„Jei pažvelgtume į dabartinius Rusijos pajėgumus ir kovinę galią, ji jau rytoj galėtų surengti ribotą puolimą NATO teritorijoje. Nedidelį, greitą ir apsiribojantį regionu, nieko didelio – Rusija tam per daug užsiėmusi Ukrainoje“, – kalbėjo jis.
A.Sollfrankas, kuris vadovauja Vokietijos jungtinių operacijų vadavietei ir prižiūri gynybos planavimą, taip pat pakartojo NATO įspėjimus, kad Rusija, jei tęs ginklavimosi pastangas, jau 2029 m. galėtų surengti didelio masto puolimą prieš 32 nares turintį Aljansą.
Anot jo, nepaisant nesėkmių Ukrainoje, Rusijos oro pajėgos išlaiko didelę kovinę galią, o jos branduolinės ir raketinės pajėgos lieka nepaveiktos.
Generolas leitenantas atkreipė dėmesį, kad nors Juodosios jūros laivynas patyrė didelių nuostolių, kiti Rusijos laivynai nebuvo sumažinti.
„Sausumos pajėgos patiria nuostolių, bet Rusija sako, kad siekia padidinti bendrą karių skaičių iki 1,5 milijono. Be to, Rusija turi pakankamai pagrindinių kovos tankų, kad jau rytoj galėtų surengti ribotą puolimą“, – pridūrė A.Sollfrankas, tačiau nesakė, kad toks puolimas šiuo metu būtų planuojamas.
Pasak generolo, tai, ar Rusija užpuls NATO, priklauso nuo trijų veiksnių: Maskvos karinės galios, jos karinių pasiekimų ir vadovybės.
„Šie trys veiksniai man leidžia daryti išvadą, kad Rusijos puolimas yra visiškai įmanomas. Ar jis įvyks, ar ne, labai priklauso nuo mūsų pačių elgesio“, – pabrėžė A.Solfrankas.
Jis pažymėjo, kad Maskvos hibridinio karo taktika, įskaitant dronų įsiveržimus, turėtų būti vertinama kaip tarpusavyje susiję strategijos elementai, apimantys ir karą Ukrainoje.
„Rusai tai vadina nelinijiniu karu. Pagal jų doktriną, tai karas prieš imantis įprastinių ginklų. Ir jie grasina panaudoti branduolinius ginklus – tai karas bauginimu“, – paaiškino aukšto rango NATO pareigūnas.
Jis pridūrė, kad Rusijos tikslas yra provokuoti NATO ir įvertinti jos reakciją, siekiant „skatinti nesaugumą, skleisti baimę, daryti žalą, šnipinėti ir išbandyti“ Aljanso atsparumą.
„Turime išmokti pamokas“
Rusija neturi manyti, kad gali laimėti karą prieš NATO ar vieną iš Aljanso narių, penktadienį Berlyne vykusiame aukščiausių šalies karinių vadų susitikime įspėjo Vokietijos ginkluotųjų pajėgų vadas Carstenas Breueris.
„Turime išnagrinėti Ukrainos karo pamokas, pritaikyti jas sau ir atitinkamai plėtoti savo koncepcijas ir struktūras, nes Ukrainos karas yra mūsų mokytojas“, – pabrėžė C.Breueris, pridurdamas, kad Maskva tikėjosi greitos pergalės, kai 2022 m. įsiveržė į kaimyninę šalį.
„Turime užkirsti kelią Rusijai padaryti dar vieną tokį klaidingą įvertinimą. Rusija niekada neturi manyti, kad gali laimėti karą prieš NATO ar vieną NATO šalį“, – kalbėjo jis.
Pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia tokius ketinimus, teigdamas, kad 2022 m. Maskvos plataus masto įsiveržimas į Ukrainą buvo gynyba nuo NATO ekspansionistinių ambicijų Rusijos atžvilgiu.
Anksčiau NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad NATO šalys keičia amunicijos gamybos kryptį. Pasak jo, NATO šiuo atžvilgiu neatsilieka nuo Rusijos.
-
Maskva apkaltino NATO rengiantis Kaliningrado srities blokadai ir grasina atsaku
-
Švedijos oro pajėgų vadas: NATO turi tai padaryti, kitaip – pergalę prieš Rusiją matys kaip savo ausis
-
Karas Ukrainoje. Rusijos reputacija susvyravo: „Forbes“ įvardijo, ko ėmėsi Putinas
-
Karas Ukrainoje. Galimas susitikimas: Donaldas Trumpas vis dar atviras deryboms su Putinu
-
Nuo Norvegijos iki Turkijos: NATO ginkluoja sieną su Rusija, kad ji neišdrįstų jos pulti
M.Rutte pabrėžė, kad NATO šalys dabar gamina daugiau šaudmenų nei ankstesniais dešimtmečiais. Jis pabrėžė, kad ši pažanga turėtų būti plėtojama ir kitose srityse.
