Jo konservatyvioji partija „Fidesz“, turinti dviejų trečdalių daugumą parlamente, nuolat plėtė savo įtaką.
„Fidesz (valdymo) pirmieji dveji metai pažymėti valdžios konsolidacijos“, – sakė politikos analitikė Kornelia Magyar.
„Fidesz“ pertvarkė šalį, greitai ir be jokių konsultacijų priėmusi naują konstituciją.
Parėmęs valdžią 2010 metų gegužę V.Orbanas greitai paskelbė, kad Vengrijai nebereikalinga TVF pagalba, nors 2008 metais fondas suteikė Budapeštui paskolą, kad šalis išvengtų bankroto.
Šimtai tūkstančių vengrų ne kartą protestavo prieš naująjį pagrindinį šalies įstatymą, įsigaliojusį sausio 1 dieną, sakydami, kad ji kertasi su esminėmis piliečių teisėmis ir varžo žiniasklaidos bei teismų nepriklausomybę.
Tuo tarpu Europos Komisija ėmėsi teisinių veiksmų, reaguodama į Vengrijoje atliktas teismų ir asmeninių duomenų apsaugos reformas.
Žiniasklaidos reformos, vadovaujamos įtakingos tarybos, kurią sudaro daugiausiai V.Orbano šalininkai, taip pat kurstė kritikos bangas, ypač kai jos buvo priimtos šalyje, perėmusioje pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) praeitų metų pradžioje.
Teisės aktai buvo pakeisti, nusileidus Briuselio reikalavimams, tačiau nepriklausoma žiniasklaida tebejaučia spaudimą, o tai ypač aiškiai pademonstravo valdžios ryžtas nutildyti opozicijos radiją „Klubradio“.
V.Orbanas, kuriam praėjusią savaitę sukako 49 metai, „vadovavo nuolatinei kovai prieš savo paties sąjungininkus – Europos Sąjungą ir Tarptautinė valiutos fondą (TVF)“, – pažymėjo K.Magyar.
Parėmęs valdžią 2010 metų gegužę V.Orbanas greitai paskelbė, kad Vengrijai nebereikalinga TVF pagalba, nors 2008 metais fondas suteikė Budapeštui paskolą, kad šalis išvengtų bankroto.
Premjeras taip pat pareiškė, kad Vengrija vykdys savarankišką politiką, siekiant iš naujo subalansuoti ekonomiką.
Po dvejus metus vykdytų „nekonvencinių priemonių“, įskaitant priverstinę kai kurių pensijų fondų privatizaciją ir nepaprastųjų mokesčių įvedimą, Vengrija buvo vėl priversta kreiptis pagalbos į TVF.
Įspūdinga ekonomikos politikos nesėkmė
Dėl šių Budapešto veiksmų, kuriuos praeitų metų pabaigoje neigiamai įvertino reitingų agentūros, smarkiai nusmuko nacionalinės valiutos – forinto – kursas, o vyriausybės vertybinių popierių palūkanos padidėjo iki kritinio lygmens.
Vyriausybė „aiškiai pertvarkė viešąjį administravimą pagal savo norą, tačiau patyrė įspūdingą ekonomikos politikos nesėkmę“, sakė politikos analitikas Peteris Kreko.
„Kadencijos vidurys pasižymi nenuspėjamumu, paskubomis priimamais sprendimais ir beprasmiais konfliktais“, – pridūrė jis.
Vyriausybė sukėlė pavojų savo galimybėms gauti naują paskolą iš TVF ir ES, atlikdama Vengrijos centrinio banko reformą, kuri, abiejų donorų nuomone, varžo jo nepriklausomybę.
Po kelis mėnesius trukusios priešpriešos V.Orbanas galiausiai sutiko peržiūrėti ginčijamus teisės aktus, o derybos dėl finansinės pagalbos gali prasidėti birželį.
Kaip pastebi analitikai, iki savo kadencijos vidurio V.Orbanas tapo smarkiai izoliuotas tarptautinėje arenoje.
Paskutinį kartą jis iš savo šalies buvo išvykęs su oficialiu vizitu gegužės pradžioje – į Kazachstaną.
Ateinančius dvejus metus Vengrijos valdžia tikriausiai toliau stengsis silpninti opoziciją, tačiau pastaruoju metu vykdytos diržų veržimo priemonės gali lemti valdančiosios partijos populiarumo nuosmukį, prognozavo P.Kreko.
Kaip rodo Politinio kapitalo instituto atlikta apklausa, premjero populiarumas, 2010 metais siekęs 45,5 proc., šių metų balandį nusmuko iki 22,3 procento.
