Susitikime dalyvauja Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos delegacijos. Susitikimas yra dalis „Berlyno proceso“, 2014-aisiais pradėto siekiant, kad šios pietrytinės Europos šalys dirbtų dėl narystės Europos Sąjungoje (ES).
Vienintelė į ES įstojusi Vakarų Balkanų šalis yra Kroatija – nare ji tapo 2013 metais. Kitų šalių pažanga įstrigo; jos yra ties skirtingais šios kelionės slenksčiais.
Be to, pastaraisiais metais kilo įtampa tarp Serbijos ir Kosovo – buvusios Serbijos provincijos, kurios nepriklausomybės Belgradas nepripažįsta.
Rusijai 2022 metų vasarį užpuolus Ukrainą, ES labiau nori priimti naujų narių. Nerimaujama, kad karas Ukrainoje ir didėjanti Rusijos konfrontacija su Vakarais gali išplisti į Vakarų Balkanus, dar iki galo neužsigydžiusius savų konfliktų žaizdų.
Nors 2020-aisiais išstojo iš ES, JK organizuoja šį metinį susitikimą. Jame taip pat dalyvauja kelių Europos valstybių ir ES atstovai.
Britų ministro pirmininko Keiro Starmerio (Kiro Starmerio) centro kairės vyriausybė viliasi padaryti pažangą kovojant su narkotikų kontrabanda, stiprinant Vakarų Balkanų šalių apsaugą nuo Maskvos kišimosi ir pažabojant nelegalią migraciją. Pastarasis klausimas Britanijai ypač aktualus.
Pastaraisiais metais padedant nusikalstamoms gaujoms per Vakarų Balkanus į ES nelegaliai pateko šimtai tūkstančių žmonių. Britanija sako, kad ketvirtadalis migrantų, pasiekiančių JK laiveliais per Lamanšo sąsiaurį, keliauja per Vakarų Balkanus.
Britanija tikisi pasiremti bendradarbiavimu su Albanija, padėjusiu sumažinti į JK vykstančių albanų migrantų skaičių nuo 12 tūkst. 2022 metais iki maždaug 600 2024 metais. To pasiekta susitarimu dėl migrantų grąžinimo ir vietos projektais tuose rajonuose, iš kurių išvyksta migrantai.
Britanija taip pat yra nusiuntusi į regioną teisėsaugos pareigūnų padėti ES pasienio ir kranto apsaugos agentūrai „Frontex“, ir ieško šalių, sutinkančių, kad jose būtų vadinamųjų sugrąžinimo centrų, kur prieglobsčio negavę migrantai galėtų būti laikomi iki deportavimo.
Albanijos ir Juodkalnijos lyderiai išreiškė nenorą, kad jų šalyse būtų tokių centrų.
„Kalbant apie šiuos centrus, ar kaip jie vadinami, esu tai sakęs ir kartoju: Albanijoje – niekada“, – antradienį analitiniame centre „Chatham House“ sakė albanų ministras pirmininkas Edi Rama (Edis Rama).
Juodkalnijos ministras pirmininkas Milojko Spajičius (Miloikas Spajičius) sakė, kad jo šalis nėra migrantų kelių per Balkanus dalis, nes jos geležinkelių infrastruktūra nepakankamai išvystyta.
Pasak M. Spajičiaus, jis galėtų galvoti apie kokį nors migrantų sugrąžinimo centrą, jei Britanija sutiktų „investuoti 10 mlrd. eurų į geležinkelių tiesimą“.
