„Tiktok“ socialiniame tinkle išplatintame vaizdo įraše moteris rusų kalba pasakoja istoriją apie tai, kaip į jos namus atvažiavusi amerikiečių pora jai papasakojo, koks sąmokslas esą vykdomas pieš koronavirusu sergančius asmenis.
Pasak jos, pora teigė, kad savanoriauja – gelbsti žmones iš ligoninių COVID skyrių.
Neva ten ligoniai gydomi itin pavojingu vaistu – redemsiviru, kuris sukelia inkstų nepakankamumą ir plaučių problemas, dėl kurių gydytojai „skuba pajungti ligonius prie plaučių ventiliacijos aparatų, o pastarieji „išpučia ir taip pažeistų plaučių likučius“.
Visa tai – moksliškai nepagrįstas sąmokslo teorijų kratinys.
-
Rusijos propagandos pasėta abejonė – buvo ar nebuvo Ukrainoje slaptų JAV laboratorijų?
-
Lietuvą pasiekė COVID-19 omikron atmainai pritaikytos vakcinos
-
Kinijoje patvirtinta pirmoji pasaulyje COVID-19 vakcina be adatų
-
COVID-19 statistika: 1000 naujų atvejų, mirčių nefiksuota
-
A.Dulkys siūlo ES užsitikrinti racionalesnį COVID-19 vakcinų paskirstymą
Paskutinė viltis
Remdesiviras – priešvirusinis vaistas, priklausantis nukleotidų analogų grupei. Vaistą, skirtą Ebolos ir Marburgo virusų sukeltų ligų gydymui, sukūrė „Gilead Sciences“.
Remdesiviras taip pat pasižymi priešvirusiniu aktyvumu prieš kitus viengrandžius RNR virusus, pvz.: respiratorinį sincitinį virusą, Junino virusą, Lassos karštligės virusą, Nipos virusą, Hendros virusą ir koronavirusus (MERS ir SARS).
Šis antivirusinis vaistas skirtas gydyti suaugusiems žmonėms ir paaugliams nuo 12 metų, kuriems diagnozuota pneumonija ir kuriems reikia papildomo deguonies.
Kaip skelbiama „New england journal of medicine“ publikacijoje, šis preparatas buvo išbandytas su didesnės rizikos grupės sunkiai sergančiais asmenimis ir parodė teigiamų rezultatų.
Hospitalizacija arba mirtis dėl COVID-19 ištiko 0,7 proc. pacientų, gavusių remdesiviro, lyginant su tuo, kad placebo grupėje šis skaičius siekė 5,3 proc.
Patvirtintas JAV ir Europoje
Prasidėjus pasaulinei pandemijai, neeiliniame virtualiame posėdyje, kuris įvyko 2020 m. balandžio 2 d., Europos vaistų agentūros (EVA) žmonėms skirtų vaistų komitetas (CHMP) pateikė rekomendacijas, kaip naudoti antivirusinį vaistą remdesivirą, gydant COVID-19 ligą, kai vaistas skiriamas per vilties programą.
Vilties programa yra skirta pacientams, sergantiems gyvybei pavojinga, ilgai trunkančia ar sunkią negalią sukeliančia liga, kai pacientas neturi galimybių pasirinkti gydymo, išskyrus galimybę gydytis vaistu, kuris vis dar yra tyrimų stadijoje ir dar nėra registruotas.
Tai nereiškia, kad vaistas nesaugus. Tuo metu laboratorinių tyrimų metu jau buvo įrodyta, kad vaistas remdesiviras veikia prieš SARS-CoV-2 ir kitus koronaviruso tipus (t. y. SARS-CoV ir MERS-CoV), tačiau buvo labai nedaug duomenų apie remdesiviro vartojimą, tarp pacientų, sergančių COVID-19 liga.
Vašingtonas 2020 metų gegužės 1 dieną skubos tvarka leido vartoti remdesivirą, kuris iš pradžių buvo skirtas gydyti nuo Ebolos karštligės.
Vėliau Jungtinių Valstijų pavyzdžiu pasekė daug kitų valstybių ir Europos Sąjunga.
Liepos pradžioje Europos Komisija suteikė oficialų leidimą naudoti remdesivirą koronaviruso infekcijai COVID-19 gydyti.
Preparatas skiriamas ir Lietuvoje.
Dėl efektyvumo vyksta ginčai, bet mirčių nesukelia
Remdesiviro molekulė įsiskverbia į koronaviruso geną ir sustabdo jį nuo dauginimosi.
Šis vaistas buvo sukurtas hepatitui C gydyti, vėliau buvo tirtas jo efektyvumas gydant Ebolos ir Marburgo virusų sukeltas ligas (tiesa, nenustatytas didelis efektyvumas).
Jau pandemijos pradžioje buvo pradėta tikrinti, ar jis negali padėti COVID-19 sergantiems žmonėms. Mat mokslininkai pastebėjo, kad remdesiviras gali pristabdyti SARS-CoV-2 dauginimąsi ląstelėse.
Per vieną tyrimą nustatyta, kad pacientų ligoninėse praleidžiamas laikas sutrumpėjo vidutiniškai nuo 15 iki 11 dienų.
Todėl pernai gegužę FDA išdavė leidimą naudoti remdesivirą pacientams, kuriems reikia papildomo deguonies.
Vėliau buvo leista šį vaistą skirti visiems ligoninėje atsidūrusiems ligoniams, nepriklausomai nuo COVID-19 sunkumo, mat kitas tyrimas atskleidė teigiamą jo poveikį po 5 dienų kurso.
Tiesa, kai kurie ekspertai pastarąjį sprendimą kritikavo kaip esą priimtą be pakankamai stiprių įrodymų (šis skepsis išlikęs).
Bet, kai būtent tokį gydymą gavo tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, FDA remdesivirą palaimino kaip tinkamą visiems sergantiems COVID-19 nuo 12 metų.
Po kelių savaičių PSO priėmė priešingą sprendimą – rekomendavo remdesiviro nenaudoti, nes efektas yra nedidelis arba jo visai nėra.
„Gilead“ vadovas Danielis O’Day sausį nurodė, jog kas antras ligoninėje dėl COVID-19 atsidūręs amerikietis gavo remdesiviro.
Jei šis vaistas sukeltų tokių komplikacijų, kaip teigiama vaizdo įraše, JAV mirčių nuo koronaviruso skaičius būtų nepalyginamai didesnis.
Demonizuoja plaučių ventiliaciją
Vaizdo įraše kalbėjusi moteris remdesiviro vartojimo tariamus pavojus suplakė su kita populiaria sąmokslo teorija, kuri buvo labai aktyviai platinama pandemijos pradžioje.
Anot jos, koronavirusas nesukelia mirčių, nes yra „tik sezoninis gripas“, o toks didelis pacientų mirtingumas aiškinamas tuo, kad jiems plaučius „sugadina“ dirbtinė plaučių ventiliacija.
Tai nėra tiesa.
Dirbtinės plaučių ventiliacijos pacientams prireikia kritiniais atvejais.
Plaučių ventiliavimo aparatas yra medicininis prietaisas, kuris per specialų vamzdelį tiekia deguonį tiesiai į plaučius ir pašalina anglies dvideginį.
„Kvėpuodamas“ už žmogų, šis prietaisas negydo, bet padeda kovoti su alinančia liga.
Jo gali prireikti susirgus plaučių uždegimu, patyrus smegenų traumą ar širdies smūgį, per operaciją taikant bendrąją nejautrą, taip pat – sunkiais COVID-19 atvejais.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, keturi iš penkių užsikrėtusiųjų koronavirusu išsikapsto be specialaus gydymo ir dauguma, ypač vaikai bei jaunesni žmonės, perserga lengvai. Bet kai kurių sveikata sušlubuoja stipriai ir kas penktas atsiduria ligoninėje.
Kaip straipsnyje apie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus paaiškina britų visuomeninis transliuotojas BBC, šiais sunkiausiais atvejais virusas pažeidžia plaučius, deguonies kraujyje lygis nukrenta, o ligoniui tampa sunku kvėpuoti.
Siekiant palengvinti jo būklę, naudojamas ventiliatorius, kuris padeda į plaučius įpūsti daugiau oro ir aprūpinti organizmą deguonimi.
Kvėpuojant deguonis juda trachėja, o plaučiuose – tarytum šakelėmis, kurios nepaliaujamai dalijasi iki 600 mln. mažulyčių oro maišelių – alveolių.
Deguonis nesunkiai įveikia vos vienos ląstelės storio jų sieneles ir patenka į kraują.
Koronavirusas ir jo sukeltas uždegimas yra lyg gleivės, užkemšančios šią sudėtingą sistemą.
Vienas iš labiausiai nerimą keliančių dalykų – viruso gebėjimas įsiskverbti giliai į plaučius ir juos užkrėsti.
Plaučiai ne tik praranda ląsteles, kurios padeda aprūpinti kūną deguonimi, bet ir tampa mūšio lauku, kur imuninė sistema kaunasi su įsibrovėliu, tad ilgainiui nustoja funkcionuoti.
Išgyvenusieji tai savo pojūčius apibūdina lyg skendimą.
Kadangi SARS-CoV-2 yra naujas virusas, infekcija gali sukelti itin stiprų atsaką, tad kūnas stengiasi pasitelkti kuo daugiau imuninių ląstelių. Štai tuomet prireikia dirbtinės plaučių ventiliacijos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.
