2025-06-06 06:02

Demokratinė sala Kinijos pašonėje: „Po Ukrainos kiti galime būti mes“

„Lietuvos saugumui dabar pavojingiausias būtų Kinijos puolimas prieš Taivaną“, – tokia mintis šį pavasarį nuskambėjo uždaroje diskusijoje Vilniuje, dalyvaujant politikams, kariškiams, diplomatams ir analitikams. Kiek toks scenarijus tikėtinas? Atsakymų ieškojau Taivane, kur savaitę viešėjau su tarptautine žurnalistų grupe.

Pagrindines įžvalgas galite pamatyti vaizdo reportaže, kurį prisegu prie teksto. Į straipsnį sudėliojau daugiau to, kas liko už kadro.

Prieš kelionę

Man tai pirmoji kelionė į Taivaną, bet žurnalistiniame radare jis atsidūrė prieš 20 metų, kai pirmakursis teisės studentas Eltoje pradėjau versti tarptautinių naujienų agentūrų tekstus.

2019 metais Taivano temą iškėliau Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje moderuodamas prezidentinius debatus tarp Gitano Nausėdos, Ingridos Šimonytės ir Sauliaus Skvernelio.

Kandidatų paklausiau, kokius ryšius su Taivanu vystytų jų vadovaujama Lietuva. Nausėda atsakė, kad Lietuva turėtų su Taivanu plėtoti ne tik kultūrinius ir ekonominius, bet ir politinius ryšius.

Bibliotekoje susirinkę užsienio ambasadoriai tai pasižymėjo, bet debatus aprašiusių kolegų žurnalistų Taivano tema nesudomino.

Lietuvos žiniasklaidos dėmesį Taivanas prikaustė po debatų praėjus pustrečių metų, kai 2021 metais Užsienio reikalų ministerija paskelbė leidusi atidaryti Taivaniečių atstovybę, o Kinija keršydama apribojo diplomatinius ir prekybinius ryšius.

Ginčo centre yra atstovybės pavadinimas – kitos pasaulio šalys pataikaudamos Kinijai įstaigas vadina sostinės Taipėjaus, o ne Taivano vardu.

Artėjant oficialiam atstovybės atidarymui, išsikėliau ambiciją pakalbinti Taivano prezidentę Tsai Ing-wen. Susisiekiau su taivaniečiais, pakeliui paprašęs gerus ryšius turinčių lietuvių rekomendacijų.

Taivanas interviu patvirtino! Tuometinis atstovybės vadovas su kolega apsilankė 15min redakcijoje Žvėryne, apžiūrėjo žaliais ir baltais kvadratais papuoštą video studiją. Sukirtome rankomis: 2021 metų rugpjūčio 24-ąją 9 val. ryto padarysime teletiltą Taipėjus – Vilnius. Tikėjau, kad tai bus tarptautinės svarbos interviu.

Per Žolines kartu su šeima ir puse Lietuvos išvykau į Palangą, kur pradėjau dėlioti interviu apmatus. Iki interviu likus šešioms dienoms sulaukiau žinutės „WhatsApp“ programėlėje. „Viešumoje augant įtampai tarp Lietuvos ir Kinijos, siekiant išvengti nereikalingų politinių padarinių šiuo jautriu laiku interviu atidedamas vėlesniam laikui. Tikimės supratimo“, – parašė Taivano pareigūnas. Interviu taip ir neįvyko.

Taivaną prisimenu ir dėl vieno kurioziško įvykio, nutikusio praėjus savaitei po neįvykusio interviu. Paskutinį vasaros savaitgalį su draugais plaukėme baidarėmis Nemunu, ir prieš švartuojantis netoli Rambyno kalno sulaukiau skambučio iš Manto Adomėno, tuometinio užsienio reikalų viceministro, Lietuvos Taivano politikos architekto.

Jis norėjo atkreipti dėmesį į tarptautinėje žiniasklaidoje paskelbtą netikslią informaciją apie Kinijos sankcijas, kad jos nekartotume. Betraukiant iš sandaraus įdėklo telefoną atsiliepti, į Nemuną įkrito ir nuskendo šalia buvęs mano vairuotojo pažymėjimas. „Teisės nuskendo. Bet pareigos liko“, – pajuokavome.

To pareigos jausmo kurstomas Taivane vedžiau dienoraštį, kurio ištraukomis pasidalysiu su jumis.

Taipėjaus tvarka

Kelionė iš namų Vilniuje iki viešbučio Taipėjuje su stotelėmis Amsterdame ir Bankoke truko 29 valandas.

Oro uoste pasitiko paslaugus Taivano diplomatas. Iš anksto užsakytu automobiliu lydėdamas į viešbutį jis papasakojo, kad Taipėjus saugesnis nei Europos miestai, tik vairuotojai nelabai drausmingi ir nepaiso pėsčiųjų.

Diplomatas buvo pernelyg savikritiškas – eismas Taipėjuje tvarkingas, vairuotojai ir pėstieji paiso šviesoforų signalų. Metro tvarka pribloškia – laukdami traukinio keleiviai išsirikiuoja tvarkinga eilute – jokios grūsties ir stumdymosi, jautiesi visiškai saugus.

Žvelgiant pro greitkelio langą stulbina gyvenamųjų namų aukštis ir tankumas. Taivanas beveik dukart plotu mažesnis už Lietuvą, salos viduryje dar stūkso kalnai, o gyventojų – net aštuonis kartus daugiau (23 milijonai).

Vaidotas Beniušis įrašinėja reportažą Taipėjuje
Vaidotas Beniušis įrašinėja reportažą Taipėjuje

Lietuvio akis užkliūva už daugybės krepšinio aikštelių. Saloje krepšinis populiarumu nusileidžia tik beisbolui.

Vietos žmonės tvarkingi, dažnas gatvėje dėvi medicinines kaukes, taip pat darbštūs. Aukštųjų technologijų inžinieriai, bankų darbuotojai dažnai dirba po 60 valandų per savaitę. Atostogų turi mažiau nei lietuviai, vidutinė alga maždaug dešimtadaliu mažesnė.

Taksi ir maitinimas Taivane pigesnis nei Lietuvoje – pietus gali pavalgyti ir už tris eurus. Nors paslaugos nebrangios, visi Taipėjaus gyventojai skundžiasi būsto kainomis. Įvertinus atlyginimų lygį, nekilnojamasis turtas sostinėje Taipėjuje įperkamas mažiau nei Niujorke ar Londone.

„Net jei dirbsiu daug visą gyvenimą, negalėsiu įsigyti būsto“, – kartą pripažino 27 metų valstybės tarnautoja iš Taipėjaus.

Karjerizmas, kultūrinis šeimos nuvertinimas ir didelės kainos lemia, kad jauni taivaniečiai vis mažiau gimdo vaikų. Viena moteris per gyvenimą saloje pagimdo vos 0,85 vaiko. Mažesnis rodiklis pasaulyje yra tik Pietų Korėjoje. (Na ir dar Vatikane...) Jei taip tęsis, iki 2060-ųjų taivaniečių sumažės perpus.

Nors Taivano žmonės ir santvarka daug kuo žavi, ekonominę ir socialinę sistemą su tokia demografija sunku vienareikšmiškai pavadinti sėkminga...

Baltasis autobusiukas

Po pirmųjų pusryčių žurnalistų komanda susirinko prie viešbučio registratūros pradėti žiniasklaidos turą.

Taivano užsienio reikalų ministerija pakvietė 15 žurnalistų: dar buvo trys amerikiečiai, du žurnalistai iš Pietų Afrikos, olandas, australas, kanadietis, slovakas, Mongolijos ir Fidžio žurnalistai ir kolegos iš miniatiūrinių šalių, kurios su Taivanu palaiko diplomatinius santykius – Esvatinio, Belizo ir Sent Lusijos.

Žurnalistų grupė Taivane
Žurnalistų grupė Taivane

Neformalus bendravimas kelionės metu su kolegomis akiratį praplečia ne mažiau nei oficiali programa.

Su Amerikos karo korespondente mus vežiojusiame baltame „Toyota“ autobusiuke ar prie pietų stalo kalbėjomės apie Ukrainą, JAV karių žūtį Lietuvoje ir Baltųjų rūmų intrigas, su australu – apie Aurimo Mockaus gelbėjimą ir, pasirodo, vis dar rodomą mano vaikystės serialą „Be namų negerai“.

Su olandų kolega diskutavome apie netikėtą akistatą Vilniuje su jų nacionalistu Geertu Wildersu ir jo savaitraščio bandymus gauti Gitano Nausėdos interviu. Kanadietis prisiminė savo neseną apsilankymą Vilniuje pakeliui į Ukrainą, o slovakas – Lietuvos sprendimą uždaryti oro erdvę premjero Roberto Fico skrydžiui į Maskvą.

Dažniausia neformalių žurnalistų pokalbių tema – Donaldas Trumpas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą