Premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį per susitikimą su vengrų diplomatais sakė, kad ES migrantų kvotų sistema, pagal kurią tikimasi paskirstyti atvykėlius 28 šalių bloke, neturi jokios prasmės, nes dėl laisvo žmonių judėjimo Bendrijos viduje jos nebus įmanoma įgyvendinti.
„Kaip tai veiks? Ar kas nors tai pagalvojo?“ – klausė jis.
V.Orbanas taip pat sakė, kad migrantai, kurie keliavo toliau netgi pasiekę saugias šalis, tokias kaip Turkija arba Makedonija, „nori gyventi kaip Vokietijoje. Tai niekaip nesusiję su saugumu“.
„Jeigu jie nori keliauti iš Vengrijos tolyn, tai reiškia, kad jie nori kažko kita“, – pabrėžė jis.
Pasak premjero, nevaržomas pabėgėlių srautas taptų nepakeliama finansine našta Europos šalims, taip pat iškiltų pavojus žemyno „krikščioniškosioms gerovės valstybėms“.
Dešiniųjų pažiūrų lyderis, kuris buvo tiek giriamas, tiek smerkiamas dėl griežtų priemonių, panaudotų Vengrijoje spendžiant migrantų krizę, teisino tuos prieštaringai vertinamus sprendimus, tokius kaip planai pasiųsti armiją saugoti pietinės sienos, kad ji taptų „hermetiškai uždaryta“.
Įstatymas, leidžiantis pasitelkti armiją sienų apsaugai, nebus priimtas anksčiau negu rugsėjo 20 dieną, nurodė V.Orbanas. Jis pakartojo, kad Vengrija, kitaip negu Graikija, visomis išgalėmis stengsis apsaugoti Šengeno zonos išorines sienas.
Vokietija skirs papildomus 6 milijardus eurų
Vokietija, atverianti duris rekordiniam skaičiui pabėgėlių, ateinančiais metais skirs papildomai 6 mlrd. eurų tų žmonių išlaikymui, pirmadienį nutarė valdančiosios koalicijos partijos.
„Federalinė vyriausybė padidins 2016 metų biudžetą 3 mlrd. eurų, atsakydama į padėtį su pabėgėliais ir prieglobsčio ieškotojais, o regioninės žemių vyriausybės ir vietos valdžia skirs dar 3 mlrd. eurų“, – nurodė konservatyvioji Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir Socialdemokratų partija (SPD) bendrame pranešime, kurias buvo paskelbtas vėlai sekmadienį.
Vokietija planuoja šiemet priimti rekordinį skaičių prieglobsčio prašytojų – 800 tūkst. žmonių.
Iki rugsėjo 24 dienos vyriausybė tarsis su regionų administracijomis, kaip tos lėšos bus eikvojamos, sakoma valdančiųjų partijų pranešime.
„Šiomis savaitėmis ir mėnesiais Vokietija tapo kelionės tikslu precedento neturinčiam skaičiui pabėgėlių, kurie ieško apsaugos nuo karo, persekiojimų ir nepriteklių“, – pažymėjo vyriausybė.
„Šiomis savaitėmis ir mėnesiais Vokietija tapo kelionės tikslu precedento neturinčiam skaičiui pabėgėlių, kurie ieško apsaugos nuo karo, persekiojimų ir nepriteklių“, – pažymėjo vyriausybė.
Berlynas gyrė „solidarumo bangą“, pademonstruotą tiems pabėgėliams Vokietijos žmonių, taip pat sakė, kad pajėgi šalies ekonomika leis atremti iššūkius, kurių kils juos priėmus.
Vokietija, kuri yra didžiausia Europos ekonomika, pabėgėlių priėmė daugiau negu bet kuria kita šalis, Bendriją krečiant didžiausiai migracijos krizei nuo Antrojo pasaulinio karo.
Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos tų žmonių padaugės iki 800 tūkst. – keturiskart daugiau negu per praeitus metus. Jų išlaikymas valstybei kainuos 10 mlrd. eurų.
Vien praeitą savaitgalį apie 17 tūkst. migrantų pateko į šalį per Bavariją, nurodė federalinė policija.
Vokietijoje padaugėjo ksenofobinių demonstracijų ir išpuolių prieš užsieniečius, ypač buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje, bet daugelis žmonių laikosi nuomonės, kad jų šalis dėl tamsios karo metų ir Holokausto istorijos yra ypatingą pareigą padėti pabėgėliams, juolab kad jos ekonomika yra pakankamai pajėgi.
