„Manau, kad tai visiškai nuspėjama krizė“, – V.Putino žodžius transliavo nacionalinė televizija.
„Mes – Rusijos ir jūsų nuolankus tarnas – prieš kelerius metus kalbėjome, kad kils didelio masto problemų, jeigu mūsų vadinamieji Vakarų partneriai vykdys tą klaidingą – kaip visuomet sakiau – išorinę politiką, ypač musulmoniškojo pasaulio regionuose, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, kurią jie iki šiol tebevykdo“, – pridūrė Kremliaus vadovas.
Rusija yra ilgametė Sirijos prezidento Basharo al Assado režimo partnerė ir toliau teikia jam karinę pagalbą.
Vakarų šalys palaiko nuosaikiąją Sirijos opoziciją, kurią daugelyje šalies vietų nustelbė džihadistų grupuotės, tokios kaip „Islamo valstybė“ (IS), kurią dabar iš oro bombarduoja JAV vadovaujama koalicija.
Maskva, kuri prie tos kampanijos neprisidėjo, siūlė išplėsti koaliciją prieš IS, įtraukiant B.al Assado vyriausybę ir jos sąjungininkus. Vakarų šalys tą pasiūlymą atmetė.
V.Putinas penktadienį griežtai kritikavo Europos išorės politiką Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, kurios „esmė yra savų standartų primetinėjimas, neatsižvelgiant į istorinius, religinius, nacionalinius ir kultūrinius tų regionų ypatumus“.
„Tai yra daugiausiai mūsų partnerių amerikiečių politika“, – pridūrė jis, kaltindamas Europą „aklai vykdant Amerikos nurodymus“.
„Tai yra daugiausiai mūsų partnerių amerikiečių politika“, – pridūrė jis, kaltindamas Europą „aklai vykdant Amerikos nurodymus“.
V.Putinas taip pat kaltino JAV žiniasklaidą veidmainiška reakcija dėl Europą pasiekiančių migrantų, kurių didelė dalis yra Sirijos karo pabėgėliai, patiriamų kančių.
„Su nuostaba dabar žiūriu, kaip kai kurios Amerikos žiniasklaidos priemonės kritikuoja Europą dėl, jų nuomone, perdėto žiaurumo migrantų atžvilgiu“, – sakė Kremliaus vadovas.
„Tuo tarpu Europa aklai vykdo Amerikos nurodymus ir dabar neša tokią sunkią naštą“, – pridūrė jis.
Pasmerkė neramumus Kijeve
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasmerkė šią savaitę vykusius kruvinus susirėmimus Kijeve tarp saugumo pajėgų ir nacionalistų, keldamas klausimą, kiek dar laiko Ukrainos žmonės „taikstysis“ su nestabilumu jų šalyje.
Pirmąkart viešai komentuodamas tuos neramumus V.Putinas reiškė apgailestavimą dėl „tragiškų įvykių“ pirmadienį prie Ukrainos parlamento rūmų po balsavimo, per kurį buvo preliminariai pritarta suteikti didesnę autonomiją regionams, įskaitant dvi sritis šalies rytuose, kurių teritorijos didžiąją dalį kontroliuoja prorusiški separatistai.
„Kalbant apie tuos tragiškus įvykius, manau, jog tai visiškai nesusiję su konstitucijos pataisomis, nes viskas, kas ten dabar siūloma kaip pataisos, yra absoliučiai deklaratyvaus pobūdžio ir iš esmės nekeičia Ukrainos valdymo struktūros“, – V.Putinas sakė žurnalistams.
Trys Nacionalinės gvardijos nariai mirė po to, kai buvo sužaloti granatos sprogimo per tuos susirėmimus, dėl kurių vyriausybė apkaltino vieną ultranacionalistų judėjimą.
„Kalbant apie tuos tragiškus įvykius, manau, jog tai visiškai nesusiję su konstitucijos pataisomis, nes viskas, kas ten dabar siūloma kaip pataisos, yra absoliučiai deklaratyvaus pobūdžio ir iš esmės nekeičia Ukrainos valdymo struktūros“, – V.Putinas sakė žurnalistams.
Valstybinė naujienų agentūra TASS citavo V.Putino komentarus, išsakytus Tolimųjų Rytų mieste Vladivostoke vykstančiame tarptautiniame ekonomikos forume.
Kremliaus vadovas pareiškė, kad smurtas Kijeve yra „naujas politinės priešpriešos Ukrainoje etapas, o siūlomos konstitucijos pataisos naudojamos tik kaip pretekstas aštrinti politinę kovą dėl valdžios“.
Paklaustas, kaip vertina įvykius kaimyninėje šalyje, į kurią praeitais metais atėjo provakarietiška vyriausybės, Euromaidano sukilimui nuvertus prorusišką prezidentą, V.Putinas atsakė: „Visa tai priklauso ne nuo mūsų – tai priklauso nuo pačios Ukrainos, ... kiek dar laiko Ukrainos liaudis kęs šią bakchanaliją.“
Rusijos lyderis pakartojo, kad yra „gyvybiškai svarbu“ suteikti daugiau galių separatistinėms Donecko ir Luhansko sritims.
