvokė, kad kariuomenė demoralizuota ir netrokšta prisijungti prie rusų šiame kruviname kare, tad įsakymas tiesiog "nebuvo nuleistas žemiau".

„Tokį įsakymą davė režimas. Bet aukščiausia karinė vadovybė suprato, kad Baltarusijos kariai demoralizuoti, jie neturi jokio noro pulti ir prisijungti prie Rusijos armijos“, – sakė S.Cichanouskaja.

Ukrainos derybinės grupės vadovas Davydas Arachamija pareiškė, kad Ukraina gali inicijuoti naują derybų su Rusija raundą, kai jos derybinės pozicijos taps stipresnės.

„Derybas reiks tęsti, kai mūsų derybinės pozicijos bus sustiprintos. O dabar pirmiausia jos gali sustiprėti tuomet, kai mus pradės pakankamais kiekiais pasiekti tie ginklai, kuriuos mums nuolat žada tarptautiniai partneriai. Ir tada, aš manau, iš sustiprintų derybinių pozicijų galėsime inicijuoti naują derybų raundą“, – Ukrainos televizijai sakė D.Arachamija.

Jis pažymėjo, kad dabar Ukraina išlaisvina nemažai kaimų, bet rusai tuo pat metu užgrobia naujų gyvenviečių.

„Ir kol mes žengiame vieną žingsnį pirmyn – du atgal, aš nematau jokio pagrindo inicijuoti derybų pratęsimą“, – sakė D.Arachamija.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pareiškė, kad Ukrainos kariai atkovojo dalį Sjevjerodonecko.

„Jeigu anksčiau buvo sunki situacija ir buvo užgrobta apie 70 proc. miesto, tai dabar jau apie 20 proc. iš jų (Rusijos okupantai, – red.) nustumti atgal“, – Ukrainos televizijai sakė S.Haidajus.

Pasak jo, kasdien Rusijos armija ir separatistų karinės grupuotės mūšiuose dėl Sjevjerodonecko patiria didelių nuostolių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sjevjerodoneckas

Jis pridūrė, kad pastarosiomis dienomis pasirodė informacija apie žuvusius „kadyrovcus“. Jo nuomone, tai gali reikšti, kad Rusijos kariškiai patys patikėjo savo melu, jog neva jie jau kontroliuoja visą miestą, o todėl į jį saugu atvažiuoti ir „kadyrovcams“.

Jis nesutiko su kai kurių Vakarų karinių ekspertų vertinimais, kad Rusija per artimiausias dvi savaites vis dėlto sugebės užimti miestą. Pasak S.Haidajaus, Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuo metu sulaukia tokių pastiprinimų, kurie neleis rusams užimti Sjevjerodonecko.

Afrikos Sąjungos vadovas Macky Sallas penktadienį pareiškė jaučiasi „nuramintas“ po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl maisto stygiaus, sukelto Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.

V.Putinas priėmė Senegalo prezidentą M.Sallą, kuris šiuo metu pirmininkauja Afrikos Sąjungai, savo rezidencijoje Juodosios jūros kurorte Sočyje per Rusijos karo Ukrainoje 100 dienų sukaktį. Viena svarbiausių jų derybų temų buvo maisto stygius ir grūdų atsargos, dėl karo įstrigusios užblokuotuose Ukrainos uostuose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Macky Sallas ir Vladimiras Putinas

„Laikau Vladimirą Putiną įsipareigojusiu ir suvokiančiu, kad ši krizė ir sankcijos kelia rimtų problemų silpnoms ekonomikoms, pavyzdžiui, Afrikos ekonomikoms“, – M.Sallas sakė žurnalistams po tris valandas trukusių derybų.

Jis pridūrė išvykstąs iš Rusijos „labai nuramintas ir labai laimingas dėl mūsų pokalbių“.

V.Putinas, „kalbėdamas apie Ukrainą, sakė mums, kad yra keli būdai eksportui paskatinti“, sakė AS vadovas. Pasak jo, grūdai galėtų būti eksportuojami per per Juodosios jūros Odesos uostą – „kas yra sudėtinga, nes ukrainiečiai turi pašalinti minas“ – arba per Rusijos kontroliuojamą Azovo jūros uostą Mariupolyje.

Vašingtonas ir Briuselis dėl karo Ukrainoje įvedė Maskvai beprecedenčių sankcijų, todėl V.Putinas buvo priverstas ieškoti naujų rinkų ir stiprinti ryšius su Afrikos bei Azijos šalimis.

V.Putinas sakė, kad Maskva pasiruošusi ieškoti būdų išgabenti grūdams, įstrigusiems Ukrainos uostuose, bet reikalavo, kad Vakarų šalys atšauktų sankcijas.

Maskvos karinė kampanija Ukrainoje ir tarptautinių sankcijų Rusijai kruša sutrikdė trąšų, kviečių ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių, todėl maisto ir degalų kainos šovė aukštyn, ypač besivystančiose valstybėse.

Jungtinės Tautos sako, kad dėl šio konflikto padarinių Afrikai gresia „beprecedentės“ krizės.

„Bado žaidynės“

Tuo metu Ukrainos ambasadorė prie JT penktadienį pareiškė, kad Rusija rengia pasauliui „bado žaidynes“, stengdamasi pavaizduoti, kad Maskvai taikomos sankcijos, o ne Kremliaus invazija į kaimyninę provakarietišką šalį yra maisto produktų eksporto sutrikimų priežastis.

„Rusija pastaruoju metu žaidė bado žaidynes, kad suverstų kaltę Ukrainai dėl ukrainietiškų maisto produktų blokados“, – sakė Ukrainos atstovė JT biure Ženevoje Jevhenija Filipenko.

Pasak jos, Ukrainos pajėgos yra smarkiai motyvuotos ginti savo tėvynę ir kada nors laimės šį karą. Diplomatė taip pat atkartojo kitų aukšto rango Ukrainos pareigūnų raginimus siųsti jų šaliai daugiau ginklų.

„Mes kovojame už Europos ir viso pasaulio laisvę. Taigi, ateinančias 100 dienų mes visi turėsime labai daug darbo“, – sakė J.Filipenko.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė ir Norvegijos kolega Jonas Gahras Støre penktadienį nuotoliniame susitikime kalbėjosi apie Rusijai taikomas sankcijas, jų plėtrą bei regiono saugumą.

Šalių ministrai pirmininkai taip pat aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir jo plėtros potencialą, NATO saugumo priemonių stiprinimą, paramą Ukrainai Rusijos karo akivaizdoje, būtinybę tęsti ir stiprinti spaudimą autoritariniams Rusijos ir Baltarusijos režimams, pranešė Vyriausybė.

Laimos Penek / LRV nuotr./Nuotolinis Ingridos Šimonytės susitikimas su Jonu Gahru Støre

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Du tarptautinės naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai penktadienį buvo lengvai sužeisti, o jų vairuotojas žuvo per apšaudymą Rytų Ukrainoje, pranešė bendrovės atstovė.

„Du „Reuters“ žurnalistai patyrė lengvų sužeidimų, kai buvo apšaudyti pakeliui į Sjevjerodonecką“, – sakoma agentūros pranešime.

„Jie važiavo transporto priemone, parūpinta Rusijos remiamų separatistų, vairuota separatistų paskirto asmens, – pridūrė „Reuters“. – Transporto priemonės vairuotojas žuvo.“

„Reuters“ reiškia giliausią užuojautą vairuotojo šeimai dėl jų netekties“, – pažymėjo agentūra.

Daugiau detalių apie šį incidentą „Reuters“ nepateikė.

Pirmadienį Ukrainos rytiniame Donbaso regione žuvo prancūzų reporteris Fredericas Leclercas-Imhoffas, į apšaudymą patekus humanitarinės misijos autobusui, kuriuo civiliai mėgino pabėgti iš Rusijos pajėgų bombarduojamų rajonų. Žurnalistas dirbo Prancūzijos naujienų televizijai BFM.

Tarptautinės organizacijos „Žurnalistai be sienų“ (RSF) duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje nušviesdami karą Ukrainoje žuvo mažiausiai aštuoni reporteriai.

Rusija penktadienį apkaltino Berlyną „remilitarizacija“, pavartodama terminą, primenantį apie Vokietijos nacistinę praeitį.

Vokiečių vyriausybė ir konservatyvioji opozicija sekmadienį sudarė susitarimą dėl 100 mlrd. eurų finansavimo savo kariuomenės stiprinimui. Tokiu būdu šalis sureagavo į Maskvos karinę puolimą prieš Ukrainą.

„Laikome tai dar vienu patvirtinimu, kad Berlynas eina naujos remilitarizacijos keliu“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

„Labai gerai žinome, kuo tai gali baigtis“, – pridūrė ji.

Panašu, kad M.Zacharova turėjo omenyje Adolfo Hitlerio valdytos nacistinės Vokietijos ginklavimosi programą praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, įstūmusią pasaulį į karą.

Berlyno pasiektas susitarimas yra susijęs su biudžeto taisyklių pakeitimu konstitucijoje ir tolygus reikšmingam Vokietijos politinio kurso pokyčiui. Ši NATO narė daugelį metų delsė vykdyti savo įsipareigojimus dėl gynybos išlaidų ir dėl to buvo itin griežtai kritikuojama Vašingtono.

Nuo Šaltojo karo pabaigos Vokietija gerokai sumažino savo kariuomenę: anksčiau joje tarnavo 500 tūkst., o dabar – 200 tūkst. karių.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./ Vokietijos kariai

Vis tik konfliktas Ukrainoje paskatino šalį, kur nuo Antrojo pasaulinio karo laikų vyrauja pacifizmas, imtis veiksmų.

Rusija penktadienį paskelbė uždraudžianti atvykti 41 Kanados piliečiui, įskaitant kelis Kanados ukrainiečių kongreso narius, atsakydama į „antirusiškas sankcijas“, įvestas Maskvai dėl karo Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad „atvykimas į Rusiją užvertas [šiems] Kanados piliečiams, įskaitant ultranacionalistines jėgas Ukrainoje remiančių organizacijų vadovus, taip pat aukšto rango kariuomenės pareigūnus“.

Į penktadienį paskelbtą sąrašą įtraukti keli Kanados gynybos viceministrai ir su Ukraina susijusių organizacijų, pavyzdžiui, Kanados ukrainiečių kongreso ir Pasaulio ukrainiečių kongreso, nariai.

Vakarų šalys paskelbė virtinę sankcijų Maskvai, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.

Rusija atsakydama uždraudė atvykti daugeliui pareigūnų ir visuomenės veikėjų iš Jungtinių Valstijų, Kanados, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių.

Rusija į juoduosius sąrašus jau yra įtraukusi daugiau kaip 600 Kanados ir beveik 1000 JAV piliečių.

Praeitą mėnesį Rusija pranešė uždaranti Kanados visuomeninio transliuotojo CBC biurus Maskvoje, atsakydama į Otavos sprendimą uždrausti Rusijos valstybinę televiziją RT.

Paryžius penktadienį patvirtino vieno prancūzo savanorio kovotojo žūtį per kautynes Ukrainoje, pasirodžius pranešimų, kad šis vyras žuvo per Rusijos artilerijos apšaudymą šiaurės rytinėje Charkivo srityje.

„Mums žinoma liūdna naujiena, kad vienas Prancūzijos pilietis buvo mirtinai sužeistas per kovos veiksmus Ukrainoje, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė. – Primename visiems, kad Ukraina yra karo zona. Dėl šios priežasties vykti į Ukrainą oficialiai nerekomenduojama, kad ir kokia būtų priežastis.“

Ukraina suteikė šalies pilietybę garsiam, bet prieštaringai vertinamam rusų žurnalistui, propagandistui Aleksandrui Nevzorovui.

Jis iš Rusijos su žmona pabėgo dar kovo mėnesį, o prieš tai pasmerkė invaziją į Ukrainą. Rusija siekia suimti A.Nevzorovą ir teigia, kad jis skelbia klaidingą informaciją.

Kad A.Nevzorovui suteikta pilietybė, patvirtino ir jis pats „Telegram“ įraše, kuriame pridūrė, kad Rusijos karas yra nusikaltimas, ir Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antons Heraščenka.

NTV nuotr./A.Nevzorovas

„Aš stoju į aukos pusę. Ir esu velniškai dėkingas šiems kankinamiems, desperatiškiems, sukruvintiems Ukrainos žmonėms, kurie leido man su jais gyventi“, – pareiškė A.Nevzorovas.

Rusija tyrimą dėl A.Nevzrovo veiklos pradėjo po to, kai šis savo „YouTube“ kanale, kurį prenumeruoja 1,8 mln. vartotojų, pranešė, kad Rusijos pajėgos specialiai subombardavo gimdymo namus Mariupolyje.

A.Nevzorovas – prieštaringa asmenybė Lietuvoje. Kadaise jis gyrė „kilnųjį“ Rygos OMON, o dokumentiniame filme „Naši“ tendencingai iškraipė faktus apie sausio 13-osios žudynes Vilniuje.

Europos Sąjungos sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje šeštasis paketas penktadienį oficialiai įsigaliojo, paskelbus jį Bendrijos oficialiajame leidinyje.

Plačiau skaitykite čia.

Nors ukrainiečiai ir toliau susitelkę aplink prezidento Volodymyro Zelenskio administraciją, vis daugiau jų klausia, kodėl invazija vasario pabaigoje šalį užklupo iš esmės nepasiruošusią – buvo ir tokių aukšto rango pareigūnų, kurie lemtingą naktį kietai miegojo, rašo britų dienraštis „The Guardian“.

Apie galimą invaziją buvo kalbama kelias savaites, o jos išvakarėse JAV ir Ukrainos žvalgyba lyg tyčia gavo informacijos, kad puolimas iš esmės nebeišvengiamas. Tačiau sutvirtinti pasienio miestų gynybą ar įspėti piliečius – kad ir paskutinę minutę – nebandyta. Kodėl?

Prezidentas V.Zelenskis buvo namie su žmona. Daug kitų pareigūnų, net strategine prasme svarbiuose regionuose, „The Guardian“ prisipažino, kad miegojo, o juos prižadino sprogimai. Gynybos jie nekoordinavo.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Galbūt tai nieko nebūtų pakeitę, bet kai kurie ukrainiečiai jau pradeda žvelgti į paskutines dienas prieš karą ir klausti, ar tikrai nebuvo galima padaryti daugiau“, – rašo dienraštis.

Pavyzdžiui, kodėl V.Zelenskis nuolat skeptiškai vertino JAV žvalgybos įspėjimus, kad Vladimiras Putinas planuoja galingą invaziją?

„Kol kas nenorime inicijuoti tyrimo, bet ateityje negalėsime jo išvengti“, – mano parlamentaras Volodymyras Arijevas iš partijos „Europos solidarumas“, kuri kelias vasario savaites spaudė vyriausybę reaguoti į kalbas apie gresiantį karą.

Rusijos opozicijos politikas, buvęs premjeras Michailas Kasjanovas, kritikavęs Maskvos invaziją Ukrainoje, penktadienį pranešė laikinai palikęs šalį, tačiau viliasi sugrįžti.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis penktadienį, 100-ąją Rusijos invazijos dieną, sakė, kad jo šalies laukia demokratinė ateitis Europoje, o Rusija vis labiau izoliuojama.

„Jau 100 dienų Ukraina pasitikinčiai juda tikslo gyventi kaip laisvai demokratinei šaliai Europos šeimoje link“, – socialiniuose tinkluose rašė D.Šmyhalis.

„Rusija aiškiai juda gyvenimo už Geležinės uždangos ir atskyrimo nuo išsivysčiusio pasaulio link“, – pridūrė jis.

Rusijos invazija Ukrainoje penktadienį vyksta jau 100-ąją dieną, kovos tęsiasi rytuose, kur Maskvos pajėgos stiprina savo pozicijas Donbaso regione.

Kyjivas anksčiau paskelbė, kad Maskva dabar kontroliuoja penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais užimtus Krymą bei Donbaso dalis. 

„Ukraina neabejotinai laimės. Visi ukrainiečiai – kiekvienas kasdien savo vietoje, bet drauge – artėja prie šios dienos“, – sakė D.Šmyhalis.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusija tęs savo „specialiąją operaciją“ Ukrainoje, kol bus pasiekti visi jos tikslai.

„Vienas pagrindinių operacijos tikslų – apsaugoti žmones Donecko ir Luhansko liaudies respublikose. Imtasi priemonių siekiant juos apsaugoti, pasiekti tam tikri rezultatai“, – teigė D.Peskovas, omenyje turėdamas iš Maskvos valdomus apsišaukėliškus teritorinius darinius.

 Europos Sąjunga penktadienį užbaigė šešto sankcijų Rusijai paketo tvirtinimo procedūrą, pranešė ES Tarybos spaudos tarnyba.

Sankcijų paketas apima tanklaiviais gabenamos rusiškos naftos importo draudimą ir išimtį šalims, dėl geografinės padėties ir infrastruktūros negalinčioms greitai nutraukti naftos importo naftotiekiu. Šalys sutarė, kad tęs pastangas šiam tikslui pasiekti.

Rusiškos naftos ketinama palaipsniui atsisakyti per pusmetį, o naftos produktų – per aštuonis mėnesius.

Šeštuoju paketu Rusijos didžiausias bankas „Sberbank“ bus atsietas nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT. Ta pati sankcija bus taikoma Baltarusijos bankui „Belinvestbank“, Rusijos bankams „Moskovskij kreditnyj bank“, „Rosselchozbank“.

„Scanpix“/AP nuotr./Eilės prie Sberbank bankomatų Sankt Peterburge

ES taip pat papildė eksporto draudimus ir paslaugų teikimo apribojimus.

Į sankcijų sąrašus papildomai įtraukta 18 bendrovių ir 65 asmenys, vienaip ar kitaip susiję su su karu Ukrainoje. Kalbant apie Baltarusiją, į sankcijų sąrašus papildomai įtraukta 12 asmenų ir aštuonios bendrovės.

ES uždraudžia dar trijų Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių – „Rossija RTR/RTR Planeta“, „Rossija 24/Russia 24“ ir „TV Center International“ – veiklą Bendrijoje. Tai daroma siekiant nutraukti melagingos informacijos platinimą ir neapykantos kurstymą.

Blokas taip pat uždraudė teikti Rusijai virtinę finansinių ir konsultavimo paslaugų.

„Su šiandienos paketu dar labiau apribojame Kremliaus pajėgumus finansuoti karą... Mes uždraudžiame rusiškos naftos importą į ES ir taip atkertame didžiulį Rusijos pajamų šaltinį. Taip pat atribojame daugiau svarbių Rusijos bankų nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

„Be to, įvedame sankcijas tiems, kas yra atsakingi už žiaurius nusikaltimus... Bučoje ir Mariupolyje, uždraudžiame didesnei dezinformacijos veikėjų grupei aktyviai prisidėti prie [Rusijos] prezidento [Vladimiro] Putino karo propagandos“, – sakė jis.

JAV leidinys „The Washington Post“, remdamasis dviem anoniminiais JAV ir Kinijos pareigūnais, skelbia, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija ne kartą prašė Kinijos ekonominės paramos, tačiau Pekinas, baimindamasis JAV sankcijų, nelinkęs to daryti.

Pekinas palaiko Maskvą retoriškai: dėl to, kas įvyko, kaltina NATO, JT Saugumo Taryboje susilaiko balsuojant už rezoliucijas, kurioms prieštarauja Rusija, valstybinėje žiniasklaidoje, skirtoje tiek vidaus, tiek ir užsienio auditorijai, pasakoja apie vadinamąją „specialiąją operaciją“, vadovaudamasis prorusiškomis pozicijoms, įskaitant nepagrįstas sąmokslo teorijas apie JAV biologines laboratorijas Ukrainoje.

Rusija diplomatiniais kanalais mažiausiais du kartus prašė Kinijos ekonominės paramos „naujomis formomis“ ir baksnojo į  „prekybos įsipareigojimus“, kuriuos Pekinas prisiėmė iki karo Ukrainoje, rašo „The Washington Post“.

„Kinija aiškiai išreiškė savo poziciją dėl padėties Ukrainoje ir neteisėtų sankcijų Rusijai. Mes suprantame [Maskvos] padėtį. Tačiau šiame dialoge negalime nepaisyti savo interesų. Visada veiksime vadovaudamiesi Kinijos žmonių interesais“, – leidinys cituoja gerai informuotą šaltinį Pekine.

Tiek Kinijos, tiek JAV šaltiniai teigia, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pavedė savo padėjėjams rasti būdų, kaip padėti Rusijai, tačiau taip, kad nebūtų pritaikytos JAV sankcijos. Tai pasirodė esanti sudėtinga užduotis, o tikslai – prieštaringi.

„Kinija ir Rusija ilgą laiką puoselėjo normalius santykius ekonomikos, prekybos ir energetikos srityse. Problemos esmė ne tai, kas padės Rusijai apeiti sankcijas, o tai, kad be reikalo nukentėjo normali prekyba ir ekonominiai mainai tarp Rusijos ir Kinijos“, – leidiniui sakė Kinijos ambasados Vašingtone spaudos atašė Liu Pengyu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą iš Bankovos gatvės, kur įsikūrusios svarbiausios Ukrainos valdžios įstaigos, skirtą 100 karo su Rusija dienų paminėti.

„Frakcijos vadovas – čia, Prezidento administracijos vadovas – čia,  premjeras Šmyhalis – čia, Podoliakas – čia, prezidentas – čia. Mūsų komanda yra daug didesnė. Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra čia. O svarbiausia mūsų valstybės tauta yra čia. Giname Ukrainą jau 100 dienų. Pergalė bus mūsų. Šlovė Ukrainai“, – vaizdo įraše sakė V.Zelenskis.

Panašų vaizdo įrašą V.Zelenskis buvo paskelbęs pirmosiomis karo dienomis, kai pasklido gandai, kad jis ir kiti vadovai pabėgo iš rusų karių atakuojamo Kyjivo.

 Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad jau 100 dienų trunkančiame Rusijos kare prieš Ukrainą „laimėtojų nebus“, Maskvos pajėgoms toliau veržiantis gilyn į Ukrainos rytinį Donbaso regioną.

„Šiame kare laimėtojų nėra ir nebus. Šimtą dienų matome, kas prarandama: gyvybės, namai, darbo vietos ir perspektyvos“, – sakoma JT krizių koordinatoriaus Ukrainoje Amino Awado pareiškime.

Niūri 100 dienų riba peržengta Kyjivui paskelbus, kad Maskva dabar kontroliuoja penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais užimtus Krymą bei Donbaso dalis.

Žlugus Kremliaus planams greitai užimti Ukrainos sostinę, Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariuomenė sutelkė dėmesį į Rytų Ukrainos užėmimą. Dėl to nuogąstaujama, kad karas gali užsitęsti.

„Šis karas daro netoleruotiną žalą žmonėms ir tiesiogiai veikia beveik visus civilių gyvenimo aspektus“, – sakė A.Awadas.

„Vos per tris mėnesius beveik 14 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, dauguma jų – moterys ir vaikai“, – nurodė jis.

Pasak JT, organizacija deda pastangas apriboti „niokojamą karo poveikį aprūpinimo maistu saugumui, siekdama atblokuoti gyvybiškai svarbią prekybą grūdais ir kitomis prekėmis“.

Rusijos karas Ukrainoje ir Vakarų sankcijos Maskvai sutrikdė kviečių ir kitų produktų tiekimą iš šių dviejų valstybių. Rusija ir Ukraina tiekia apie 30 proc. visų pasaulyje užauginamų kviečių.

„Mums reikia taikos. Karas turi baigtis dabar“, – sakoma JT pareiškime.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos 113-ojo šaulių pulko penktojo šaulių bataliono pirmoji kuopa, patekusi į frontą kaip mobilizacinis rezervas, pasiskundė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl neteisėtos mobilizacijos ir dalyvavimo kovinėse operacijose Ukrainos fronte. Birželio 1 d. buvo paskelbtas šių karių vaizdo kreipimasis.

„Personalas įveikė badą ir šaltį, ilgą laiką neturėdamas jokio materialinio, medicininio ar maisto aprūpinimo. Mobilizacijos procedūra vyko be medicininės apžiūros. Tarp karių buvo ir tokių, kurie pagal DNR įstatymus neturėtų būti mobilizuojami – žmonės, sergantys lėtinėmis ir psichologinėmis ligomis, globėjai, daugiavaikiai tėvai“, – pasakojo vaizdo kreipimęsi vienas karys.

Jis atkreipė dėmesį, kad save apsišaukėliškos DNR vadovas Denisas Pušilinas pareiškė, jog mobilizacinio rezervo daliniai nedalyvavo kovinėse operacijose fronte, tačiau tai buvo netiesa.

Per 100 invazijos Ukrainoje dienų Rusijai nepavyko pasiekti nė vieno strateginio tikslo. Tai teigiama naujoje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos apžvalgoje apie 100 karo dienų.

Ministerija pareiškė, kad Rusijos pajėgoms nepavyko pasiekti savo pradinių tikslų – užimti Kyjivo ir Ukrainos valdžios centrų. Rusijos puolimą atrėmė ilgalaikis ukrainiečių pasipriešinimas ir nesugebėjimas užimti Hostomelio oro uosto per pirmąsias 24 valandas.

Nepavykus įgyvendinti pradinio plano dėl klaidingų planavimo prielaidų ir prasto taktinio vykdymo, Rusija pakoregavo savo operatyvinį planą ir sutelkė dėmesį į Donbasą.

Rusų invazija į Ukrainą tęsiasi beveik 100 dienų

+5

Rusija šiuo metu pasiekė taktinės sėkmės Donbase, Rusijos pajėgos įgijo ir išlaikė pagreitį ir dabar, atrodo, turi iniciatyvą prieš Ukrainos pasipriešinimą, sakoma pranešime.

Rusija kontroliuoja daugiau kaip 90 proc. Luhansko regiono ir tikimasi, kad per ateinančias dvi savaites visiškai jį kontroliuos.

Pastaruoju metu Rusija pasiekė šių taktinių laimėjimų, praradusi daug išteklių ir sutelkusi pajėgas bei ugnį vienoje bendros kampanijos dalyje.

Tuo pat metu Rusijai nepavyko sukurti manevro ar judėjimo kituose frontuose ar kryptyse, todėl visur teko užimti gynybines pozicijas.

„Palyginti su pirminiu Rusijos planu, nė vienas strateginis tikslas nebuvo pasiektas. Jei Rusija apskritai nori pasiekti sėkmės, jai reikės nuolatinių didžiulių investicijų į personalą ir įrangą ir tikriausiai prireiks nemažai laiko“, – teigiama apžvalgoje.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas tviteryje pakartojo, kad Ukraina neketina naudoti JAV siunčiamų raketų Rusijos teritorijos puolimui. Jo teigimu, Maskvos teiginiai, esą gali būti elgiamasi būtent taip, yra dezinformacija.

„Svarbiausia Rusijos užduotis šiandien – pakirsti pasitikėjimą tarp Ukrainos ir JAV. Ukraina kaunasi gynybiniame kare ir neplauoja naudoti MLRS (ilgojo nuotolio salvinių raketų) objektų Rusijoje puolimui.

Mūsų partneriai žino, kur naudojami jų ginklai. Bet kokie priešingi teiginiai – Rusijos specialiųjų tarnybų psichologinės operacijos“, – teigė M.Podoliakas.

VIDEO: NATO vadovybė: „Šios kelios savaitės tikriausiai nulems karo kryptį“

NATO vadovybė: „Šios kelios savaitės tikriausiai nulems karo kryptį“

Ginklai, siunčiami į Ukrainą po Rusijos invazijos į šią šalį, po karo atsidurs nusikaltėlių ekonomikoje ir ims cirkuliuoti pasaulinėje šešėlinėje ekonomikoje, įspėjo Interpolo vadovas Jürgenas Stockas.

Jis paragino Interpolo šalis nares, ypač tas, kurios siunčia ginklų ukrainiečiams, bendradarbiauti stebint, kaip naudojami ir kur atsiduria ginklai.

„Kai tik mūšiai Ukrainoje nurims, pasirodys nelegalių ginklų problema. Žinome tai, nes taip buvo po konfliktų praeityje. Nusikaltėliai jau dabar skiria dėmesį tiems ginklams.

Grupuotės stengiasi pasinaudoti tokiomis chaotiškomis situacijomis ir ginklų prieinamumu – net sunkiosios ginkluotės, kurią naudoja kariuomenės. Tai taps iššūkiu“, – kalbėjo J.Stockas, bijantis, kad ginklai iš Ukrainos gali pasiekti ne tik kitas Europos šalis, bet ir kitus žemynus.

Vladimiras Putinas yra „kone mesianiškai apimtas tikėjimo savimi“ ir nemėgsta kritikų, ypač moterų, pareiškė buvusi JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.

Ji prisiminė, kad buvo „tam tikrų pozityvių poslinkių“ JAV ir Rusijos santykiuose 2009-2013 metais, kai V.Putinas ėjo Rusijos premjero pareigas. Tačiau ryšiai pašlijo, kai H.Clinton sukritikavo „įžūliai suklastotus“ rinkimus, po kurių V.Putinas 2012 metais grįžo į prezidento postą.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Hillary Clinton

H.Clinton teigė, kad jos žodžiai, jog rusai „nusipelnė būti išgirsti“, paskatino dešimtis tūkstančių žmonių išeiti į protestus, o dėl pastarųjų V.Putinas kaltino būtent tuometę JAV valstybės sekretorę.

„Putinui nepatinka jo kritikai, ypač moterys kritikės. Tada Putinas mano atžvilgiu pasidarė labai priešiškas – su keliomis išimtimis. Kaip žinome, jis visomis priemonėmis labai stengėsi, kad Donaldas Trumpas laimėtų rinkimus“, – kalbėjo H.Clinton.

2016 metais ji buvo Demokratų partijos kandidatė į prezidentus, bet pralaimėjo D.Trumpui. JAV žvalgybos institucijos nustatė, kad Rusija kišosi į rinkimus D.Trumpo naudai.

„Aš mačiau jo (V.Putino, – red.) kone mesianišką tikėjimą savimi ir savo misija, tikslu atkurti imperiję Rusiją“, – prisiminė H.Clinton.

Esą ji jau tada rašė pranešimus, įspėdama, kad V.Putinas taps „grėsme Europai ir likusiam pasauliui“.

„Kai jis užpuolė Ukrainą, deja, nenustebau. Bet labai maloniai nustebau dėl to, kaip efektyviai Volodymyro Zelenskio vyriausybė ir Ukraina ginasi“, – teigė H.Clinton.

Lysyčanske – viename iš dviejų Ukrainos iš dalies tebekontroliuojamų rytinių miestų – per rusų pajėgų atakas sunaikinta apie 60 proc. infrastruktūros ir gyvenamųjų pastatų, ketvirtadienį pranešė vietos administracijos vadovas.

Lysyčansko karinės ir civilinės administracijos vadovas Oleksandras Zaika per „informacinį telemaratoną“ sakė, kad dėl nepaliaujamo apšaudymo nutrūko elektros ir dujų tiekimas, telefono ryšys, interneto paslaugos. Jį citavo naujienų agentūra „Unian“.

Vienas svarbiausių kelių tiekimui ir evakuacijai – magistralė Bachmutas–Lysyčanskas – yra atidarytas, bet nuolat bombarduojamas.

Humanitarinė pagalba dar pasiekia miestą, kur yra daug minų, sakė O.Zaika.

Pasak jo, Lysyčanske, kur prieš karą gyveno 97 tūkst. gyventojų, yra likę 20 tūkst. žmonių.

Lysyčanską upė skiria nuo Sjevjerodonecko – kito ukrainiečių iš dalies kontroliuojamo miesto Luhansko srityje. Sjevjerodonecką taip pat yra apsiautusios Rusijos pajėgos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu Vašingtone įspėjo, kad Ukrainos sąjungininkams reikia nusiteikti ilgam sekinančiam karui šioje šalyje.

„Mes turime būti pasiruošę ilgam reikalui, nes matome, kad šis karas virto sekinančiu karu“, – pareiškė J.Stoltenbergas.

Jis pridūrė, kad ukrainiečiai „moka didelę kainą gindami savo šalį mūšio lauke“, tačiau esą Rusija irgi patiria didelius nuostolius.

Nors J.Stoltenbergas jau ne pirmą kartą pabrėžė, kad NATO nenori tiesioginės konfrontacijos su Rusija, jis paskelbė, jog Aljansas jaučia atsakomybę padėti Ukrainai.

„Daugelis karų – taip greičiausiai ir šis karas – kažkuriame etape baigsis prie derybų stalo. Bet mes žinome, kad tai, kas vyksta prie derybų stalo, yra labai glaudžiai susiję su situacija ant žemės, mūšio lauke“, – teigė NATO generalinis sekretorius.

Nepaisant nereikalingų ginčų, Europa demonstruoja gebėjimą susitarti dėl vieningos pagalbos su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Skeptikai gal nesutiks, tačiau matau vienybę ir Europos lygmeniu. Taip, yra skirtingų nuomonių. Daug nelabai reikalingų diskusijų ir ginčų, vėlavimo, bet visgi – atėjus lemiamam momentui Europa demonstruoja gebėjimą susitarti“, – feisbuke penktadienį rašė prezidentas,

Pasak jo, tai parodo, jog didelės Rusijos pastangos supriešinti Europos Sąjungos valstybes neveikia ir ragino neleisti to pasiekti ir ateityje.

„Agresorius nesulauks gerų žinių. Ką tik patvirtintas šeštasis sankcijų paketas – tikrai ne pabaiga. Bus toliau taikomos priemonės, nukreiptos į Rusijos ekonomiką, finansus, prekybą, transportą, propagandinius kanalus, karo nusikaltėlius, oligarchus ir kitus“, – teigė prezidentas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gitanas Nausėda

„Šiandien Rusija dar nejaučia sankcijų poveikio pilna apimtimi – bet pajus. Jau pakankamai greitai“, – tvirtino jis.

Penktadienį paminėdamas šimtąją karo Ukrainoje dieną, G.Nausėda teigė, jog ukrainiečių tauta „atkakliai ir didvyriškai kaunasi su kur kas gausesnėmis agresoriaus pajėgomis. Su žudikais, prievartautojais, plėšikais ir marodieriais, kurių kraugeriški nusikaltimai šiurpina visą pasaulį.“

Jis teigė, kad Lietuva „atiduoda Ukrainai savo širdį“, ir ragino lietuvius išlaikyti vienybę bei padėti didvyriams.

Garsi Rusijos politikos analitikė, politinės analitinės kompanijos „R.Politik“ įkūrėja ir vadovė Tatjana Stanovaja teigia, kad šalies prezidentas Vladimiras Putinas greičiausiai tiki, jog Rusija laimi karą Ukrainoje, nes jis pasiekia savo geopolitinius tikslus.

T.Stanovanjos teigimu, dalis stebėtojų Vakaruose klysta manydami, kad V.Putinas galvoja, jog pralaimi konfliktą – esą vien todėl, kad rusų pajėgos neužėmė Kyjivo ir lėtai juda į priekį Donbase.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Toks vertinimas neteisingas ir kyla iš klaidingos idėjos, kad Rusijos pagrindinis tikslas – užimti didelę Ukrainos dalį. Esą todėl, jei Rusijos kariuomenei sekasi prastai ar ji traukiasi, reikia kalbėti apie nesėkmę.

Ne, pagrindinis tikslas – ne teritorija, o noras neleisti Ukrainai bendradarbiauti su NATO aljansu ir priversti šalį priimti Rusijos įtaką rusifikacijos forma“, – mano T.Stanovaja.

„Kad būtų einama šių tikslų link, Rusija turi išlaikyti karius Ukrainos teritorijoje ir toliau pulti ukrainiečių infrastruktūrą. Nėra jokio poreikio teritoriniams laimėjimams ar Kyjivo užėmimui.

Putino manymu, jis nepralaimi šio karo. Tiesą sakant, jis greičiausiai mano, kad laimi – ir jis tikrai palauks, kol Ukraina pripažins, jog Rusija čia yra amžinai“, – pridūrė nepriklausoma analitikė.

Baltarusija keičia specialiųjų pajėgų padalinius pasienio su Ukraina teritorijose, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas rytiniame pranešime feisbuke.

„Voluinės ir Polesės kryptimis Baltarusijos Respublikos ginkluotosios pajėgos daugiausia pastangų skiria valstybės sienos apsaugai stiprinti. Tuo pat metu specialios paskirties daliniai yra rotuojami pasienio su Ukraina teritorijose“, – rašoma pranešime.

Generalinis štabas pridūrė, kad raketų atakų iš Baltarusijos teritorijos grėsmė išlieka.

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos toliau darė laipsnišką, sunkią ir brangiai kainuojančią pažangą Rytų Ukrainoje, skelbia JAV Karo studijų institutas.

„Rusijos pajėgos tęsė Sjevjerodonecko užėmimo operacijas ir tolesnes Lysičansko užėmimo operacijas. Tikėtina, kad Rusijos karinė vadovybė pasinaudos šių dviejų miestų užėmimu, kad galėtų pareikšti, jog „išvadavo„ visą Luhansko sritį, ir tik tada atsigręš į Donecko sritį, tačiau mažai tikėtina, kad Rusijos pajėgos, patyrusios tolesnių nuostolių Sjejverodonecko apylinkėse, turės pakankamai pajėgų, kad užimtų didelę teritoriją Donecko srityje. Rusijos pajėgas akivaizdžiai riboja Donbaso reljefas, todėl jos ir toliau susidurs su sunkumais kirsdamos Doneco upę, kad užbaigtų Sjevjerodonecko-Lysičansko apsuptį ir toliau žengtų į vakarus nuo Lymano link Slovjansko per Raihorodoką“, - skelbia analitikai.

Anot kasdieninės analizės, Rusijos karinė vadovybė ir toliau susiduria su sunkumais, susijusiais su pakankamu pajėgų formavimu ir mobilizuoto personalo moralinės būsenos palaikymu. 

Ekspertai teigia, kad okupantams nesiseka vykdyti visuomenės kontrolę naujai okupuotose Ukrainos teritorijose.

„Ukrainos pasipriešinimo centras pranešė, kad Rusijos okupacinės administracijos sukurtos „tik popieriuje“ ir nesugeba kontroliuoti vietos gyventojų, užtikrinti Rusijos rublio naudojimo ar vykdyti biurokratinių procesų. Ukrainos pasipriešinimo centras pažymėjo, kad Ukrainos civiliai gyventojai palankiai vertina partizaninę veiklą, kuri sistemingai sabotuoja Rusijos okupacinę valdžią“, - skelbiama analizėje.

Pagrindinės JAV Karo studijų instituto įžvalgos:

• Rusijos operacijos, kuriomis siekiama įžengti į Slovjanską iš pietryčių nuo Iziumo ir į vakarus nuo Limano, ir toliau nedaro didelės pažangos ir vargu, ar artimiausiomis dienomis padarys tokią pažangą, nes Rusijos pajėgos ir toliau teikia pirmenybę Sjevjerodoneckui kitų judėjimo krypčių sąskaita.
• Rusijos pajėgos tęsė puolimą prieš Sjevjerodonecką ir Lysičanską, siekdamos visiškai kontroliuoti Luhansko sritį.
• Rusijos pajėgos palaipsniui žengė į priekį Avdijivkos apylinkėse.
• Ukrainos kontrpuolimai šiaurės vakarų Chersono srityje nustūmė Rusijos pajėgas į rytinį Inhulecio upės krantą ir tikriausiai toliau trikdys Rusijos antžemines komunikacijos linijas palei greitkelį T2207.
• Kremlius toliau vykdė nenuoseklias okupacines priemones pietų Ukrainoje, o tai rodo ir plačiai paplitusį ukrainiečių pasipriešinimą, ir tikėtiną Kremliaus neapsisprendimą, kaip integruoti okupuotą teritoriją.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos pajėgos atlaiko Rusijos puolimą aplink Sjevjerodonecko miestą rytiniame Donbaso regione.

„Turime tam tikros sėkmės mūšiuose Sjevjerodonecke. Tačiau dar per anksti apie tai kalbėti. Dabar ten sunkiausia. Kaip ir netoliese esančiuose miestuose ir bendruomenėse – Lysičanske, Bachmute ir kituose miestuose, kur [vyksta] toks galingas Rusijos puolimas“, – sakė V.Zelenskis savo kasdieniame vaizdo pranešime.

Ketvirtadienį pranešta, kad Sjevjerodonecke tęsėsi gatvių kovos. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Rusijos kariuomenė naudoja visus savo ginkluotus pajėgumus ir visiškai neskaičiuoja žmonių. Ypač ciniška, kad pirmojoje atakų linijoje okupantai labai dažnai pasitelkia tuos žmones, kurie buvo užverbuoti į jų kariuomenę anksčiau okupuotoje Donecko ir Luhansko sričių teritorijoje“, – sakė V.Zelenskis, turėdamas omenyje vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų miliciją.

„Kuo ilgiau tęsis karas, tuo daugiau bjaurių, gėdingų ir ciniškų dalykų Rusija visiems laikams įrašys į savo istoriją“, – sakė jis. 

V.Zelenskis taip pat kalbėjo apie naujas raketas ir šaudmenis, kuriuos JAV siųs Ukrainai.

„Jungtinės Valstijos patvirtino, kad į mūsų šalį siunčiamos modernios ugnies raketų sistemos HIMARS. Šie ginklai tikrai padės išgelbėti mūsų žmonių gyvybes ir apsaugoti mūsų žemę. Esu dėkingas Prezidentui J.Bidenui, visiems mūsų draugams amerikiečiams ir Jungtinių Valstijų žmonėms už paramą“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą, V.Zelenskis sakė: „Labai svarbu, kad dabar – po kelių savaičių – laukiame Europos Sąjungos atsakymo dėl Ukrainos kandidatės statuso. Labai jo laukiame.“

Ukrainos pajėgos teigia, kad per puolimą prieš Rusijos pozicijas okupuotame pietiniame Chersono regione padarė didelę pažangą.

„Chersono srityje ginkluotosios pajėgos išlaisvino 8 kilometrus okupuotos teritorijos“, – vėlai ketvirtadienį „Telegram“ paskelbė teritorinės gynybos „Azov“ Dnipro padalinys .

Ukrainos pajėgos praėjusį savaitgalį pradėjo puolimą į Chersoną iš kelių pozicijų šiaurėje. Nuo to laiko informacijos apie operaciją buvo nedaug, tačiau atrodo, kad Ukrainos pajėgos užėmė keletą kaimų šiaurinėje Chersono dalyje ir įtvirtino priešakinį placdarmą per Inhuleco upę.

Trečiadienį Chersono srities valstybinės administracijos vadovas Genadijus Laguta sakė, kad išlaisvinta 20 gyvenviečių.

Kibernetinė vadavietė, JAV kariuomenės padalinys, vykdė puolamąsias kibernetines operacijas, kad paremtų Ukrainą, kuri ginasi nuo Rusijos invazijos, patvirtino vadavietės vadovas.

„Vykdėme įvairias operacijas visame spektre: puolamąsias, gynybines, [ir] informacines operacijas“, – sakė generolas Paulas Nakasone interviu „Sky News“. Vadavietės atstovas spaudai atsisakė išsamiau paaiškinti, kokios buvo vadavietės operacijos Ukrainoje. 

Tai retas viešas JAV karinių pareigūnų pripažinimas apie kibernetines operacijas, kurias dažnai gaubia paslaptis, skelbia CNN.