Jis visų pirma priminė, kad zondas buvo paleistas prieš 9,5 metų, per šį laiką jis įveikė 5 milijardus kilometrų, projekte nuo pat pradžių dalyvavo labai daug žmonių.
„Iš zondo gautos Plutono nuotraukos tai labai gera proga pabrėžti, – sakė tėvas Funesas, – kad moksliniai tyrimai vykdomi ne pavieniui, kad jie yra geros koordinacijos reikalaujantis darbas. Šiuo atveju projekte nuo pradžių dalyvauja didelė astronomų, įvairių sričių inžinierių, geologų ir kitų komanda. Mokslo rezultatai pasiekiami daugelio žmonių bendradarbiavimo dėka.“
Kitas šiuo atvejus labai svarbus dalykas yra tai, kad pirmą kartą pasiekta Saulės sistemos riba. Tai savaime kelia klausimus apie kitų gyvybės formų, galbūt ir protingų būtybių egzistavimo galimybes. Plutono atstumas nuo Saulės keliasdešimt kartų didesnis už Žemės atstumą nuo Saulės. Saulės šviesa mūsų planetą pasiekia per 8 minutes; Plutoną – per 5-6 valandas. Tačiau artimiausia kita žvaigždė yra už keturių šviesmečių.
„Aš pats tyrinėju artimuosius žvaigždynus, tokius kaip Andromeda, – sakė t. Funesas. Suvokdami, kokia tai milžiniška erdvė, negalime atmesti galimybės, kad kur nors toje erdvėje gali būti ir panašių planetų kaip mūsų Žemė ir kitų gyvybės formų jose. Tačiau kartu turime sutikti, kad ir pasiekę Saulės sistemos ribas, mes dar labai netoli nukeliavome, galima sakyti, kad dar neišvykome iš namų.“
Vatikano observatorijos direktorius mano, kad tikintis žmogus kosminės erdvės tyrimus gali suvokti kaip Dievo ieškojimą. Tačiau net jei žmogus ir netiki, bet jam svarbus tiesos pažinimas, gėrio ir grožio siekimas, galima sakyti, kad jis artėja prie Dievo, – mano astronomas kunigas jėzuitas, vadovaujantis Vatikano observatorijai.
